Cėsių pulko moksleivių kuopa
I Nepriklausomybės karai

Cėsių pulko mokyklinė kuopa buvo karinis dalinys, kuris buvo suformuotas iš Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių 1919 m. gegužės ir birželio mėn. Cėsių mūšio išvakarėse. Kuopa dalyvavo Cėsių mūšiuose ir visuose tolesniuose pulko mūšiuose.

1919 m. gegužės 26 d., kai Estijos kariai išlaisvino Valmierą nuo bolševikų, vadovaujant vietos vidurinės mokyklos gimnazijos mokytojui Alfrēdžiui Lukstiniui (vėliau kuopos puskarininkiui), buvo pradėta registruoti mokinius savanorius savisaugos grupei pagal Estijos kariuomenės mokinių kuopos pavyzdį sukurti. Valmieroje kreipėsi apie 70 jaunuolių, pasiruošusių prisijungti prie 2-ojo Cėsių pulko dalinių, kurie iš Rūjienos per Valmierą vyko į Latgalos frontą. Valmieriečių pavyzdžiu apie 40 Cėsių moksleivių taip pat pradėjo burtis į savanorių vyresniųjų mokyklų būrį. Valmieros ir Cėsių moksleivių iniciatyvą aktyviai palaikė Valmieros ir Cėsių vidurinių mokyklų direktoriai Ludvigs Adamovičs ir Longins Ausējs.

Valmieros ir Cėsių jaunimo susivienijimas įvyko birželio 5 dieną, buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje. Mokiniai, iš viso 108 žmonės, buvo įrašyti į 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko 8-ąją kuopą (kupa ir toliau vadinosi Studentų kuopa), o kuopos vadu buvo paskirtas pirmasis leitenantas Gustavas Grīns. Buvo tikimasi, kad kariniai mokymai prasidės jau kitą dieną, tačiau jau pirmą naktį (birželio 5–6 d.) dalis kuopos karių buvo paskirti į Estijos kariuomenės šarvuotąjį traukinį vietiniais žvalgais. Kiti taip pat gavo šautuvus ir po kelių valandų buvo duotas įsakymas eiti į frontą Mācītājmuižos - Meijermuižos rajone, nes vokiečiai pradėjo puolimą. Po įnirtingų mūšių estų ir latvių kariai buvo priversti palikti Cėsius ir trauktis Liepos (Lodės) ir Raunos link.

Pirmajame mūšyje buvo sužeisti keli studentai, tačiau tą pačią dieną nuo labai rimtos skrandžio žaizdos mirė Edgars Krieviņš iš Valmiera. Per Nepriklausomybės karą kuopa neteko 9 žuvusių ir žuvusių. Edgaras Krieviņš po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio karo ordinu. LKO buvo apdovanotas ir pirmasis kuopos seržantas Alfredas Lukstiņš.

1929 m., artėjant Cėsių kovų ir kuopos 10 metų jubiliejui, buvo įkurta buvusios Cėsių pulko savanorių mokinių kuopos karių į pensiją draugija, kuri aktyviai užsiėmė patriotiniu jaunimo ugdymu. Svarbi asociacijos tradicija siejama su Cėsių pulko mokinių kuopos vėliava. Lėšas vėliavos gamybai paaukojo devynių Šiaurės Latvijos gimnazijų mokiniai ir mokytojai, kurių mokiniai į pulką įstojo 1919 m. Vėliavos projektą nubraižė buvęs kuopos karys ir architektas Kārlis Dzirkalis. Vėliavą pagamino septyni Cėsių valstybinės gimnazijos mokiniai, vadovaujami rankdarbių mokytojos Annos Brincevos. 1929 m. birželio 22 d., Cėsiuose, Didvyrių atminimo dieną, buvo surengtos iškilmingos Cėsių pulko mokinių būrio savanorių kuopos vėliavos pašventinimo pamaldos, po kurių Respublikos Prezidentas Gustavas Zemgals vėliavą įteikė kuopos organizatoriui LKO kavalieriui A. Lukstiniui. Pirmus metus vėliava buvo saugoma Cėsiuose, tačiau 1930 metais pradėta tradicija – buvusios Cėsių pulko mokyklos kuopos vėliava perduota metams saugoti vienoje iš Šiaurės Vidžemės gimnazijų. Nuo tada Švietimo ministerijai sutikus vėliava buvo saugoma: 1930 m. - Valmieroje, 1931 m. - Limbaži, 1932 m. - Mazsalacoje, 1933 m. - Rūjienoje, 1934 m. - Valkoje, 1935 m. - Alūksnė, 1936 m. – Gaujienoje, 1937 m. – Smiltenėje, 1938 m. – vėl Cėsiuose ir 1939 m. – Valmieroje. 1940 metais vėliava paskutinį kartą perduota saugoti Limbažų gimnazijai. 1998 m. Cėsiuose atidarius atnaujintą Pergalės paminklą, atkurta Cėsių pulko mokinių kuopos keliaujančios vėliavos tradicija.