Neįprasta paminklo Cėsių pulko mokyklinei kuopai istorija
1919 m. Cėsių mūšiuose dalyvavo Cėsių pulko savanorių mokinių kuopa, kuri birželio 5 d. buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos patalpose Dārza gatvėje (dabar Bērzaines g. 4) susibūrė kaip kovinis būrys iš 108 Valmieros ir Cėsių mokyklų jaunuolių. Jau naktį iš birželio 5 d. į 6 d., maždaug valandą po vidurnakčio, nuskambėjo aliarmas ir įmonei buvo liepta persikelti į vietą. Kuopa žengė į Mācītājmuiža – Meijermuiža liniją, kuri buvo laikoma svarbiausia mūšio zona.
Kai tik buvo gauta žinia apie karo veiksmų pradžią, mūšio štabas arba „pulko operatyvinis štabas tuoj pat pajudėjo arčiau fronto“ į Heermeisteros gatvę Nr. 16 (dabar Gaujos g. Nr. 16). gydytojo Wilhelmo Lenzo namas. Trečiojo dešimtmečio pradžioje šį pastatą įsigijo Cėsių amatininkų draugija, tačiau po II pasaulinio karo jame veikė laikraščio „Padomju Druva“ (nuo 1990 m. kovo mėn. laikraštis „Druva“) redakcija ir spaustuvė. Išvykdami į mūšio lauką Mokyklos kuopos kareiviai, atėję Palasta gatve iš vokiečių vidurinės mokyklos rikiuotės, pulko štabe gavo granatas. Netoli štabo Heermeisteros (Gaujas) gatvėje kuopos kariai taip pat buvo gavę trumpą karinį instruktažą. Savo ruožtu 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko vado vado postas buvo kitoje gatvės pusėje – Heermeistera gatvėje Nr. 11 (dabar Gaujos g. Nr. 11). XIX amžiaus pabaigoje čia buvo iškilaus baltų vokiečių archeologo Georgo von Sieverso „Villa bei Wenden“.
Renginių dalyvis 10 -osiose „Cēsis“ mūšio metinėse laikraštyje „Pēdējā Brīdī“ (JA „Prieš 10 metų, Cēsis pulkas prieš„ Landeswehr “ Dārza gatve, padalyta į specialius vienetus, ir paskirstė gyvą amuniciją. Uiža, Juriģumuiža ir Mācītājmuiža užėmė centrinę Cēsis pulko kovos zoną ir saugojo Meijermuiža - Mācītājmuiža liniją, įjungimą “.
1938 m. gegužės 26 d., maždaug už 100 m nuo buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos, Dārza ir Palasta (dabar Bērzaines ir Palasta) gatvių sankirtoje, buvo atidengtas paminklas, skirtas Moksleivių vakarėliui. Naktį iš 1919 m. birželio 5 d. į 6 d. į pirmąjį mūšį išėjo vidurinės mokyklos mokiniai, neišmokę karinio meno. Tai simbolizavo nerangiai sugriebtas studento šautuvas, išlietas iš bronzos. Kad mokyklinius reikmenis laikinai pakeitė ginklai, priminė ir pelėda bei knygos prie mokinio kojų. Paminklo projekto autorius buvo buvęs Mokinių kuopos karys, dailininkas Jānis Rozenbergs (1901-1966), tačiau idėją įgyvendino skulptorius Rūdolfas Ābol(t)iņš (1909-1944) ir metalkalvis Jānis Zibens (1909-1967).
1950 m. paminklas buvo demontuotas kaip nepageidaujamas sovietų režimui.
Prasidėjus Atbudimui, pirmoji paminklo atkūrimo idėją išsakė 1942 m. Cėsių valstybinės gimnazijos abiturientai, gyvenę tremtyje, 1989 m. lankydamiesi Latvijoje. Jie taip pat pradėjo rinkti tam reikalingas lėšas. Tačiau Cėsių miesto taryba sprendimą paminklą atkurti ir įrengti pirminėje vietoje priėmė tik 1992 metų rugsėjo 24 dieną atkūrus Latvijos nepriklausomybę.
Nors oficialus susitarimas atkurti paminklą buvo vos pasiektas, realiai jo darbai jau buvo pradėti. Rugsėjo 26 dieną rajono laikraštis „Druva“ pranešė, kad paminklo pagrindui paruoštas travertinas, o skulptorė Maija Baltiņa kartu su architektu Imantu Timermaniu pradėjo kurti bronzinę statulą.
