Cėsių pulko moksleivių kuopa
I Nepriklausomybės karai
Cėsių pulko mokyklinė kuopa buvo karinis dalinys, kuris buvo suformuotas iš Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių 1919 m. gegužės ir birželio mėn. Cėsių mūšio išvakarėse. Kuopa dalyvavo Cėsių mūšiuose ir visuose tolesniuose pulko mūšiuose.
1919 m. gegužės 26 d., kai Estijos kariai išlaisvino Valmierą nuo bolševikų, vadovaujant vietos vidurinės mokyklos gimnazijos mokytojui Alfrēdžiui Lukstiniui (vėliau kuopos puskarininkiui), buvo pradėta registruoti mokinius savanorius savisaugos grupei pagal Estijos kariuomenės mokinių kuopos pavyzdį sukurti. Valmieroje kreipėsi apie 70 jaunuolių, pasiruošusių prisijungti prie 2-ojo Cėsių pulko dalinių, kurie iš Rūjienos per Valmierą vyko į Latgalos frontą. Valmieriečių pavyzdžiu apie 40 Cėsių moksleivių taip pat pradėjo burtis į savanorių vyresniųjų mokyklų būrį. Valmieros ir Cėsių moksleivių iniciatyvą aktyviai palaikė Valmieros ir Cėsių vidurinių mokyklų direktoriai Ludvigs Adamovičs ir Longins Ausējs.
Valmieros ir Cėsių jaunimo susivienijimas įvyko birželio 5 dieną, buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje. Mokiniai, iš viso 108 žmonės, buvo įrašyti į 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko 8-ąją kuopą (kupa ir toliau vadinosi Studentų kuopa), o kuopos vadu buvo paskirtas pirmasis leitenantas Gustavas Grīns. Buvo tikimasi, kad kariniai mokymai prasidės jau kitą dieną, tačiau jau pirmą naktį (birželio 5–6 d.) dalis kuopos karių buvo paskirti į Estijos kariuomenės šarvuotąjį traukinį vietiniais žvalgais. Kiti taip pat gavo šautuvus ir po kelių valandų buvo duotas įsakymas eiti į frontą Mācītājmuižos - Meijermuižos rajone, nes vokiečiai pradėjo puolimą. Po įnirtingų mūšių estų ir latvių kariai buvo priversti palikti Cėsius ir trauktis Liepos (Lodės) ir Raunos link.
Pirmajame mūšyje buvo sužeisti keli studentai, tačiau tą pačią dieną nuo labai rimtos skrandžio žaizdos mirė Edgars Krieviņš iš Valmiera. Per Nepriklausomybės karą kuopa neteko 9 žuvusių ir žuvusių. Edgaras Krieviņš po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio karo ordinu. LKO buvo apdovanotas ir pirmasis kuopos seržantas Alfredas Lukstiņš.
1929 m., artėjant Cėsių kovų ir kuopos 10 metų jubiliejui, buvo įkurta buvusios Cėsių pulko savanorių mokinių kuopos karių į pensiją draugija, kuri aktyviai užsiėmė patriotiniu jaunimo ugdymu. Svarbi asociacijos tradicija siejama su Cėsių pulko mokinių kuopos vėliava. Lėšas vėliavos gamybai paaukojo devynių Šiaurės Latvijos gimnazijų mokiniai ir mokytojai, kurių mokiniai į pulką įstojo 1919 m. Vėliavos projektą nubraižė buvęs kuopos karys ir architektas Kārlis Dzirkalis. Vėliavą pagamino septyni Cėsių valstybinės gimnazijos mokiniai, vadovaujami rankdarbių mokytojos Annos Brincevos. 1929 m. birželio 22 d., Cėsiuose, Didvyrių atminimo dieną, buvo surengtos iškilmingos Cėsių pulko mokinių būrio savanorių kuopos vėliavos pašventinimo pamaldos, po kurių Respublikos Prezidentas Gustavas Zemgals vėliavą įteikė kuopos organizatoriui LKO kavalieriui A. Lukstiniui. Pirmus metus vėliava buvo saugoma Cėsiuose, tačiau 1930 metais pradėta tradicija – buvusios Cėsių pulko mokyklos kuopos vėliava perduota metams saugoti vienoje iš Šiaurės Vidžemės gimnazijų. Nuo tada Švietimo ministerijai sutikus vėliava buvo saugoma: 1930 m. - Valmieroje, 1931 m. - Limbaži, 1932 m. - Mazsalacoje, 1933 m. - Rūjienoje, 1934 m. - Valkoje, 1935 m. - Alūksnė, 1936 m. – Gaujienoje, 1937 m. – Smiltenėje, 1938 m. – vėl Cėsiuose ir 1939 m. – Valmieroje. 1940 metais vėliava paskutinį kartą perduota saugoti Limbažų gimnazijai. 1998 m. Cėsiuose atidarius atnaujintą Pergalės paminklą, atkurta Cėsių pulko mokinių kuopos keliaujančios vėliavos tradicija.
