7-asis Siguldos pėstininkų pulkas
I Nepriklausomybės karai

Įsikūręs Alūksnės ežero pakrantėje, Pskevo (Kolbergo) gatvės pusėje.

1923 metų birželio 22 dieną Latvijos prezidentas Jānis Čakste atidengė paminklą žuvusiems 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko kariams. Paminklą sukūrė dailininkas Jūlijs Miesnieks.

Pulko kariai taip pat gerino ir tvarkė paminklo aplinką. Kareiviai prie paminklo rinkosi pulko metinių minėjimo išvakarėse, kai uždegdavo šventąją ugnį, taip pat pulko metinių dieną po parado ir užtarimo Garnizono kapinėse.

1940/1941 m. bolševikai pašalino ir sunaikino lentą, tačiau pats paminklas buvo nugriautas 1953 m., o jo akmenys įmūryti į kareivinių pastato kampinius pamatus.
Prasidėjus Atbudimui, 1989 m. rudenį buvo sutvarkyta teritorija aplink sunaikintą paminklą, kuris tuo metu dar buvo SSRS okupacinių kariuomenės teritorijoje. Lapkričio 11 d. buvusioje paminklo vietoje buvo atidengtas laikinas granito memorialas su išgraviruotu tekstu: „7-ojo Siguldos pėstininkų pulko paminklas šioje vietoje bus atkurtas 1989 m. lapkričio 11 d.“

Alūksnės brolių kapinių komiteto vadovo U. Veldre iniciatyva buvo pradėti paminklo restauravimo darbai, o restauruotas paminklas atidengtas 2009 m. spalio 16 d.
Skirtingai nuo originalaus paminklo, ant obelisko vietoj pulko krūtinės šarvų buvo sukurtas kryžius. Abu paminklo reljefus nukalė skulptorius Ainārs Zelčs. Restauruotam paminklui panaudotos tiek 22 originalių obelisko blokų dalys, rastos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pėstininkų mokyklos teritorijoje, tiek naujai pagaminti blokai.

2019 m. birželio 20 d., minint 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko šimtmečio jubiliejų, paminklo kalnelio papėdėje buvo atidengta pulko paminklo atminimo vieta ir granito atminimo lenta žuvusiems dalinio kariams, ant kurios išgraviruotas tekstas: „Jūsų stipri dvasia visada su mumis...“. Atminimo vieta pastatyta Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų Pėstininkų mokyklos personalo paaukotomis lėšomis.

Located in Rūjiena Center Square.

The three-meter-high image of an ancient Latvian guardian carved in gray Finnish granite, called the “Tālava trumpeter”, is placed on a three-meter-high granite pedestal, but the total height of the monument reaches 7.5 meters. In the initial sketches and models, K. Zemdega had placed a sword in his hands, which was later replaced by a trumpet. The monument was unveiled on August 15, 1937.

This monument reflects the difficult situation in the formation of our country and army, as well as in the assessment of these events. Immediately after the proclamation of the Latvian state, the Red Army invaded and the interim government of Kārlis Ulmanis established a refuge in Liepāja. In February 1919, with the help of the Estonian army, the liberation of Latvia from the north began and the first mobilization took place in the Rūjiena area for the Latvian troops formed in Tartu, which became the Northern Latvian Brigade under the command of Colonel Jorgis Zemitans. The Northern Latvian brigade fought not only against the Bolsheviks, but also against the Landeswehr and Iron Division in the battles of Cēsis. The soldiers of Northern Latvia, mobilized in the vicinity of Rūjiena, also fought in the subsequent battles for the War of Independence. After the war, the main laurels were won by General Jānis Balodis and the Southern Latvian Brigade he commanded, but he often forgot about the Northern Latvian Brigade. The monument to Rūjiena, which was planned in Rūjiena, was built for a long time, and the monument, unveiled in 1937, was officially popularized as a monument to the liberation of Rūjiena and the memory of fallen soldiers, not to mention the beginning of all regiments in Northern Latvia.

The monument is not only a popular sight for Latvian and Estonian tourists, which is to some extent a starting point for visiting several other places of remembrance of the War of Independence in Rūjiena, but "Tālavas taurētājs" is also a stopping place for Estonian and Latvian officials of various levels.

The monument to the liberation and fallen soldiers of Rūjiena, more commonly known as the “trumpet of Tālava”, was included in the list of cultural monuments protected by the state as an art monument of national significance on October 29, 1998 (monument protection registration number 4522).

The Alūksne Museum is located in an architectural monument of national significance: the neo-Gothic Alūksne New Castle built in the late 19th century. The museum features an exhibition named ‘Memorial Room for Victims of the Totalitarian Regime’, which tells about the fate of the inhabitants of Alūksne municipality in Siberia and the Far East, while the time periods from prehistory to the present meet in the Alūksne history exhibit ‘Feast of the Ages’. It features a separate section devoted to the contribution of the 7th Sigulda Infantry Regiment to the military, culture and public life. The formation of the 7th Sigulda Infantry Regiment began on 20 June 1919 in the Naukšēni Manor. Initially, a battle group of 22 officers and 1,580 soldiers was formed from the reserve battalion of the Northern Latvian Brigade, and was named the Dankers Division. It was included in the 2nd Battalion of the 3rd Jelgava Regiment. On 23 August, following an increase in the number of companies, it became part of the 7th Sigulda Infantry Regiment. Having taken part in the battles against Bermondt, on 5 January 1920, the regiment was transferred to the Latgale front to fight the Bolsheviks. After the signing of the Peace Treaty with Soviet Russia, the regiment guarded Latvia’s eastern border. The Latvian War of Independence saw the deaths of more than 200 soldiers of the regiment, while 85 were awarded the Lāčplēsis War Order. In 1921, the 7th Sigulda Infantry Regiment was stationed in Alūksne. The regiment’s headquarters were set up in the Alūksne New Castle. After World War II, the castle was taken over by Soviet security institutions. As of the late 1950s, the castle housed various cultural institutions: the Culture and Cinematography Department of the Executive Committee, a pioneer house, a library, a cinema and a museum.

