Paminklas Moksleivių kuopos mūšio vietoje
Memorialinė vieta
86
Cėsių–Āraišų plento pakraštyje, netoli buvusių Livų parapijos namų.
Galima pamatyti paminklą, skirtą Cėsių pulko savanorių studentų kuopai, dalyvavusiai Cėsių mūšyje 1919 m.
Paminklas buvo atidengtas 1930 m. gegužės 29 d., šalia buvusių Livu parapijos namų.
Paminklo projektą parengė buvęs studentas savanoris K. Dzirkalis, o įrengimo darbus atliko A. Sprogio įmonė Cėsyje.
Bronzines detales pagal autoriaus brėžinį pagamino M. Pluka, o jos buvo nulietos V. Minuto gamykloje Rygoje. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo sunaikintas.
Atkurtas 1989 m. birželio 6 d., restauruoto paminklo autoriai buvo skulptoriai A. Jansons ir M. Baltiņa bei architektas I. Timermanis.
Vėliau dėl saugumo priežasčių bronzinis kardas ir plokštelė buvo pašalinti, pakeisti medinėmis dalimis.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
https://www.zudusilatvija.lv/objects/object/5575
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusi istorija
Cėsių pulko studentų būriui skirtas paminklas prie buvusių Livu parapijos salės
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių moksleivių kuopa, kuri birželio 5 d. Cėsių progimnazijos patalpose susiformavo kaip kovinis vienetas iš 108 Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių. Jau naktį iš birželio 5 į 6 d., maždaug po valandos vidurnakčio, buvo paskelbtas aliarmas ir kuopai buvo įsakyta persikelti į pozicijas. Kuopa persikėlė į Mācītājmuižos - Meijermuižos liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio vieta.
Pirmajame mūšyje buvo sužeisti keli moksleiviai, tačiau tą pačią dieną nuo labai sunkios pilvo žaizdos mirė Edgaras Krieviņšas, kilęs iš Valmieros. Jis buvo palaidotas su karine pagarba Valmieros miesto kapinėse birželio 13 d. Edgarui Krieviņam po mirties buvo įteiktas Lačplėšio karo ordinas.
Neįprasta Cėsių pulko mokyklos kuopos paminklo istorija
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių moksleivių kuopa, kuri birželio 5 d. buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje (dabar Bērzaines gatvė 4) susiformavo kaip kovinis vienetas iš 108 jaunuolių iš Valmieros ir Cėsių mokyklų. Jau naktį iš birželio 5 į 6 d., maždaug po valandos vidurnakčio, buvo paskelbtas aliarmas ir kuopai buvo įsakyta užimti pozicijas. Kuopa išėjo į Mācītājmuižos – Meijermuižos liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio vieta.
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalė Cėsių mūšyje turėjo tapti lūžio tašku Latvijos ir Estijos kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė sustabdė Andrijevo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio fon der Golco planus užkariauti Pabaltijį. Vietoj to, Liepojoje savo veiklą atnaujino Karlio Ulmanio vadovaujama Laikinoji Latvijos vyriausybė.