7. Siguldos pėstininkų pulko formavimas
1919 m. birželio 20 d. Naukšėnų dvare, netoli Rūjienos, Šiaurės Latvijos brigados vado pulkininko Jorgio Zemitano įsakymu pradėtas formuoti 7-asis Siguldos pėstininkų pulkas. Iš pradžių iš Šiaurės Latvijos brigados rezervinio bataliono buvo suformuota nedidelė kovinė grupė, susidedanti iš 22 karininkų ir 1580 kareivių, kuri, pagerbiant pirmąjį vadą Oskarą Dankerį, buvo pavadinta Dankerio divizija. Po kelių dienų divizija buvo įtraukta į 3-iojo Jelgavos pulko 2-ąjį batalioną, o rugpjūčio 23 d., pridėjus kuopą, – į 7-ąjį Siguldos pėstininkų pulką.
„Taline ieškojau pulkininko Zemitano jo štabe. Mažoje, siauroje gatvelėje radau ieškomą numerį, pagal nurodytą adresą. Prie durų buvo prisegtas mažas popieriaus lapelis, ant kurio rašalu buvo užrašyta: Šiaurės Latvijos armijos vyriausiojo vado štabas. Pilka aplinka ir paprastumas, jau nekalbant apie skurdą, mane slėgė. Bet tada manyje pamažu pabudo pasididžiavimas kartu su mintimi, kad teisinga pradėti nuo mažų dalykų, nes tada turi galimybę užaugti dideliam ir didingam. Po trumpo laiko buvau iškviestas į Rūjieną. Ten susitikau su pulkininko Zemitano štabo viršininku generolu Voldemuru Ozolu. Jis pranešė, kad reikia skubiai pasiųsti Latvijos kariuomenę į Liepoją, bent jau pulko stiprumu. Šiaurės Latvijos armijos vyriausiasis vadas nurodė man suformuoti vieną pėstininkų pulką iš Rūjienos rezervinio bataliono ir paskyrė mane šio pulko vadu. V. Ozolas šį įsakymą užrašė lauko sąsiuvinyje, ir šis popieriaus lapelis buvo pulko formavimo pagrindas.“
Oskaro Dankerso prisiminimai. Kaip tapau 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko įkūrėju ir pirmuoju vadu. „Siguldos pulko atminimui. 1919.20.–1959 m. VI.“ Torontas: Siguldos pulko memorialinis fondas, 1959, p. 9–10.
Alūksnės muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko kariams, žuvusiems Latvijos Nepriklausomybės kare
Įsikūręs Alūksnės ežero pakrantėje, Pskevo (Kolbergo) gatvės pusėje.
1923 metų birželio 22 dieną Latvijos prezidentas Jānis Čakste atidengė paminklą žuvusiems 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko kariams. Paminklą sukūrė dailininkas Jūlijs Miesnieks.
Pulko kariai taip pat gerino ir tvarkė paminklo aplinką. Kareiviai prie paminklo rinkosi pulko metinių minėjimo išvakarėse, kai uždegdavo šventąją ugnį, taip pat pulko metinių dieną po parado ir užtarimo Garnizono kapinėse.
1940/1941 m. bolševikai pašalino ir sunaikino lentą, tačiau pats paminklas buvo nugriautas 1953 m., o jo akmenys įmūryti į kareivinių pastato kampinius pamatus.
Prasidėjus Atbudimui, 1989 m. rudenį buvo sutvarkyta teritorija aplink sunaikintą paminklą, kuris tuo metu dar buvo SSRS okupacinių kariuomenės teritorijoje. Lapkričio 11 d. buvusioje paminklo vietoje buvo atidengtas laikinas granito memorialas su išgraviruotu tekstu: „7-ojo Siguldos pėstininkų pulko paminklas šioje vietoje bus atkurtas 1989 m. lapkričio 11 d.“
Alūksnės brolių kapinių komiteto vadovo U. Veldre iniciatyva buvo pradėti paminklo restauravimo darbai, o restauruotas paminklas atidengtas 2009 m. spalio 16 d.
Skirtingai nuo originalaus paminklo, ant obelisko vietoj pulko krūtinės šarvų buvo sukurtas kryžius. Abu paminklo reljefus nukalė skulptorius Ainārs Zelčs. Restauruotam paminklui panaudotos tiek 22 originalių obelisko blokų dalys, rastos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pėstininkų mokyklos teritorijoje, tiek naujai pagaminti blokai.
2019 m. birželio 20 d., minint 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko šimtmečio jubiliejų, paminklo kalnelio papėdėje buvo atidengta pulko paminklo atminimo vieta ir granito atminimo lenta žuvusiems dalinio kariams, ant kurios išgraviruotas tekstas: „Jūsų stipri dvasia visada su mumis...“. Atminimo vieta pastatyta Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų Pėstininkų mokyklos personalo paaukotomis lėšomis.
Alūksnės muziejus
Alūksnės muziejus įsikūręs nacionalinės reikšmės architektūros paminkle – neogotikinėje Alūksnės Naujojoje pilyje, pastatytoje XIX a. pabaigoje. Muziejuje veikia paroda „Totalitarinio režimo aukų memorialinis kambarys“, kurioje pasakojama apie Alūksnės savivaldybės gyventojų likimus Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, o laikotarpis nuo priešistorės iki šių dienų susitinka Alūksnės istorijos ekspozicijoje „Amžių šventė“. Joje yra atskiras skyrius, skirtas 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko indėliui į kariuomenę, kultūrą ir visuomenės gyvenimą. 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko formavimas prasidėjo 1919 m. birželio 20 d. Naukšėnų dvare. Iš pradžių iš Šiaurės Latvijos brigados rezervinio bataliono buvo suformuota 22 karininkų ir 1580 kareivių kovinė grupė, pavadinta Dankersų divizija. Ji buvo įtraukta į 3-iojo Jelgavos pulko 2-ąjį batalioną. Rugpjūčio 23 d., padidėjus kuopų skaičiui, jis tapo 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko dalimi. Dalyvavęs mūšiuose prieš Bermontą, 1920 m. sausio 5 d. pulkas buvo perkeltas į Latgalos frontą kovoti su bolševikais. Pasirašius taikos sutartį su Sovietų Rusija, pulkas saugojo rytinę Latvijos sieną. Latvijos nepriklausomybės kare žuvo daugiau nei 200 pulko karių, o 85 buvo apdovanoti Lačplėšio karo ordinu. 1921 m. 7-asis Siguldos pėstininkų pulkas buvo dislokuotas Alūksnėje. Pulko štabas buvo įsikūręs Alūksnės naujojoje pilyje. Po Antrojo pasaulinio karo pilį perėmė sovietų saugumo institucijos. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos pilyje buvo įsikūrusios įvairios kultūros įstaigos: Vykdomojo komiteto Kultūros ir kinematografijos skyrius, pionierių namai, biblioteka, kino teatras ir muziejus.
