Dviejų karių pabėgimas iš Lenkijos kariuomenės nelaisvės
Atsiminimuose perteikiamos Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės, nelaisvės bei pabėgimo iš jos patirtys. Atsiminimų autorius nėra žinomas, tačiau istorija išsiskiria tarp Lietuvos karių patirčių nepriklausomybės kovose.
Anoniminiuose atsiminimuose reprezentuojama, kaip pėstininkas Kerpė, kurio pavardė be abejo pakeista, ir būrininkas Jockus patenka į lenkų nelaisvę. Lietuvos kariai į Lenkijos karių nelaisvę pateko vykdydami žvalgybą prie Panerių, kurie yra Vilniaus prieigose. Atsiminimuose pabrėžta, kad slapta priartėję lenkai ginklo buože stipriai vožė per galvą, kad į nelaisvę patekęs karys prarado sąmonę ir atsibudo tik vežamas vežime su dar vienu sužeistu lenku.
Atvykus sužeistieji buvo suguldyti ant žemės ir lenkų karo daktaras apžiūrėjo pastarųjų būklę bei sužeidimus. Lietuvių karys prisiminė, kaip šalia gulintis lenkas, sužeistas į vidurius, lėtai geso, į koją sužeistas lenkas mėgindamas pajudinti sužeistą koją iš skausmo verkė. Užgesus vienam sužeistajam ir išnešus jo lavoną, karys Kerpė katės vikrumu stvėrė sanitaro chalatą, kurį apsirengė ir puolė bėgti. Bėgdamas Kerpė prismaugė lenkų sargybinį ir paspruko kartu su Lenkijos karių nelaisvėje taip pat buvusiu būrininku Jockumi.
- Anoniminis atsiminimas, Lietuvos karo invalidas, 1935, Nr.7, p. 39-40.
