Neįprasta paminklo Cėsių pulko mokyklinei kuopai istorija
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių mokinių kuopa, kuri birželio 5 d. buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje (dabar Bērzaines g. 4) susibūrė kaip kovinis būrys iš 108 Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandą po vidurnakčio, nuskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Kai tik buvo gauta žinia apie karo veiksmų pradžią, mūšio štabas arba „pulko operatyvinis štabas tuoj pat pajudėjo arčiau fronto“ į Heermeisteros gatvę Nr. 16 (dabar Gaujos g. Nr. 16). gydytojo Wilhelmo Lenzo namas. Trečiojo dešimtmečio pradžioje šį pastatą įsigijo Cėsių amatininkų draugija, tačiau po II pasaulinio karo jame veikė laikraščio „Padomju Druva“ (nuo 1990 m. kovo mėn. laikraštis „Druva“) redakcija ir spaustuvė. Išvykdami į mūšio lauką Mokyklos kuopos kareiviai, atėję Palasta gatve iš vokiečių vidurinės mokyklos rikiuotės, pulko štabe gavo granatas. Netoli štabo Heermeisteros (Gaujas) gatvėje kuopos kariai taip pat buvo gavę trumpą karinį instruktažą. Savo ruožtu 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko vado vado postas buvo kitoje gatvės pusėje – Heermeistera gatvėje Nr. 11 (dabar Gaujos g. Nr. 11). XIX amžiaus pabaigoje čia buvo iškilaus baltų vokiečių archeologo Georgo von Sieverso „Villa bei Wenden“.
Renginių dalyvis 10 -osiose „Cēsis“ mūšio metinėse laikraštyje „Pēdējā Brīdī“ (JA „Prieš 10 metų, Cēsis pulkas prieš„ Landeswehr “ Dārza gatve, padalyta į specialius vienetus, ir paskirstė gyvą amuniciją. Uiža, Juriģumuiža ir Mācītājmuiža užėmė centrinę Cēsis pulko kovos zoną ir saugojo Meijermuiža - Mācītājmuiža liniją, įjungimą “.
1938 m. gegužės 26 d., maždaug už 100 m nuo buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos, Dārza ir Palasta (dabar Bērzaines ir Palasta) gatvių sankirtoje, buvo atidengtas paminklas, skirtas Moksleivių vakarėliui. Naktį iš 1919 m. birželio 5 d. į 6 d. į pirmąjį mūšį išėjo vidurinės mokyklos mokiniai, neišmokę karinio meno. Tai simbolizavo nerangiai sugriebtas studento šautuvas, išlietas iš bronzos. Kad mokyklinius reikmenis laikinai pakeitė ginklai, priminė ir pelėda bei knygos prie mokinio kojų. Paminklo projekto autorius buvo buvęs Mokinių kuopos karys, dailininkas Jānis Rozenbergs (1901-1966), tačiau idėją įgyvendino skulptorius Rūdolfas Ābol(t)iņš (1909-1944) ir metalkalvis Jānis Zibens (1909-1967).
1950 m. paminklas buvo demontuotas kaip nepageidaujamas sovietų režimui.
Prasidėjus Atbudimui, pirmoji paminklo atkūrimo idėją išsakė 1942 m. Cėsių valstybinės gimnazijos abiturientai, gyvenę tremtyje, 1989 m. lankydamiesi Latvijoje. Jie taip pat pradėjo rinkti tam reikalingas lėšas. Tačiau Cėsių miesto taryba sprendimą paminklą atkurti ir įrengti pirminėje vietoje priėmė tik 1992 metų rugsėjo 24 dieną atkūrus Latvijos nepriklausomybę.
Nors oficialus susitarimas atkurti paminklą buvo vos pasiektas, realiai jo darbai jau buvo pradėti. Rugsėjo 26 dieną rajono laikraštis „Druva“ pranešė, kad paminklo pagrindui paruoštas travertinas, o skulptorė Maija Baltiņa kartu su architektu Imantu Timermaniu pradėjo kurti bronzinę statulą.
