Cėsių mūšis Amatos upės pakrantėje
Prie tilto per Amatą vokiečių Landesveras puola deryboms atvykusį Estijos šarvuotąjį traukinį. Estai atidaro priešugnį, vokiečiai atmušami, o šarvuotas traukinys grįžta į Cėsis.
Iki galo neištirtas puslapis Cėsių kautynėse – susirėmimas prie tilto per Amatos upę 1919 metų birželio 5-osios vakarą. Čia vokiečių Landesveras atskleidžia savo tikruosius ketinimus. Iki tol derybose vokiečiai teigia, kad Raudonoji armija yra Cėsiuose (faktiškai Šiaurės Latvijos ir Estijos kariuomenės), o Vokietijos kariuomenė Ierikiuose laukia savo puolimo. Estijos šarvuotas traukinys Nr. 2 su vadu kapitonu Leppu - vyriausiojo vado generolo Laidonerio įsakymu - vyksta į derybas Ierikių geležinkelio stotyje. Vokiečiai visai neatvyksta ir siunčia žinią, kad lauks derybininkų į pietus nuo tilto per Amatą. Estijos rinktinei, kaip geras šios srities žinovas, pavestas padėti Cėsių mokyklų kuopos karys Kārlis Dzirkalis. Šarvuotajame traukinyje taip pat yra du pulkininkai – sąjungininkų įgaliotasis Greenas (W.Greenas) ir Estijos Rekas (Reek). Traukinys sustoja toliau nuo tilto šiaurinėje (Cėsių) pusėje. Saperis leitenantas Lutsaaras ir keli vyrai eina patikrinti, ar tiltas užminuotas. Vadas Lepsas ir du pulkininkai seka 200 žingsnių už sapierių.
"Kitapus Amatos pievose ganosi vokiški vežimų žirgai. Aplink visiška tyla. Tačiau kai sapperiai eina po tiltu dešinėje pažiūrėti į dugną, į juos iš priešingo upės kranto paleidžiama kulkosvaidžio ugnis. Du pulkininkai ir kapitonas Lepsas įmesti į griovį kairėje pusėje. Kitą akimirką traukinys išbėga į audringą grandinę jų rankose“.
Iš pulkininko Nikolajaus Rėko atsiminimų: "19 valandą vokiečiai atidengė ugnį į mūsų žvalgus iš miško pakraščio, esančio kitoje tilto pusėje. Po 1/4 valandos iš miško išėjo vokiečių grandinės ir pradėjo apsupti šarvuotų traukinių puolamuosius dalinius. Įsakiau vokiečiui atidengti ugnį į Lepane Antrasis susirėmimas su Landesveru, per kurį į traukinį įkrito pareigas einantis pareigūnas Kontus, įsakiau jiems grįžti į Cėsis Iš šio įvykio buvo aišku, kad Landesveras buvo priešiškas mums.
Cėsių mūšio planuotojas, Šiaurės Latvijos brigados generalinio štabo viršininkas (pulkininkas leitenantas) Voldemārs Ozols: "Nepaisant visų Antantės ir mūsų pastangų išvengti kruvinų susirėmimų, birželio 5 d. įvyko. Mūsų šarvuotis traukinys su Antantės atstovais tarp Āraišių ir Ierīkų staigiai užpuolė Estijos kareivius, traukinį prie A. But kad prasidėjo karas tarp Golcų ir mūsų. Birželio 6 d. 3 valandą ryto Landesveras pradėjo greitą puolimą, palaikomas sunkiosios artilerijos, minosvaidžių ir kulkosvaidžių.
Publicistas ir visuomenės veikėjas, daugelio spaudos leidinių redaktorius Oto Nonācs 1934 m. rašė: „Įvykiai prie Cėsių yra ne tik siauri vietiniai mūšiai, bet ir turi plačią tarptautinę reikšmę; kad šio mūšio baigtis (mūsų pergalė 1919 m. birželio 22 d. Skangalių dvare) nubrėžė brūkšnį po toli siekiančius vokiečių ketinimus, kurie būtų pakeitę Estijos tautos žemėlapį o abiejų šalių bendradarbiavimas klostėsi Cėsių mūšiuose Šią lemtingą akimirką gimęs suvokimas, kad nėra Latvijos be Estijos ir nėra Estijos be Latvijos, tapo abiejų tautų paveldu, ir šis suvokimas vis giliau įsišaknija abiejose tautose.
* citatos iš Cėsių muziejų asociacijos leidinio „Kai patrankos giedojo Līgo...“, 1994 m.
