Cēsu kaujas Amatas krastos
Prie tilto per Amatą vokiečių Landesveras puola deryboms atvykusį Estijos šarvuotąjį traukinį. Estai atidaro priešugnį, vokiečiai atmušami, o šarvuotas traukinys grįžta į Cėsis.
Iki galo neištirtas puslapis Cėsių kautynėse – susirėmimas prie tilto per Amatos upę 1919 metų birželio 5-osios vakarą. Čia vokiečių Landesveras atskleidžia savo tikruosius ketinimus. Iki tol derybose vokiečiai teigia, kad Raudonoji armija yra Cėsiuose (faktiškai Šiaurės Latvijos ir Estijos kariuomenės), o Vokietijos kariuomenė Ierikiuose laukia savo puolimo. Estijos šarvuotas traukinys Nr. 2 su vadu kapitonu Leppu - vyriausiojo vado generolo Laidonerio įsakymu - vyksta į derybas Ierikių geležinkelio stotyje. Vokiečiai visai neatvyksta ir siunčia žinią, kad lauks derybininkų į pietus nuo tilto per Amatą. Estijos rinktinei, kaip geras šios srities žinovas, pavestas padėti Cėsių mokyklų kuopos karys Kārlis Dzirkalis. Šarvuotajame traukinyje taip pat yra du pulkininkai – sąjungininkų įgaliotasis Greenas (W.Greenas) ir Estijos Rekas (Reek). Traukinys sustoja toliau nuo tilto šiaurinėje (Cėsių) pusėje. Saperis leitenantas Lutsaaras ir keli vyrai eina patikrinti, ar tiltas užminuotas. Vadas Lepsas ir du pulkininkai seka 200 žingsnių už sapierių.
"Kitapus Amatos pievose ganosi vokiški vežimų žirgai. Aplink visiška tyla. Tačiau kai sapperiai eina po tiltu dešinėje pažiūrėti į dugną, į juos iš priešingo upės kranto paleidžiama kulkosvaidžio ugnis. Du pulkininkai ir kapitonas Lepsas įmesti į griovį kairėje pusėje. Kitą akimirką traukinys išbėga į audringą grandinę jų rankose“.
Iš pulkininko Nikolajaus Rėko atsiminimų: "19 valandą vokiečiai atidengė ugnį į mūsų žvalgus iš miško pakraščio, esančio kitoje tilto pusėje. Po 1/4 valandos iš miško išėjo vokiečių grandinės ir pradėjo apsupti šarvuotų traukinių puolamuosius dalinius. Įsakiau vokiečiui atidengti ugnį į Lepane Antrasis susirėmimas su Landesveru, per kurį į traukinį įkrito pareigas einantis pareigūnas Kontus, įsakiau jiems grįžti į Cėsis Iš šio įvykio buvo aišku, kad Landesveras buvo priešiškas mums.
Cėsių mūšio planuotojas, Šiaurės Latvijos brigados generalinio štabo viršininkas (pulkininkas leitenantas) Voldemārs Ozols: "Nepaisant visų Antantės ir mūsų pastangų išvengti kruvinų susirėmimų, birželio 5 d. įvyko. Mūsų šarvuotis traukinys su Antantės atstovais tarp Āraišių ir Ierīkų staigiai užpuolė Estijos kareivius, traukinį prie A. But kad prasidėjo karas tarp Golcų ir mūsų. Birželio 6 d. 3 valandą ryto Landesveras pradėjo greitą puolimą, palaikomas sunkiosios artilerijos, minosvaidžių ir kulkosvaidžių.
Publicistas ir visuomenės veikėjas, daugelio spaudos leidinių redaktorius Oto Nonācs 1934 m. rašė: „Įvykiai prie Cėsių yra ne tik siauri vietiniai mūšiai, bet ir turi plačią tarptautinę reikšmę; kad šio mūšio baigtis (mūsų pergalė 1919 m. birželio 22 d. Skangalių dvare) nubrėžė brūkšnį po toli siekiančius vokiečių ketinimus, kurie būtų pakeitę Estijos tautos žemėlapį o abiejų šalių bendradarbiavimas klostėsi Cėsių mūšiuose Šią lemtingą akimirką gimęs suvokimas, kad nėra Latvijos be Estijos ir nėra Estijos be Latvijos, tapo abiejų tautų paveldu, ir šis suvokimas vis giliau įsišaknija abiejose tautose.
* citatos iš Cėsių muziejų asociacijos leidinio „Kai patrankos giedojo Līgo...“, 1994 m.
