Paminklas Moksleivių kuopos mūšio vietoje
Memorialinė vieta
86
Cėsių–Āraišų plento pakraštyje, netoli buvusių Livų parapijos namų.
Galima pamatyti paminklą, skirtą Cėsių pulko savanorių studentų kuopai, dalyvavusiai Cėsių mūšyje 1919 m.
Paminklas buvo atidengtas 1930 m. gegužės 29 d., šalia buvusių Livu parapijos namų.
Paminklo projektą parengė buvęs studentas savanoris K. Dzirkalis, o įrengimo darbus atliko A. Sprogio įmonė Cėsyje.
Bronzines detales pagal autoriaus brėžinį pagamino M. Pluka, o jos buvo nulietos V. Minuto gamykloje Rygoje. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo sunaikintas.
Atkurtas 1989 m. birželio 6 d., restauruoto paminklo autoriai buvo skulptoriai A. Jansons ir M. Baltiņa bei architektas I. Timermanis.
Vėliau dėl saugumo priežasčių bronzinis kardas ir plokštelė buvo pašalinti, pakeisti medinėmis dalimis.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
https://www.zudusilatvija.lv/objects/object/5575
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusi istorija
Paminklas, skirtas Cėsių pulko studentų būriui prie buvusių Līvu parapijos namų
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių moksleivių kuopa, kuri birželio 5 d. Cėsių vidurinės mokyklos patalpose buvo suformuota iš 108 jaunuolių iš Valmieros ir Cėsių mokyklų. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandai po vidurnakčio, suskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Pirmajame mūšyje buvo sužeisti keli studentai, tačiau tą pačią dieną nuo labai rimtos skrandžio žaizdos mirė Edgars Krieviņš iš Valmiera. Birželio 13 d., Valmieros miesto kapinėse, su karine pagyrimu palaidotas. Edgaras Krieviņš po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio karo ordinu.
Neįprasta paminklo Cėsių pulko mokyklinei kuopai istorija
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių mokinių kuopa, kuri birželio 5 d. buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje (dabar Bērzaines g. 4) susibūrė kaip kovinis būrys iš 108 Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandą po vidurnakčio, nuskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.