Daugiau informacijos šaltinių
Saulė pakilo nuo kardo: prisiminimų ir dokumentų rinkinys apie Cėsių pulko mokinių kuopą 1919 m. Atsiminimus ir dokumentus spausdinti parūpino Tālis Pumpuriņš. - Cėsis, Cėsių muziejų draugija, 1994. - p. 120.
Juris Ciganovas. Moksleivių kuopa 1919 m. mūšiuose. SARGS.LV 2011 05 31. https://www.sargs.lv/lv/latvijas-neatkaribas-kars/2011-05-31/skolnieku-rota-1919-gada-kaujas
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklas Cėsių pulko studentams
Paminklas Cėsių pulko studentų kuopos kariams, žuvusiems Cėsių mūšiuose, yra Cėsių mieste, netoli Palasta ir Bērzaines gatvių sankryžos. Paminklo statybą pasiūlė Cėsių pulko studentų kuopos karių asociacija. Paminklas buvo atidengtas 1938 m. gegužės 26 d. Paminklas sukurtas pagal buvusio kuopos kario, dailininko Jānio Rozenbergo, eskizą. Ant metro aukščio kalkakmenio pjedestalo pastatytą 1,8 metro varinę skulptūrą, vaizduojančią karį, vilkintį moksleivio uniformą, sukūrė skulptorius Rūdolfs Āboltiņš ir varkalys Jānis Zibens. Prie kareivio kojų tupi pelėda – išminties ir žinių simbolis, gindama į karą išėjusio studento knygas. Skulptūra buvo nugriauta per pakartotinę sovietų okupaciją 1952 m. 1957 m. netoli buvusios jos vietos buvo pastatytas skulptoriaus Kārlio Jansonso sukurtas paminklas „Komjaunimo vėliavnešys“. Pastatytas netoli istorinės vietos, restauruotas paminklas buvo atidengtas 1992 m. lapkričio 11 d. Tuo pačiu metu, 1992 m., buvo nugriautas okupacinio režimo pastatytas komjaunimo paminklas.
Paminklas Moksleivių kuopos mūšio vietoje
Cėsių–Āraišų plento pakraštyje, netoli buvusių Livų parapijos namų.
Galima pamatyti paminklą, skirtą Cėsių pulko savanorių studentų kuopai, dalyvavusiai Cėsių mūšyje 1919 m.
Paminklas buvo atidengtas 1930 m. gegužės 29 d., šalia buvusių Livu parapijos namų.
Paminklo projektą parengė buvęs studentas savanoris K. Dzirkalis, o įrengimo darbus atliko A. Sprogio įmonė Cėsyje.
Bronzines detales pagal autoriaus brėžinį pagamino M. Pluka, o jos buvo nulietos V. Minuto gamykloje Rygoje. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo sunaikintas.
Atkurtas 1989 m. birželio 6 d., restauruoto paminklo autoriai buvo skulptoriai A. Jansons ir M. Baltiņa bei architektas I. Timermanis.
Vėliau dėl saugumo priežasčių bronzinis kardas ir plokštelė buvo pašalinti, pakeisti medinėmis dalimis.