Saistītie objekti
Atpūtas vieta "Meža kaujas"
Atpūtas vieta "Meža kaujas" atrodas Cēsu kauju galvenās norises vietā pie Amatas tilta. Apmeklētājiem piedāvā stāstījumu par Cēsu kaujām un dažādas programmas – pārgājienus un izbraucienus pa nozīmīgākajām Cēsu kauju norises vietām, komandu cīņas. Noslēgumā apmeklētāji var nobaudīt spēcinošu "kara zupu". Dzelzceļa tiltam pār Amatu ir ļoti svarīga nozīme visā Neatkarības kara gaitā, jo te notika pirmās Igaunijas armijas sadursmes ar landesvēru. 1919.gada 5. jūnijā pie dzelzceļa tilta pāri Amatai notika Igaunijas armijas bruņoto vilcienu pirmā kauja ar Baltijas landesvēra vienībām. Landesvērs, zinot, ka tuvojas bruņotais vilciens, nomīnēja dzelzceļa tiltu un ieņēma pozīcijas “Amatas” mājās upes krastā, esot gatavībā iespējamajai karadarbībai. Tilts pār Amatu bija robeža starp igauņu spēkiem un vāciešiem.
1919.gada naktī uz 23. jūniju, Cēsu kauju laikā, landesvērs pameta Cēsis un atkāpās uz Amatas upes līniju. Atkāpjoties vācieši nodedzināja Cēsu latviešu biedrības namu un uzspridzināja tiltu pār Amatu.
Dzelzceļa tilts pār Amatu
Atrodas Drabešu pagastā, Cēsu novadā, netālu no atpūtas vietas "Meža kaujas".
Redzams dzelzceļa tilts pār Amatu.
Dzelzceļa tiltam pār Amatu ir ļoti svarīga nozīme visā Neatkarības kara gaitā, jo te 1919.gada 5. jūnijā notika Igaunijas armijas bruņoto vilcienu pirmā kauja ar Baltijas landesvēra vienībām. Landesvērs, zinot, ka tuvojas bruņotais vilciens, nomīnēja dzelzceļa tiltu un ieņēma pozīcijas “Amatas” mājās upes krastā, esot gatavībā iespējamajai karadarbībai. Tilts pār Amatu bija robeža starp igauņu spēkiem un vāciešiem.
Vēsturiskās liecības par notikumiem pie Amatas tilta nav saglabājušās. Tā kā šajos notikumos latvieši nepiedalījās, nav viņu atmiņu stāstījumu, ir atmiņas no igauņu karavīriem, citiem avotiem. Var teikt, ka šī bija igauņu – amerikāņu kopīga kauja pret landesvēru, jo igauņu bruņotajā vilcienā atradās amerikāņu virsnieks, kurš vēlāk karoja arī 2.pasaules karā. Kopumā Cēsu kaujās piedalījās daudzi nākamie 2.pasaules kara virsnieki, komandieri, īpaši vācu pusē.
Igauņu bruņotais vilciens Cēsīs ieradies 1919.gada 2.jūnijā, dienu vēlāk devies uz Ieriķiem, kur notikušas sarunas ar landesvēru, kas bija bez rezultātiem, un 5.jūnijā, kad bruņotais vilciens atkal tuvojās Amatas tiltam, sākās sadursme ar vāciešiem. Bruņotais vilciens dienu vēlāk iesaistījās arī kaujās pie Cēsīm, kur palīdzēja Skolnieku rotas karotājiem, kuriem draudēja aplenkums. Lai arī vācieši centās izjaukt sliedes, lai nogrieztu vilcienam atkāpšanās ceļu, tam izdevās atkāpties pāri Raunas tiltam.
1919.gada naktī uz 23. jūniju, Cēsu kauju laikā, landesvērs pameta Cēsis un atkāpās uz Amatas upes līniju. Atkāpjoties vācieši nodedzināja Cēsu latviešu biedrības namu un uzspridzināja tiltu pār Amatu.
Virtuālās realitātes binoklis "Cēsu kaujas"
Cēsu kaujas bija viens no nozīmīgākajiem pavērsiena punktiem Latvijas Neatkarības kara (1918 - 1920) gaitā. 1919. gada 5. jūnijā ar sadursmi starp Igaunijas armijas bruņuvilcieniem un Landesvēra vienībām netālu no Ieriķu dzelzceļa stacijas pie tilta pār Amatu aizsākās Cēsu kauju pirmais posms. Pieminot šo notikumu, pie Ieriķu stacijas ir izveidots tūrisma objekts, kas piedāvā piedzīvot vēstures stāstu izmantojot mūsdienu tehnoloģiju dotās iespējas - ar virtuālās realitātes palīdzību. Piecu minūšu garo video “KAUJA PIE TILTA PĀR AMATU” virtuālās realitātes binoklī var aplūkot bezmaksas katru dienu. Video ilgums: 5 min., LV ar subtitriem LV, ENG, EST un ES.