Tačiau 1992 metų rugsėjo 30 dieną į Valstybinę kultūros paminklų apsaugos inspekciją (VKPAI) ir Mišių kapų komitetą (BKK) kreipėsi Atgimimo pradžioje paramos paminklo įrengimui ieškojęs cesiškis Ādolfas Cābulis, užmezgęs ryšius su tremtiniais. Jis tvirtino, kad dabar iniciatyvą atstatyti paminklą perėmė kiti asmenys, kurie veikia savanaudiškais tikslais ir nėra gavę reikiamo valdžios leidimo. Šios grupės atstovai, tarp kurių buvo skulptorius Andrejus Jansonas, paminklą planavo atidengti 1992 m. lapkričio 11 d., pastatydami jį maždaug 15 metrų nuo pradinės vietos. Paminklas taip pat planuota patirti didelių vizualinių pokyčių, nes J. Rozenbergo sukurtas karys šautuvą laikė kaire ranka, taip pabrėždamas paskubomis formuojamos Mokyklos kuopos karinį nepasirengimą, o M. Baltinės sukurtas jaunuolis – dešine ranka. Taip pat skyrėsi ir medžiaga – iš pradžių paminklas buvo pagamintas iš vario, o dabar išlietas iš bronzos. Buvusi bronzinė lenta buvo pakeista varine lenta.
Siekdama atlikti papildomus istorinius tyrimus, Cėsių miesto taryba 1992 metų spalio 4 dieną nusprendė sustabdyti paminklo restauravimą, tačiau paminklo kūrėjai į tai neatsižvelgė ir naujai pasirinktoje vietoje įrengė bazę su laipteliais. Poreikis ten pastatyti paminklą buvo paaiškintas komunistinės okupacijos metais įvestais transporto judėjimo Bērzaines gatve pokyčiais, kurių nebebuvo galima atsisakyti. Nors savivaldybė siūlė palaukti iki kitų metų bandant sukurti paminklo maketą gamtoje jo istorinėje vietoje, miesto tarybos veiksmus ribojo lėšų trūkumas. Už jau įrengtą bazę ir pagamintą bronzinę statulą buvo sumokėta lėšomis, surinktomis aukas iš Dauguvos vanagų Cėsių skyriaus, tremtinių latvių, Latvijos liaudies fronto. Todėl buvo priimtas sprendimas atkurtą paminklą atidengti 1992 metų lapkričio 11 dieną, įrengiant jį netoli istorinės vietos. 1992 metų lapkričio 11 dieną atidengtas skulptorės Maijos Baltinės (1941-2016) sukurtas paminklas.
Tuo pat metu, 1992 m., buvo demontuotas okupacinio režimo pastatytas skulptoriaus Kārlio Jansono paminklas „Komsomol vėliavnešys“.
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
https://karavirukapi.blogspot.com/2020/02/cesis-piemineklis-cesu-pulka-skolnieku.html
http://sovietheritage.blogspot.com/2017/04/cesu-rajona-padomju-laika-zudusie.html
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Monument for students of the Cēsis Regiment
The monument to the soldiers of the Cēsis Regiment Students’ Company who died in the Battles of Cēsis is located in the city of Cēsis, near the intersection of Palasta and Bērzaines streets. The construction of the monument was proposed by the Soldiers’ Association of the Cēsis Regiment Students’ Company. The monument was unveiled on 26 May 1938. The monument is based on the idea sketched by artist Jānis Rozenbergs, a former soldier of the company. Placed on a metre-high limestone pedestal, the 1.8-metre copper sculpture of a soldier dressed in a school student’s uniform was created by sculptor Rūdolfs Āboltiņš and coppersmith Jānis Zibens. An owl, a symbol of wisdom and knowledge, lies at the soldier’s feet, squatting on and protecting the books of a student who went to war. The sculpture was demolished during the Soviet re-occupation in 1952. A monument named the Komsomol Flag Bearer by sculptor Kārlis Jansons was erected near its former location in 1957. Placed near its historic site, the restored monument was unveiled on 11 November 1992. At the same time, in 1992, a monument to the Komsomol, which had been erected by the occupation regime, was taken down.
Monument to the students' ornaments at the battlefield
On the side of the Cēsis-Āraiši highway, near the former Livu parish.
A monument dedicated to the ornament of volunteers of the Cēsis Regiment, who took part in the battles of Cēsis in 1919, can be seen.
The monument was unveiled on May 29, 1930 near the former Livu parish.
The project of the monument was developed by the former volunteer of the school ornament K.Dzirkalis, the installation works were performed by A.Sproģis firm in Cēsis.
Bronze details according to the author's drawing were created by M.Pluka, they were cast at V.Minūta's factory in Riga. After World War II, the monument was destroyed.
