Mūšis prie tilto per Amatos upę
Cėsių mūšis yra vienas reikšmingiausių Latvijos nepriklausomybės karo etapų, taip pat užima reikšmingą vietą Estijos nepriklausomybės kovų istorijoje.
Cėsių mūšis yra vienas svarbiausių Latvijos Nepriklausomybės karo etapų. Ji taip pat užima svarbią vietą Estijos Nepriklausomybės karo istorijoje. Latvijos Respublika buvo įkurta 1918 m. lapkričio 18 d. Jau 1918 m. gruodį neseniai įsteigta Laikinoji Latvijos vyriausybė turėjo organizuoti gynybą nuo bolševikų kariuomenės, artėjančios iš Sovietų Rusijos, grėsmės. 1918 metų gruodžio pabaigoje neseniai susikūrę Nacionalinės gvardijos daliniai arba vokiškai Landesveras, kuriuos suformavo latvių, vokiečių ir rusų daliniai, pasitraukė į Kuržemę. Tuo pat metu Latvijos laikinoji vyriausybė ieškojo pagalbos Estijoje, kur 1919 m. vasario mėn. Estijoje gyvenę latviai pradėjo formuoti vadinamąją Šiaurės Latvijos brigadą, kuri buvo įtraukta į Estijos kariuomenę. 1919 m. balandžio 16 d. vokiečių Landesvero daliniai Liepojoje surengė perversmą, nuvertę Laikinąją Latvijos vyriausybę, kuriai vadovavo Kārlis Ulmanis, ir įkūrę savo vyriausybę, kuriai vadovavo klebonas ir rašytojas Andrievs Niedra. Kai 1919 m. gegužės 22 d. Landesvero daliniai atgavo Rygą, tai visiškai demoralizavo sovietų pajėgas, ir jos greitai pasitraukė iš Vidžemės į Latgalą. Landesvero daliniai juos sekė, kol susidūrė su Estijos armijos ir Šiaurės Latvijos brigados daliniais. Tarp abiejų pusių prasidėjo konfliktas, peraugęs į Cėsių mūšį.
Mūšis prie tilto per Amatos upę įvyko 1919 metų birželio 5 dieną tarp Estijos kariuomenės šarvuotų traukinių ir Vokietijos Landesvero dalinių. Šis susirėmimas pradėjo pirmąjį Cėsių mūšio etapą, kuris truko iki paliaubų pabaigos birželio 10 d. Birželio 19 d., Landesvero ir Geležinės divizijos puolimu Limbažiuose ir vėlesniu puolimu Valmieros kryptimi, Cėsių mūšiai atsinaujino su nauja galia. Per kelias intensyvių kovų dienas Estijos kariuomenė ir Šiaurės Latvijos brigados daliniai sustabdė puolimą, pradėjo kontrataką ir galiausiai sumušė vokiečius. Konfliktą paaštrino abiejų pusių nenuolaidumas karinių operacijų Vidžemėje klausimu – Estijos kariuomenės ir Šiaurės Latvijos brigados daliniai puolė iš šiaurės ir okupuotų teritorijų iki pat Valmieros, sėkmingai veržėsi link Gulbenės ir Madonos, pasiekdami Jėkabpilį, o Landesvero daliniai turėjo pasiekti Alūknės rajoną. Svarbios buvo Ierikų – Gulbenės ir Ierikų – Valkos geležinkelio linijos, suteikusios susisiekimo ir tiekimo galimybes. Todėl abiem konflikte dalyvaujančioms pusėms buvo svarbi galimybė suvaldyti strategiškai strategiškai įrengtą geležinkelio mazgą Ierikiuose.