Paminklas pirmajam žuvusiam Mokyklos kuopos kareiviui Edgarui Krieviniui
Įsikūręs Valmieros miesto centro kapinėse, šalia koplyčios (Miera g. 1/3, Valmiera)
Cėsių pulko 8-osios (Studentų) kuopos kareivis LKOK Edgaras Krieviņšas (1899–1919) mirė birželio 7 d. nuo sužalojimų, patirtų 1919 m. birželio 6 d. vykusiame Cėsių mūšyje, kai, priešui puolant, dengė likusių dalinių atsitraukimą.
Atminimo ženklas Cėsių pulko studentų kuopos įkūrimo vietoje
Įsikūręs Leona Paegles gatvėje 1, šalia raudonų plytų pastato fasado.
Memorialo autorė – menininkė Solveiga Vasiljeva, o idėja paremta žiedpumpurio motyvu. Kaip pastebi menininkė, jis simbolizuoja tik pradedančias formuotis asmenybes – studentus, kurie savo dar trumpame gyvenime turi priimti svarbų, atsakingą ir sunkų sprendimą.
Memorialo formoje žiedpumpuro išoriniai žiedlapiai yra geometrinio dizaino, su aštriais kampais, kontrastuojančiais su minkštais, apvaliais žiedlapiais pumpuro viduje. Memorialo aukštis siekia iki 1,5 m. Memorialas buvo atidengtas 2011 m. gegužės 26 d. Valmieroje, toje vietoje, kur 1919 m. buvo suformuota Cėsių pulko kadetų kuopa.
Latvijos kontūrai išdėlioti iš dirbtinių grindinio akmenų, ant kurių paguldyta lentelė su Cėsių pulko Mokinių kuopos vėliava ir tekstu:
„Šioje vietoje 1919 m. gegužės 26 d.
Įkurta „Cėsių pulko mokyklos kuopa“
Cėsių istorijos ir meno muziejus Cėsių Naujojoje pilyje
Cėsių istorijos ir meno muziejus yra įsikūręs pačiame Cėsių senamiesčio centre, Naujojoje pilyje. Muziejuje veikia nuolatinė istorijos ir interjero ekspozicija „Cėsys – Latvijos istorijos simbolis“, kurią sudaro du teminiai skyriai: ekspozicija „Raudona-balta-raudona vėliava Cėsių ir Latvijos istorijoje“ aiškina Latvijos nacionalinės vėliavos istoriją nuo XIII iki XX a., patvirtintą nacionalinį simbolį, Latvijos šaulių batalionų vėliavas ir nacionalinių spalvų naudojimo tradicijas Latvijos nepriklausomybės karo metu. Parodoje „Cėsys ir Latvijos nepriklausomybės karas“ daugiausia dėmesio skiriama Cėsių kuopos įkūrimui 1918 m. gruodžio mėn., bendroms estų ir latvių kovos pastangoms 1919 m. Cėsių mūšiuose, laikui, kai Bermonto aferos metu Cėsys trumpą laiką buvo laikinoji Latvijos sostinė, taip pat Cėsių pergalės paminklo istorijai. Pabėgimo kambaryje „Cėsių mūšių legendos“ dalyviai turi valandą rasti išeitį spręsdami galvosūkius, užmegzdami ryšius ir ieškodami paslėptų daiktų. Cėsių kuopa, vienas pirmųjų Latvijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, buvo įkurta 1918 m. gruodžio 8 d. Cėsių pilyje vyresniojo leitenanto Artūrs Jansons. Muziejaus ekspozicijoje eksponuojama Cėsių kuopai skirta atminimo lenta, atidengta 1933 m. gruodžio 8 d. Cėsių Naujojoje pilyje, kuri tuo metu buvo 8-ojo Daugpilio pėstininkų pulko ir garnizono karininkų klubo štabas.
Cėsių brolių kapinės
Įsikūręs Cėsių Žemutinėse kapinėse, Lenču g. 15, Cėsis.
Viena reikšmingiausių Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų memorialinių vietų Cėsyje yra Brolių kapinės Lejos Kapuose.
Kapinėse yra Cėsių menininko ir tarybos nario Augusto Jullos (1872–1958) suprojektuotas, 1927 m. atidengtas Brolių kapinių paminklas, skirtas 1915–1920 m. Brolių kapinėse palaidotiems kariams.
