Paminklas, skirtas Cėsių pulko studentų būriui prie buvusių Līvu parapijos namų
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių moksleivių kuopa, kuri birželio 5 d. Cėsių vidurinės mokyklos patalpose buvo suformuota iš 108 jaunuolių iš Valmieros ir Cėsių mokyklų. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandai po vidurnakčio, suskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Pirmajame mūšyje buvo sužeisti keli studentai, tačiau tą pačią dieną nuo labai rimtos skrandžio žaizdos mirė Edgars Krieviņš iš Valmiera. Birželio 13 d., Valmieros miesto kapinėse, su karine pagyrimu palaidotas. Edgaras Krieviņš po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio karo ordinu.
1929 m., atėjus Cėsių mūšio 10-mečiui, buvę mokinių kuopos kariai įkūrė „Cėsių pulko buvusių savanorių mokinių kuopos karių draugiją“, kuri vėlesniais metais rūpinosi šio karinio dalinio atminimo išsaugojimu ir populiarinimu tarp mokyklinio jaunimo.
Jau 1930 metais greitkelio Cėsis-Araiši pašonėje prie Līvu parapijos namų buvo pastatytas paminklas, žymintis pirmojo kuopos mūšio vietą. Projekto autorius – buvęs pulko karys, architektas Kārlis Dzirkalis (1902 – 1997), o bronzinio reljefo autorius – skulptorius Matīss Pluka (1893-?).
K.Dzirkalis. Prie Livų parapijos namų esančio paminklinio akmens idėjinis paaiškinimas.
„Pirmiausia, trys greta sustatyti koriai primena karių eilę, tai yra iš eilės stovinčių karių atvaizdus, išdėstytus pagal dydį, didžiausi tiesioginiai nuopelnai išlaisvinant Latviją taip pat atiteko kariams.
Antra, šie akmenys reprezentuoja kertinius ir pamatinius mūsų šalies kovos akmenis, kuriais buvo grindžiama tuometinė mūsų pergalė. Tai -1.- karių veržlumas ir ieties aštrumas, 2.- įtempta dvasingumo ir entuziazmo dvasia ir 3.- plati tėvynės meilė.
Trečia, paminklinis akmuo žymi mūsų tautinės idėjos kūrimąsi ir formavimąsi. Akmuo 1. – išreiškė tautinės sąmonės gimimą ir žadinimą, kai latvių mintys ir veiksmai turėjo būti aštrūs, kad įrodytų savo gyvenimo gebėjimus (Kr. Valdemārs, Rainis ir kt.). Akmuo 2. savaip rodo tautos susiaurėjimą karo ir pabėgėlių, vargų ir rūpesčių metu. Trečiasis akmuo vaizduoja dabartinę jaunąją kartą, ant kurios pečių, su ginklais rankose, jie kovojo už laisvę. Todėl pastarasis yra stabilus ir tvirtas. Jame taip pat bus atminimo lenta, žyminčia įvykusio didžiojo ir paskutinio mūšio pradžią. Kaip žinoma, pirmasis signalas ir šūvis nugriaudėjo prie Livų parapijos namų, kur prasidėjo mūšis tarp moksleivių kuopos ir Manteufelio kavalerijos divizijos. (LVVA 1967 fondas, balandžio 1 d., byla 17, b.l. 8)
Šaltinis:
Saulė pakilo nuo kardo. Prisiminimų ir dokumentų rinkinys apie Cėsių pulko mokinių kuopą 1919 m. Sud. Aukštas Pumpurinis. – Cėsis, Cėsių muziejų draugija, 1994 m.
Apie paminklo nugriovimą ir atkūrimą – J. Lismanio knyga „Mūšiams ir žuvusiems kariams atminti 1915–1920“
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklas Moksleivių kuopos mūšio vietoje
Cėsių–Āraišų plento pakraštyje, netoli buvusių Livų parapijos namų.
Galima pamatyti paminklą, skirtą Cėsių pulko savanorių studentų kuopai, dalyvavusiai Cėsių mūšyje 1919 m.
Paminklas buvo atidengtas 1930 m. gegužės 29 d., šalia buvusių Livu parapijos namų.
Paminklo projektą parengė buvęs studentas savanoris K. Dzirkalis, o įrengimo darbus atliko A. Sprogio įmonė Cėsyje.
Bronzines detales pagal autoriaus brėžinį pagamino M. Pluka, o jos buvo nulietos V. Minuto gamykloje Rygoje. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo sunaikintas.
Atkurtas 1989 m. birželio 6 d., restauruoto paminklo autoriai buvo skulptoriai A. Jansons ir M. Baltiņa bei architektas I. Timermanis.
Vėliau dėl saugumo priežasčių bronzinis kardas ir plokštelė buvo pašalinti, pakeisti medinėmis dalimis.