Restored on June 6, 1989, the authors of the restored monument are sculptors A. Jansons and M. Balttiņa, architect I. Timermanis.
Later, the bronze sword and plate were removed for safety reasons and replaced with wooden parts.
Friedhof der im Ersten Weltkrieg gefallenen lettischen Schützen und Brüder der im Unabhängigkeitskrieg gefallenen Soldaten
Befindet sich auf dem Friedhof der Stadt Valmiera (Mitte), Lillijas-Straße 7.
Zu sehen ist ein Granitobelisk, dessen Details vom Bildhauer Wilhelm Trey geschmiedet wurden.
Das Denkmal wurde am 22. Juni 1923 enthüllt. Etwa 150 Soldaten sind auf dem Brüderfriedhof begraben.
Außerhalb des Brüderfriedhofs wurden mehrere Kämpfer des Ersten Weltkriegs und des Unabhängigkeitskrieges begraben, darunter der erste Tote der Schulkompanie des Cēsis-Regiments, LKOK Edgars Krieviņš.
Derzeit gibt es auf dem Brüderfriedhof 14 Gräber unterschiedlicher Länge, auf denen 139 weiße Holzkreuze aufgestellt wurden, aber keine Tafeln mit den Namen der Gefallenen mehr an den Kreuzen. Ein schwarzes Granitkreuz ist erhalten.
Während der kommunistischen Besetzung wurden auf dem Friedhof der Brüder intensive standesamtliche Bestattungen vorgenommen. Nach der Wiederherstellung der Unabhängigkeit im Jahr 1994 wurde der Bestattungsplan auf dem Brüderfriedhof geändert, und die Friedhofsgruppen sind jetzt kreuzweise angelegt, von denen nur einer seine frühere Ausrichtung beibehalten hat.
Denkmal für die Gründung der Studentenkompanie des Cēsis-Regiments
Befindet sich in der Leona Paegles Street 1 neben der roten Backsteinfassade.
Die Autorin des Denkmals ist die Künstlerin Solveiga Vasiljeva, und die Idee basiert auf einem Blütenknospenmotiv. Es symbolisiert laut der Künstlerin die neu geformten Persönlichkeiten – Studenten, die in ihrem noch kurzen Leben eine wichtige, verantwortungsvolle und harte Entscheidung treffen müssen.
In Form eines Denkmals sind die äußeren Blütenblätter der Blütenknospe aus geometrischen, scharfen Ecken gefertigt, im Gegensatz zu der sanft abgerundeten Innenseite der Knospe. Die Höhe des Denkmals beträgt bis zu 1,5 m. Das Denkmal wurde am 26. Mai 2011 in Valmiera enthüllt, dem Ort, an dem 1919 das Orchester des Cēsis-Regiments gegründet wurde.
Die Umrisse Lettlands bestehen aus künstlichen Pflastersteinen, auf denen eine Platte mit der Flagge und dem Text des Studentenverbandes des Cēsis-Regiments angebracht ist:
„An dieser Stelle am 26. Mai 1919
Die Studentenkompanie des Cēsis-Regiments wurde gegründet "
Friedhof der Cesis-Brüder
Befindet sich auf dem Friedhof Cēsis Lejas, Lenču-Straße 15, Cēsis.
Eine der wichtigsten Gedenkstätten des Ersten Weltkriegs und des Unabhängigkeitskrieges in Cēsis ist der Brüderfriedhof auf dem Unteren Friedhof.
Der Friedhof ist das Denkmal des Brüderfriedhofs, das 1927 vom Künstler und Denker von Cēsis Augustus Julla (1872-1958) erbaut wurde und den von 1915 bis 1920 auf dem Brüderfriedhof begrabenen Soldaten gewidmet ist.
Etwa 200 Soldaten sind auf dem Brüderfriedhof des Unteren Friedhofs von Cēsis begraben. Unter ihnen eine unbekannte Anzahl lettischer Schützen und russischer Soldaten, die im Ersten Weltkrieg gefallen sind, sowie Soldaten deutscher (10), polnischer und anderer Nationalitäten. Während des lettischen Befreiungskrieges wurden auf diesen Friedhöfen 22 gefallene Soldaten des 5. (2.) Cēsis-Infanterie-Regiments sowie 11 Freiheitskämpfer begraben, die in anderen Einheiten der lettischen Armee gefallen waren. Auf dem Brüderfriedhof sind 2 Esten, 15 Opfer der Bolschewiki und auch lettische Rote Schützen begraben.
