Neįprasta Cėsių pulko mokyklos kuopos paminklo istorija

Vos tik gauta žinia apie karo veiksmų pradžią, mūšio štabas arba „pulko operacinis štabas“ nedelsdamas persikėlė arčiau fronto, prie dr. med. Vilhelmo Lenco namo Heermeisteros gatvėje Nr. 16 (dabar Gaujos gatvė Nr. 16). Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje šį pastatą įsigijo Cėsių amatininkų draugija, tačiau po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įsikūrusi laikraščio „Padomju Druva“ (nuo 1990 m. kovo mėn. – laikraštis „Druva“) redakcija ir spaustuvė. Įžengę į mūšio lauką, Moksleivių kuopos kareiviai, atėję Palasta gatve iš savo rikiuotės vietos vokiečių progimnazijoje, pulko štabe gavo granatų. Netoli štabo Heermeisteros (Gaujas) gatvėje esančios kuopos kareiviai taip pat gavo trumpą karinį instruktažą. Savo ruožtu, 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko vado vadavietė buvo įsikūrusi kitoje gatvės pusėje – Heermeistera gatvėje Nr. 11 (dabar Gaujos gatvė Nr. 11). XIX a. pabaigoje tai buvo žymaus baltų vokiečių archeologo Georgo fon Sieverso „Villa bei Wenden“.

Cėsių mūšio 10-ųjų metinių minėjimo renginių dalyvis laikraštyje „Pēdējā Brīdī“ (JA „Prieš 10 metų Cėsių studentų pulkas prieš Landesverą.“; 1929-06-06) taip aprašė savo patirtus įvykius: „Birželio 6-osios naktį, apie 1 valandą, suveikė aliarmas. Visi greitai apsirengė, o studentų pulkas, suskirstytas į specialiuosius dalinius, išsirikiavo Dārza gatvėje ir dalijo tikrus šovinius. Rīgas Palasta, Vaļņu ir Gaujos gatvių sankryžoje leitenantas [Gustavs] Grīns parodė trumpą kovinį manevrą, kaip apsupti žinomą vietą. Dr. Lenčo namuose buvo dalijamos rankinės granatos, o vietoje supažindinta su jų naudojimu. Iš šios vietos kuopa pajudėjo Kalnamuižos, Juruģumuižos ir Mācītājmuižos kryptimi, užėmė centrinę Cėsių pulko kovos zoną ir gynė...“ Meijermuiža – Mācītājmuiža linija, įjungiama.

1938 m. gegužės 26 d., maždaug už 100 m nuo buvusios Cėsių vokiečių progimnazijos, Dārzos ir Palastos (dabar Bērzaines ir Palasta) gatvių sankryžoje, buvo atidengtas Mokyklos kuopai skirtas paminklas. 1919 m. birželio 5–6 d. naktį progimnazijos mokiniai, neišmokę kovos menų, stojo į pirmąją kovą. Tai simbolizavo mokinio nerangiai laikomas šautuvas, nukaldintas iš bronzos. Pelėda ir knygos prie mokinio kojų taip pat priminė, kad mokyklines priemones laikinai pakeitė ginklai. Paminklo projekto autorius buvo buvęs Mokyklos kuopos kareivis, menininkas Jānis Rozenbergas (1901–1966), tačiau idėją įgyvendino skulptorius Rūdolfs Ābol(t)iņš (1909–1944) ir metalistas Jānis Zibens (1909–1967).

1950 metais paminklas buvo nugriautas kaip nepageidaujamas sovietų režimui.

Prasidėjus Atgimimui, pirmieji paminklo restauravimo idėją išreiškė grupė ištremtų Cėsių valstybinės gimnazijos 1942 m. laidos absolventų, 1989 m. lankydamiesi Latvijoje. Jie taip pat pradėjo rinkti tam reikalingas lėšas. Tačiau Cėsių miesto taryba nusprendė restauruoti paminklą ir pastatyti jį pradinėje vietoje tik po to, kai Latvija atgavo nepriklausomybę 1992 m. rugsėjo 24 d.

Nors oficialus susitarimas dėl paminklo restauravimo vos buvo pasiektas, iš tikrųjų darbai jau buvo pradėti. Rugsėjo 26 d. regioninis laikraštis „Druva“ pranešė, kad paminklo pagrindui paruoštas travertinas, o skulptorė Maija Baltiņa kartu su architektu Imantu Timermaniu pradėjo kurti bronzinę statulą.

Tačiau 1992 m. rugsėjo 30 d. Cėsių gyventojas Adolfas Cābulis, Atgimimo pradžioje užmezgęs ryšius su tremtiniais, siekdamas paramos paminklo įrengimui, kreipėsi į Valstybinę kultūros paminklų apsaugos inspekciją (VKPAI) ir Brolių kapų komitetą (BKK) su prašymu. Jis teigė, kad dabar paminklo atkūrimo iniciatyvą perėmė kiti asmenys, veikiantys savanaudiškais tikslais ir negavę reikiamo valdžios leidimo. Šios grupės atstovai, tarp kurių buvo ir skulptorius Andrejus Jansonsas, planavo paminklą atidengti jau 1992 m. lapkričio 11 d., pastatydami jį maždaug 15 metrų atstumu nuo pradinės vietos. Taip pat buvo planuojami reikšmingi paminklo vizualiniai pokyčiai, nes J. Rozenbergo suprojektuotas kareivis šautuvą laikė kaire ranka, taip pabrėždamas skubiai suformuotos Moksleivių kuopos karinį nepasirengimą, o M. Baltinios suprojektuotas jaunuolis jį laikė dešine ranka. Taip pat skyrėsi ir medžiaga – iš pradžių paminklas buvo pagamintas iš vario, o dabar liejamas iš bronzos. Savo ruožtu buvusi bronzinė plokštė buvo pakeista varine.

Siekdama atlikti papildomus istorinius tyrimus, Cėsių miesto taryba 1992 m. spalio 4 d. nusprendė sustabdyti paminklo restauraciją, tačiau paminklo kūrėjai į tai neatsižvelgė ir naujai pasirinktoje vietoje įrengė pagrindą su laiptais. Poreikis pastatyti paminklą ten buvo paaiškintas komunistinės okupacijos metu įvykusiais transporto judėjimo Bērzaines gatve pakeitimais, kurių nebebuvo galima atsisakyti. Nors savivaldybė siūlė palaukti iki kitų metų, kai bus galima pabandyti pagaminti modelį gamtoje istorinėje paminklo vietoje, miesto tarybos veiksmus ribojo lėšų trūkumas. Jau įrengtas pagrindas ir pagaminta bronzinė statula buvo apmokėta lėšomis, surinktomis iš Dauguvos vanagų Cėsių skyriaus, tremtinių latvių ir Latvijos liaudies fronto aukų. Todėl buvo nuspręsta restauruotą paminklą atidengti 1992 m. lapkričio 11 d., įrengiant jį netoli istorinės vietos. 1992 m. lapkričio 11 d. buvo atidengtas skulptorės Maijos Baltinios (1941–2016) sukurtas paminklas.

Tuo pačiu metu, 1992 m., buvo demontuotas okupacinio režimo pastatytas skulptoriaus Kārlio Jansonso paminklas „Komjaunimo vėliavnešys“.