Geležinkelio tiltas per Amatą Infrastruktūra

01Dzelzceļa_tilts_par_Amatu1.jpg
Dzelzceļa tilts pār Amatu, 1889.gada 20.jūnijs. Avots: Igaunijas Nacionālais arhīvs
02Amatasdzelzcelatiltasargi_Latvijasdzelzcels.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M1.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M2.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M3.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M4.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M5.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M6.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M7.jpg
DzelzcelatiltsparAmatu_GitaM_M8.jpg
Įkeliama...
 Drabešu pag., Cēsu nov., Latvija
86

Įsikūręs Cėsių rajone, Drabešių valsčiuje, šalia poilsio zonos „Meža kojas“.

Matomas geležinkelio tiltas per Amatos upę.

Geležinkelio tiltas per Amatos upę vaidina labai svarbų vaidmenį viso Nepriklausomybės karo metu, nes 1919 m. birželio 5 d. čia įvyko pirmasis mūšis tarp Estijos armijos šarvuočių ir Baltijos landesvero dalinių. Landesveras, žinodamas, kad artėja šarvuotasis traukinys, užminavo geležinkelio tiltą ir užėmė pozicijas „Amatos“ namuose upės krante, pasiruošęs galimiems karo veiksmams. Tiltas per Amatos upę buvo siena tarp Estijos pajėgų ir vokiečių.
Istorinių įrodymų apie įvykius prie Amatos tilto nėra išsaugota. Kadangi latviai šiuose įvykiuose nedalyvavo, nėra ir jų atsiminimų, yra estų kareivių prisiminimai, kiti šaltiniai. Galima teigti, kad tai buvo bendras estų ir amerikiečių mūšis prieš landesverą, nes estų šarvuotajame traukinyje buvo amerikiečių karininkas, kuris vėliau kovojo ir Antrajame pasauliniame kare. Apskritai Cėsių mūšiuose dalyvavo daug būsimų Antrojo pasaulinio karo karininkų ir vadų, ypač vokiečių pusėje.

Estijos šarvuotasis traukinys į Cėsį atvyko 1919 m. birželio 2 d., o po dienos nuvyko į Ierikius, kur vyko derybos su Landesveru, kurios buvo bevaisės, o birželio 5 d., kai šarvuotasis traukinys vėl artėjo prie Amatos tilto, prasidėjo susidūrimas su vokiečiais. Šarvuotasis traukinys po dienos dalyvavo ir mūšiuose prie Cėsių, kur padėjo Moksleivių kuopos kareiviams, kuriems grėsė apsuptis. Nors vokiečiai bandė išardyti bėgius, kad atkirstų traukinio atsitraukimo kelią, jam pavyko atsitraukti per Raunos tiltą.

1919 m. birželio 23 d. naktį, per Cėsių mūšį, landesveras paliko Cėsius ir atsitraukė prie Amatos upės. Atsitraukdami vokiečiai sudegino Cėsių latvių draugijos pastatą ir susprogdino tiltą per Amatą.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

http://edruva.lv/vieta-kur-sakas-cesu-kaujas
https://www.la.lv/vieni-no-latvijas-neatkaribas-aizstavjiem-dzelzcela-asardze

Susijusi istorija

Cėsių mūšis Amatos upės pakrantėje

Prie tilto per Amatą vokiečių Landesveras puola deryboms atvykusį Estijos šarvuotąjį traukinį. Estai atidaro priešugnį, vokiečiai atmušami, o šarvuotas traukinys grįžta į Cėsis.

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.

Mūšis prie tilto per Amatos upę

Cėsių mūšis yra vienas reikšmingiausių Latvijos nepriklausomybės karo etapų, taip pat užima reikšmingą vietą Estijos nepriklausomybės kovų istorijoje.