Susijusios vietos
poilsio vieta „Miško mūšis“ (Meža kaujas) – Cėsių mūšių svarbiausios veiksmo vietos prie Amatos tilto
Poilsiavietė, pavadinta „Miško mūšiais“, yra pagrindinėje Cėsių mūšių vietoje, netoli Amatos tilto. Lankytojai gali klausytis pasakojimų apie Cėsių mūšius ir dalyvauti įvairiose veiklose, įskaitant žygius pėsčiomis ir išvykas po svarbiausias Cėsių mūšių vietas bei komandines kovas. Pabaigoje lankytojai gali mėgautis gaivinančia karo meto sriuba. Geležinkelio tiltas per Amatą atliko labai svarbų vaidmenį visame Nepriklausomybės kare, nes čia įvyko pirmieji Estijos armijos susidūrimai su Landesveru. 1919 m. birželio 5 d. prie geležinkelio tilto per Amatą įvyko pirmasis Estijos armijos šarvuočių mūšis su Baltijos landesvero daliniais. Landesveras, žinodamas, kad artėja šarvuotasis traukinys, užminavo geležinkelio tiltą ir užėmė pozicijas Amato sodyboje ant upės kranto, ruošdamasis galimam mūšiui. Tiltas per Amatą žymėjo sieną tarp Estijos pajėgų ir vokiečių. 1919 m. birželio 23 d. naktį, per Cėsių mūšius, landesveras paliko Cėsius ir atsitraukė iki Amatos upės ribos. Atsitraukdami vokiečiai sudegino Cėsių latvių draugijos namus ir susprogdino tiltą per Amatą.
Siūloma unikali galimybė stebėti 1919 m. birželio 5 d. įvykius per virtualios realybės akinius.
Geležinkelio tiltas per Amatą
Įsikūręs Cėsių rajone, Drabešių valsčiuje, šalia poilsio zonos „Meža kojas“.
Matomas geležinkelio tiltas per Amatos upę.
Geležinkelio tiltas per Amatos upę vaidina labai svarbų vaidmenį viso Nepriklausomybės karo metu, nes 1919 m. birželio 5 d. čia įvyko pirmasis mūšis tarp Estijos armijos šarvuočių ir Baltijos landesvero dalinių. Landesveras, žinodamas, kad artėja šarvuotasis traukinys, užminavo geležinkelio tiltą ir užėmė pozicijas „Amatos“ namuose upės krante, pasiruošęs galimiems karo veiksmams. Tiltas per Amatos upę buvo siena tarp Estijos pajėgų ir vokiečių.
Istorinių įrodymų apie įvykius prie Amatos tilto nėra išsaugota. Kadangi latviai šiuose įvykiuose nedalyvavo, nėra ir jų atsiminimų, yra estų kareivių prisiminimai, kiti šaltiniai. Galima teigti, kad tai buvo bendras estų ir amerikiečių mūšis prieš landesverą, nes estų šarvuotajame traukinyje buvo amerikiečių karininkas, kuris vėliau kovojo ir Antrajame pasauliniame kare. Apskritai Cėsių mūšiuose dalyvavo daug būsimų Antrojo pasaulinio karo karininkų ir vadų, ypač vokiečių pusėje.
Estijos šarvuotasis traukinys į Cėsį atvyko 1919 m. birželio 2 d., o po dienos nuvyko į Ierikius, kur vyko derybos su Landesveru, kurios buvo bevaisės, o birželio 5 d., kai šarvuotasis traukinys vėl artėjo prie Amatos tilto, prasidėjo susidūrimas su vokiečiais. Šarvuotasis traukinys po dienos dalyvavo ir mūšiuose prie Cėsių, kur padėjo Moksleivių kuopos kareiviams, kuriems grėsė apsuptis. Nors vokiečiai bandė išardyti bėgius, kad atkirstų traukinio atsitraukimo kelią, jam pavyko atsitraukti per Raunos tiltą.
1919 m. birželio 23 d. naktį, per Cėsių mūšį, landesveras paliko Cėsius ir atsitraukė prie Amatos upės. Atsitraukdami vokiečiai sudegino Cėsių latvių draugijos pastatą ir susprogdino tiltą per Amatą.
Virtualios realybės žiūronai „Cėsių mūšis“
Cėsių mūšis buvo vienas reikšmingiausių lūžio taškų Latvijos Nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) eigoje. 1919 m. birželio 5 d., susidūrus Estijos armijos šarvuotiems traukiniams ir Landesvero daliniams netoli Ierikių geležinkelio stoties, prie tilto per Amatą, prasidėjo pirmasis Cėsių mūšio etapas. Šio įvykio atminimui netoli Ierikių stoties sukurtas turistinis objektas, siūlantis patirti istorijos istoriją, pasitelkiant šiuolaikinių technologijų galimybes – virtualios realybės pagalba. Penkių minučių trukmės vaizdo įrašą „MŪŠIS PRIE TILTO PER AMATĄ“ galima nemokamai peržiūrėti kiekvieną dieną virtualios realybės žiūronuose. Vaizdo įrašo trukmė: 5 min., LV su subtitrais LV, ENG, EST ir ES kalbomis.