Paminklas Cėsių pulko studentams
Paminklas Cėsių pulko studentų kuopos kariams, žuvusiems Cėsių mūšiuose, yra Cėsių mieste, netoli Palasta ir Bērzaines gatvių sankryžos. Paminklo statybą pasiūlė Cėsių pulko studentų kuopos karių asociacija. Paminklas buvo atidengtas 1938 m. gegužės 26 d. Paminklas sukurtas pagal buvusio kuopos kario, dailininko Jānio Rozenbergo, eskizą. Ant metro aukščio kalkakmenio pjedestalo pastatytą 1,8 metro varinę skulptūrą, vaizduojančią karį, vilkintį moksleivio uniformą, sukūrė skulptorius Rūdolfs Āboltiņš ir varkalys Jānis Zibens. Prie kareivio kojų tupi pelėda – išminties ir žinių simbolis, gindama į karą išėjusio studento knygas. Skulptūra buvo nugriauta per pakartotinę sovietų okupaciją 1952 m. 1957 m. netoli buvusios jos vietos buvo pastatytas skulptoriaus Kārlio Jansonso sukurtas paminklas „Komjaunimo vėliavnešys“. Pastatytas netoli istorinės vietos, restauruotas paminklas buvo atidengtas 1992 m. lapkričio 11 d. Tuo pačiu metu, 1992 m., buvo nugriautas okupacinio režimo pastatytas komjaunimo paminklas.
Pirmajame pasauliniame kare žuvusių Latvijos šaulių brolių ir Nepriklausomybės kare žuvusių kareivių kapinės
Įsikūręs Valmieros miesto (centro) kapinėse, Lillijos gatvėje 7.
Galima pamatyti granito obelišką, kurio detales nukalė skulptorius Vilhelmas Trejus.
Paminklas buvo atidengtas 1923 m. birželio 22 d. Brolijos kapinėse palaidota apie 150 kareivių.
Miesto kapinėse palaidoti keli Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų kovotojai, tarp jų ir pirmasis Cėsių pulko Mokyklos kuopos auka žuvęs LKOK Edgaras Krievinis.
Šiuo metu brolių kapinių dalyje yra 14 įvairaus ilgio kapų grupių, ant kurių sumontuoti 139 balti mediniai kryžiai, tačiau anksčiau ant kryžių buvusių lentelių su žuvusiųjų vardais nebėra. Išliko vienas juodo granito kryžius.
Komunistinės okupacijos metu brolių kapinių dalyje buvo vykdomi intensyvūs civilių laidojimai. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m., laidojimo išdėstymas brolių kapinėse buvo pakeistas, dabar kapų grupės išdėstytos kryžmai, tik viena išlaikė buvusią orientaciją.
Atminimo ženklas Cėsių pulko studentų kuopos įkūrimo vietoje
Įsikūręs Leona Paegles gatvėje 1, šalia raudonų plytų pastato fasado.
Memorialo autorė – menininkė Solveiga Vasiljeva, o idėja paremta žiedpumpurio motyvu. Kaip pastebi menininkė, jis simbolizuoja tik pradedančias formuotis asmenybes – studentus, kurie savo dar trumpame gyvenime turi priimti svarbų, atsakingą ir sunkų sprendimą.
Memorialo formoje žiedpumpuro išoriniai žiedlapiai yra geometrinio dizaino, su aštriais kampais, kontrastuojančiais su minkštais, apvaliais žiedlapiais pumpuro viduje. Memorialo aukštis siekia iki 1,5 m. Memorialas buvo atidengtas 2011 m. gegužės 26 d. Valmieroje, toje vietoje, kur 1919 m. buvo suformuota Cėsių pulko kadetų kuopa.
Latvijos kontūrai išdėlioti iš dirbtinių grindinio akmenų, ant kurių paguldyta lentelė su Cėsių pulko Mokinių kuopos vėliava ir tekstu:
„Šioje vietoje 1919 m. gegužės 26 d.
Įkurta „Cėsių pulko mokyklos kuopa“
Cėsių brolių kapinės
Įsikūręs Cėsių Žemutinėse kapinėse, Lenču g. 15, Cėsis.
Viena reikšmingiausių Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų memorialinių vietų Cėsyje yra Brolių kapinės Lejos Kapuose.
Kapinėse yra Cėsių menininko ir tarybos nario Augusto Jullos (1872–1958) suprojektuotas, 1927 m. atidengtas Brolių kapinių paminklas, skirtas 1915–1920 m. Brolių kapinėse palaidotiems kariams.
Cėsių Žemutinių kapinių Brolių kapuose palaidota apie 200 kareivių. Tarp jų yra nežinomas skaičius Latvijos šaulių ir rusų kareivių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, taip pat vokiečių (10), lenkų ir kitų tautybių kareivių. Latvijos išsivadavimo kovų metu šiose kapinėse palaidoti 22 5-ojo (2-ojo) Cėsių pėstininkų pulko kareiviai, taip pat 11 laisvės kovotojų, žuvusių kituose Latvijos armijos daliniuose. Brolių kapuose taip pat ilsisi 2 estai, 15 bolševikų aukų ir Latvijos raudonieji šauliai.