Išvadavus Šiaurės Vidžemę nuo bolševikų, birželio 2 d. į Cėsius atvyko Šiaurės Latvijos brigados vyriausioji vadovybė. Tuo pat metu į Ieriķus atvyko šarvuotas vokiečių traukinys ir pareikalavo leidimo veržtis į Cėsį. Kitomis dienomis buvo demonstruojama jėga, intensyvus susirašinėjimas ir derybos tarp Estijos armijos atstovų, Šiaurės Latvijos brigados ir Landesvero, kiekviena pusė stengėsi pasiekti savo tikslą: Landesveras – tęsti žygį į šiaurę, o Estijos kariuomenė – priversti Landesverą trauktis į Gaujos upės žiotis – Jaungulė – Sigulda – Nītagaure linija.
Siekdami išsiaiškinti situaciją su geležinkeliais ir patikrinti, ar vokiečiai ardo geležinkelį, birželio 5 d., apie 13.45 val., situaciją Rygos kryptimi pamažu pradėjo žvalgyti du estų šarvuoti traukiniai - Nr.2 ir Nr.4. Pulkininkas leitenantas Nikolajus Reksas lydėjo traukinius ir buvo atsakingas už derybas su Landesveru, Šiaurės Latvijos brigados štabo viršininku pulkininku-leitenantu Voldemaru Ozolu ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariniu atstovu kapitonu Dawley (arba pulkininku Warwicku Greene'u pagal kitus pranešimus). Puikiai vietos sąlygas išmanantis, į operaciją buvo paskirtas ir neseniai suformuoto 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko 8-osios mokinių kuopos karys Kārlis Dzirkalis. Netoli tilto per Amatą traukinį sustabdė sargybos kareivis, pranešęs, kad vokiečiai tiltą užminavo. Sapieriams apieškojus tiltą, staiga iš kitos pusės nuaidėjo šūviai, sužeidė estų seržantą ir nužudė pareigūną. Tuoj pat iš netoliese esančio miško pasirodė Landesvero karių grandinė, kuri atidengė ugnį į šarvuotą traukinį. Tuo pat metu vokiečiai bandė apsupti kitą traukinį, tačiau šis juos išvijo artilerijos ugnimi.
Cėsių mūšis sustabdė ir apribojo Vokietijos ekspansiją Baltijos šalyse. Šių kautynių mastas prilygsta vadinamajai Bermontiadai 1919 metų rudenį prie Rygos. Estijoje jos vadinamos Võnnu lahing, o šių kovų pergalės kulminacija – Pergalės diena birželio 23 d. – minima kaip nacionalinė šventė.
Sužinokite daugiau apie Cėsių mūšį tam skirtu turistiniu maršrutu: Cėsių mūšio pėdsakais - https://militaryheritagetourism.info/en/tours
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Rest area “Forest battles”
Named Forest Battles, the rest area is situated in the main location of the Battles of Cēsis near the Amata bridge. Visitors can listen to stories about the Battles of Cēsis and can take part in various activities, including hikes and trips around the most important venues of the Battles of Cēsis, and team battles. At the end, the visitors can enjoy an invigorating wartime soup. The railway bridge over Amata played a very important role throughout the War of Independence, as the first clashes of the Estonian Army with the Landeswehr took place here. On 5 June 1919, the first battle of the Estonian Army’s armoured trains with the Baltic Landeswehr units took place by the railway bridge over Amata. The Landeswehr, knowing that an armoured train was approaching, planted mines on the railway bridge and secured positions at the homestead Amatas on the riverbank in preparation for a possible battle. The bridge over Amata marked the border between Estonian forces and the Germans. On the night of 23 June 1919, during the Battles of Cēsis, the Landeswehr left Cēsis and retreated to the Amata river line. When retreating, the Germans burned down the Cēsis Latvian Society House and blew up the bridge over Amata.
A unique opportunity is offered to watch the events of June 5, 1919 through virtual reality glasses.