Tačiau 1992 metų rugsėjo 30 dieną į Valstybinę kultūros paminklų apsaugos inspekciją (VKPAI) ir Mišių kapų komitetą (BKK) kreipėsi Atgimimo pradžioje paramos paminklo įrengimui ieškojęs cesiškis Ādolfas Cābulis, užmezgęs ryšius su tremtiniais. Jis tvirtino, kad dabar iniciatyvą atstatyti paminklą perėmė kiti asmenys, kurie veikia savanaudiškais tikslais ir nėra gavę reikiamo valdžios leidimo. Šios grupės atstovai, tarp kurių buvo skulptorius Andrejus Jansonas, paminklą planavo atidengti 1992 m. lapkričio 11 d., pastatydami jį maždaug 15 metrų nuo pradinės vietos. Paminklas taip pat planuota patirti didelių vizualinių pokyčių, nes J. Rozenbergo sukurtas karys šautuvą laikė kaire ranka, taip pabrėždamas paskubomis formuojamos Mokyklos kuopos karinį nepasirengimą, o M. Baltinės sukurtas jaunuolis – dešine ranka. Taip pat skyrėsi ir medžiaga – iš pradžių paminklas buvo pagamintas iš vario, o dabar išlietas iš bronzos. Buvusi bronzinė lenta buvo pakeista varine lenta.
Siekdama atlikti papildomus istorinius tyrimus, Cėsių miesto taryba 1992 metų spalio 4 dieną nusprendė sustabdyti paminklo restauravimą, tačiau paminklo kūrėjai į tai neatsižvelgė ir naujai pasirinktoje vietoje įrengė bazę su laipteliais. Poreikis ten pastatyti paminklą buvo paaiškintas komunistinės okupacijos metais įvestais transporto judėjimo Bērzaines gatve pokyčiais, kurių nebebuvo galima atsisakyti. Nors savivaldybė siūlė palaukti iki kitų metų bandant sukurti paminklo maketą gamtoje jo istorinėje vietoje, miesto tarybos veiksmus ribojo lėšų trūkumas. Už jau įrengtą bazę ir pagamintą bronzinę statulą buvo sumokėta lėšomis, surinktomis aukas iš Dauguvos vanagų Cėsių skyriaus, tremtinių latvių, Latvijos liaudies fronto. Todėl buvo priimtas sprendimas atkurtą paminklą atidengti 1992 metų lapkričio 11 dieną, įrengiant jį netoli istorinės vietos. 1992 metų lapkričio 11 dieną atidengtas skulptorės Maijos Baltinės (1941-2016) sukurtas paminklas.
Tuo pat metu, 1992 m., buvo demontuotas okupacinio režimo pastatytas skulptoriaus Kārlio Jansono paminklas „Komsomol vėliavnešys“.
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
https://karavirukapi.blogspot.com/2020/02/cesis-piemineklis-cesu-pulka-skolnieku.html
http://sovietheritage.blogspot.com/2017/04/cesu-rajona-padomju-laika-zudusie.html
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas Cėsių pulko studentams
Paminklas Cėsių pulko studentų kuopos kariams, žuvusiems Cėsių mūšiuose, yra Cėsių mieste, netoli Palasta ir Bērzaines gatvių sankryžos. Paminklo statybą pasiūlė Cėsių pulko studentų kuopos karių asociacija. Paminklas buvo atidengtas 1938 m. gegužės 26 d. Paminklas sukurtas pagal buvusio kuopos kario, dailininko Jānio Rozenbergo, eskizą. Ant metro aukščio kalkakmenio pjedestalo pastatytą 1,8 metro varinę skulptūrą, vaizduojančią karį, vilkintį moksleivio uniformą, sukūrė skulptorius Rūdolfs Āboltiņš ir varkalys Jānis Zibens. Prie kareivio kojų tupi pelėda – išminties ir žinių simbolis, gindama į karą išėjusio studento knygas. Skulptūra buvo nugriauta per pakartotinę sovietų okupaciją 1952 m. 1957 m. netoli buvusios jos vietos buvo pastatytas skulptoriaus Kārlio Jansonso sukurtas paminklas „Komjaunimo vėliavnešys“. Pastatytas netoli istorinės vietos, restauruotas paminklas buvo atidengtas 1992 m. lapkričio 11 d. Tuo pačiu metu, 1992 m., buvo nugriautas okupacinio režimo pastatytas komjaunimo paminklas.
Paminklas Moksleivių kuopos mūšio vietoje
Cėsių–Āraišų plento pakraštyje, netoli buvusių Livų parapijos namų.
Galima pamatyti paminklą, skirtą Cėsių pulko savanorių studentų kuopai, dalyvavusiai Cėsių mūšyje 1919 m.