Cėsių Žemutinių kapinių Brolių kapuose palaidota apie 200 kareivių. Tarp jų yra nežinomas skaičius Latvijos šaulių ir rusų kareivių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, taip pat vokiečių (10), lenkų ir kitų tautybių kareivių. Latvijos išsivadavimo kovų metu šiose kapinėse palaidoti 22 5-ojo (2-ojo) Cėsių pėstininkų pulko kareiviai, taip pat 11 laisvės kovotojų, žuvusių kituose Latvijos armijos daliniuose. Brolių kapuose taip pat ilsisi 2 estai, 15 bolševikų aukų ir Latvijos raudonieji šauliai.
Geležinkelio tiltas per Amatą
Įsikūręs Cėsių rajone, Drabešių valsčiuje, šalia poilsio zonos „Meža kojas“.
Matomas geležinkelio tiltas per Amatos upę.
Geležinkelio tiltas per Amatos upę vaidina labai svarbų vaidmenį viso Nepriklausomybės karo metu, nes 1919 m. birželio 5 d. čia įvyko pirmasis mūšis tarp Estijos armijos šarvuočių ir Baltijos landesvero dalinių. Landesveras, žinodamas, kad artėja šarvuotasis traukinys, užminavo geležinkelio tiltą ir užėmė pozicijas „Amatos“ namuose upės krante, pasiruošęs galimiems karo veiksmams. Tiltas per Amatos upę buvo siena tarp Estijos pajėgų ir vokiečių.
Istorinių įrodymų apie įvykius prie Amatos tilto nėra išsaugota. Kadangi latviai šiuose įvykiuose nedalyvavo, nėra ir jų atsiminimų, yra estų kareivių prisiminimai, kiti šaltiniai. Galima teigti, kad tai buvo bendras estų ir amerikiečių mūšis prieš landesverą, nes estų šarvuotajame traukinyje buvo amerikiečių karininkas, kuris vėliau kovojo ir Antrajame pasauliniame kare. Apskritai Cėsių mūšiuose dalyvavo daug būsimų Antrojo pasaulinio karo karininkų ir vadų, ypač vokiečių pusėje.
Estijos šarvuotasis traukinys į Cėsį atvyko 1919 m. birželio 2 d., o po dienos nuvyko į Ierikius, kur vyko derybos su Landesveru, kurios buvo bevaisės, o birželio 5 d., kai šarvuotasis traukinys vėl artėjo prie Amatos tilto, prasidėjo susidūrimas su vokiečiais. Šarvuotasis traukinys po dienos dalyvavo ir mūšiuose prie Cėsių, kur padėjo Moksleivių kuopos kareiviams, kuriems grėsė apsuptis. Nors vokiečiai bandė išardyti bėgius, kad atkirstų traukinio atsitraukimo kelią, jam pavyko atsitraukti per Raunos tiltą.
1919 m. birželio 23 d. naktį, per Cėsių mūšį, landesveras paliko Cėsius ir atsitraukė prie Amatos upės. Atsitraukdami vokiečiai sudegino Cėsių latvių draugijos pastatą ir susprogdino tiltą per Amatą.
Susijusi istorija
Neįprasta paminklo Cėsių pulko mokyklinei kuopai istorija
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių mokinių kuopa, kuri birželio 5 d. buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje (dabar Bērzaines g. 4) susibūrė kaip kovinis būrys iš 108 Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandą po vidurnakčio, nuskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Paminklas, skirtas Cėsių pulko studentų būriui prie buvusių Līvu parapijos namų
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių moksleivių kuopa, kuri birželio 5 d. Cėsių vidurinės mokyklos patalpose buvo suformuota iš 108 jaunuolių iš Valmieros ir Cėsių mokyklų. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandai po vidurnakčio, suskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Pirmajame mūšyje buvo sužeisti keli studentai, tačiau tą pačią dieną nuo labai rimtos skrandžio žaizdos mirė Edgars Krieviņš iš Valmiera. Birželio 13 d., Valmieros miesto kapinėse, su karine pagyrimu palaidotas. Edgaras Krieviņš po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio karo ordinu.
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.