Museum of Melānija Vanaga and Siberian dugout
The Melānija Vanaga Museum is located in the Amata village school in Cēsis municipality. The museum showcases materials about the life, literary activity, family and destiny of writer and cultural historian Melānija Vanaga: video content about Siberia and the deported Latvians living there and a Siberian dugout taking its visitors on a trip to the writer’s place of deportation in Tyukhtetsky district, Krasnoyarsk region. The appearance and layout of the dugout form a realistic idea of life away from home. The dugout features unique historical objects brought there from the Tyukhtet Museum: a birch-bark dish known as ‘tuyesok’, a clay mug known as ‘krynka’ and a kerosene lamp. The museum features video interviews with politically repressed people from the municipality and 18 characters from Melānija Vanaga’s book Suddenly, a Criminal: Sixteen Years in Siberia. The museum’s virtual exhibition ‘BE YOURSELF!’ (http://esipats.lv) shows the experiences of five deported children and their parents who were wrongly accused by the Soviet authorities of ‘betrayal of the motherland’.
Memorial place near Amata station - echelon No. 97322
It is located in Drabešu parish of Amata county, near the former Amata station building.
The deportees' memorial with an information board and a square can be viewed.
A total of more than 42 thousand people were taken from Latvia in 33 echelons on March 25, 1949 and the following days.
On March 27, 1949, at two o'clock in the morning, echelon No. 60 long wagons left Amata station. 97322 with 329 men, 596 women, 393 children.
The central object will be 1318 metal poles of various sizes and colors. Each of them symbolizes a person taken on March 25, 1949 from the then counties of Cēsis and Alūksne. On each column, the name, surname, year of birth and parish - from which the person was sent. At the moment, 21 posts have been installed with the support of the deportees themselves or their relatives.
The author of the idea, Pēteris Ozolas himself, also has his own pillar, who was taken from "Pērkonių" of Kos parish together with his family at the age of six on March 25, 1949.
Information about the deportation of 1949 and the operation "Priboi" (Coastal Wave) carried out by the repressive organs of the USSR in the occupied Baltic states, which was the basis of the deportation, can be read on the information board.
Railway bridge over Amata
Located in Drabešu parish, Cēsis region, near the recreation place "Meža kaujas".
There is a railway bridge over Amata.
The railway bridge over Amata played a very important role throughout the War of Independence, because on June 5, 1919, the first battle of the Estonian army's armed trains with the Baltic Landesver units took place here. Landeswehr, knowing that an armed train was approaching, nominated a railway bridge and took a position at the Amatas home on the river bank, ready for possible warfare. The bridge over Amata was the border between Estonian forces and the Germans.
Historical evidence of the events at the Amata Bridge has not been preserved. As Latvians did not take part in these events, there are no narratives of their memories, there are memories from Estonian soldiers and other sources. It can be said that this was an Estonian-American joint battle against the Landeswehr, because there was an American officer on the Estonian armored train, who later fought in World War II as well. In general, many future World War II officers and commanders took part in the battles of Cēsis, especially on the German side.
The Estonian armed train arrived in Cēsis on June 2, 1919, a day later went to Ieriķi, where talks took place with the landlord, which was unsuccessful, and on June 5, when the armed train approached the Amata bridge again, a collision with the Germans began. A day later, the armed train also took part in the battles near Cēsis, where it helped the soldiers of the Pupils' Company who were threatened with siege. Although the Germans tried to dismantle the rails to cut off the train's retreat, it managed to retreat across the Rauna bridge.
On the night of June 23, 1919, during the battles of Cēsis, the landesver left Cēsis and retreated to the Amata river line. When they retreated, the Germans burned down the house of the Cēsis Latvian Society and blew up a bridge over Amata.
Virtual reality binoculars "Battles of Cēsis"
The Battle of Cēsis was one of the most important turning points in the course of the Latvian War of Independence (1918 - 1920). On June 5, 1919, the first stage of the Battle of Cēsis began with a clash between armored trains of the Estonian army and units of the Landesvær near the Ierikai railway station near the bridge over Amata. In commemoration of this event, a tourist object has been created near the Ierikai station, which offers to experience the story of history using the possibilities provided by modern technology - with the help of virtual reality. The five-minute video "BATTLE FOR OFFICE BRIDGE" can be viewed free of charge in virtual reality binoculars every day. Video duration: 5 min., LV with subtitles LV, ENG, EST and EU.