Paminklas buvo atidengtas 1930 m. gegužės 29 d., šalia buvusių Livu parapijos namų.
Paminklo projektą parengė buvęs studentas savanoris K. Dzirkalis, o įrengimo darbus atliko A. Sprogio įmonė Cėsyje.
Bronzines detales pagal autoriaus brėžinį pagamino M. Pluka, o jos buvo nulietos V. Minuto gamykloje Rygoje. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo sunaikintas.
Atkurtas 1989 m. birželio 6 d., restauruoto paminklo autoriai buvo skulptoriai A. Jansons ir M. Baltiņa bei architektas I. Timermanis.
Vėliau dėl saugumo priežasčių bronzinis kardas ir plokštelė buvo pašalinti, pakeisti medinėmis dalimis.
Pirmajame pasauliniame kare žuvusių Latvijos šaulių brolių ir Nepriklausomybės kare žuvusių kareivių kapinės
Įsikūręs Valmieros miesto (centro) kapinėse, Lillijos gatvėje 7.
Galima pamatyti granito obelišką, kurio detales nukalė skulptorius Vilhelmas Trejus.
Paminklas buvo atidengtas 1923 m. birželio 22 d. Brolijos kapinėse palaidota apie 150 kareivių.
Miesto kapinėse palaidoti keli Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų kovotojai, tarp jų ir pirmasis Cėsių pulko Mokyklos kuopos auka žuvęs LKOK Edgaras Krievinis.
Šiuo metu brolių kapinių dalyje yra 14 įvairaus ilgio kapų grupių, ant kurių sumontuoti 139 balti mediniai kryžiai, tačiau anksčiau ant kryžių buvusių lentelių su žuvusiųjų vardais nebėra. Išliko vienas juodo granito kryžius.
Komunistinės okupacijos metu brolių kapinių dalyje buvo vykdomi intensyvūs civilių laidojimai. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m., laidojimo išdėstymas brolių kapinėse buvo pakeistas, dabar kapų grupės išdėstytos kryžmai, tik viena išlaikė buvusią orientaciją.
Atminimo ženklas Cėsių pulko studentų kuopos įkūrimo vietoje
Įsikūręs Leona Paegles gatvėje 1, šalia raudonų plytų pastato fasado.
Memorialo autorė – menininkė Solveiga Vasiljeva, o idėja paremta žiedpumpurio motyvu. Kaip pastebi menininkė, jis simbolizuoja tik pradedančias formuotis asmenybes – studentus, kurie savo dar trumpame gyvenime turi priimti svarbų, atsakingą ir sunkų sprendimą.
Memorialo formoje žiedpumpuro išoriniai žiedlapiai yra geometrinio dizaino, su aštriais kampais, kontrastuojančiais su minkštais, apvaliais žiedlapiais pumpuro viduje. Memorialo aukštis siekia iki 1,5 m. Memorialas buvo atidengtas 2011 m. gegužės 26 d. Valmieroje, toje vietoje, kur 1919 m. buvo suformuota Cėsių pulko kadetų kuopa.
Latvijos kontūrai išdėlioti iš dirbtinių grindinio akmenų, ant kurių paguldyta lentelė su Cėsių pulko Mokinių kuopos vėliava ir tekstu:
„Šioje vietoje 1919 m. gegužės 26 d.
Įkurta „Cėsių pulko mokyklos kuopa“
Cėsių brolių kapinės
Įsikūręs Cėsių Žemutinėse kapinėse, Lenču g. 15, Cėsis.
Viena reikšmingiausių Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų memorialinių vietų Cėsyje yra Brolių kapinės Lejos Kapuose.
Kapinėse yra Cėsių menininko ir tarybos nario Augusto Jullos (1872–1958) suprojektuotas, 1927 m. atidengtas Brolių kapinių paminklas, skirtas 1915–1920 m. Brolių kapinėse palaidotiems kariams.
Cėsių Žemutinių kapinių Brolių kapuose palaidota apie 200 kareivių. Tarp jų yra nežinomas skaičius Latvijos šaulių ir rusų kareivių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, taip pat vokiečių (10), lenkų ir kitų tautybių kareivių. Latvijos išsivadavimo kovų metu šiose kapinėse palaidoti 22 5-ojo (2-ojo) Cėsių pėstininkų pulko kareiviai, taip pat 11 laisvės kovotojų, žuvusių kituose Latvijos armijos daliniuose. Brolių kapuose taip pat ilsisi 2 estai, 15 bolševikų aukų ir Latvijos raudonieji šauliai.