Muziejus įsikūręs Balvų dvaro komplekse, buvusiame dva ro klėties pastate. Ekspozicija supažindina su Latvijos Nepriklausomybės kovų istorija iš Šiaurės Latgalos perspektyvos, pasakoja Latgalos partizanų pulko kūrimosi ir veiklos istoriją. Čia eks ponuojamos anksčiau niekur nepublikuotos nuotraukos ir dokumentų kopijos, įskaitant 1919 m. liepos 5 d. įsakymą dėl pulko suformavimo. Ypatingą ekspozicijos dalį sudaro 1919 m. liepos–spalio mėn. rusų kalba rašyti vidiniai pulko įsakymai. Jie atskleidžia šio vietinio karinio dalinio forma vimosi ypatumus – jame kartu kovojo latviai, latgaliai, ru sai ir žydai. Tik pulkui tapus visaverte Latvijos kariuomenės dalimi ir jį papildžius mobilizuotiems kariams iš kitų Latvijos regionų, vidiniai dokumentai pradėti rengti latvių kalba. Ekspozicijoje pasakojama apie Šiaurės Latgalos išvadavi mo operaciją. 1920 m. sausio 9–15 d. Latvijos kariuome nės Latgalos divizijos vykdytų mūšių metu buvo išlaisvintos Viliakos, Jaunlatgalės ir Karsavos apylinkės. Galima apžiū rėti su šia operacija susijusius eksponatus, įskaitant ir Lat galos partizanų pulko veiklą Karsavos išvadavimo metu.

Located in the center of Placa by the Inčukalns - Valka highway (A3). Next to the bus stop and Straupe People's House.

The monument made by Teodors Zaļkalns to the liberators of Northern Latvia in 1919 at the Battle of Cēsis can be seen.

There are two limestone supports on the three-step base, on which the limestone block rests. In front of it, the lower part depicts a horse harnessed to a plow and a plow holding reins in his right hand and a sword in his left. A text engraved on the back of the monument, closed by lines by the poet Eduards Virza:

FOR THE RELEASES OF NORTHERN LATVIA

WHILE THE CEREALS ARE SEED IN THESE FIELDS
YOU WILL BE GLORIFIED AND HONORED

The monument was unveiled on November 8, 1931. President Alberts Kviesis took part in the opening.

Įsikūręs Vecgulbenės dvaro teritorijoje – istoriniame centre.

Tarpukariu Gulbenėje buvo įsikūręs Latvijos armijos garnizonas, kuriame buvo dislokuotas 7-asis Siguldos pėstininkų pulko batalionas. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje pradėta kurti karinė aviacijos bazė, nes sėkmingam karinės aviacijos veikimui net taikos metu turi būti užtikrintas platus aerodromų tinklas. Aerodromai ypač svarbūs tose vietose, kur įkurtos svarbios geležinkelio ir kelių sankryžos. 1935 m. lapkričio 11 d. čia pradėtas karinio aerodromo statymas. 1937 m. Gulbenėje buvo dislokuotas naujai suformuotas Aviacijos pulko dalinys, kuris tapo 6-uoju Latgalos divizijos žvalgybos eskadrile, padidindamas armijos dalinių skaičių prie rytinės Latvijos sienos.

Matosi oranžerijos pastatas.

Įsikūręs Alūksnės ežero pakrantėje, Kapsėtos pusiasalyje, Didžiųjų kapinių teritorijoje.

Jie pradėti kurti ir prižiūrėti 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko karių rūpesčiu XX a. 4-ajame dešimtmetyje ir pašventinti 1932 m. lapkričio 11 d. Atkūrus Latvijos nepriklausomybę, Garnizono kapinių priežiūros, su Alūksne susijusių LKOK poilsio vietų nustatymo ir atminimo ženklų Garnizono kapinėse įrengimo ėmėsi Alūksnės brolių kapinių komiteto skyriaus vedėjas Uldis Veldre.

Garnizono kapinėse palaidoti Latvijos Respublikos armijos kariškiai, taip pat kareiviai ir civiliai, žuvę kovose su bolševikais 1941 m. liepos 4 d. Alūksnėje prie Jāņkalninio ir 1941 m. liepos 7 d. Ziemerio valsčiuje prie Prindulių namų.
Daugumoje palaidotųjų yra balti mediniai kryžiai su metalinėmis lentelėmis, kuriose nurodytas mirusiojo vardas, pavardė, rangas ar profesija, taip pat gimimo ir mirties datos.
1990 m. gruodžio 19 d. Garnizono kapinėse buvo atidengta atminimo lenta Lačplėšio karo ordino kavalieriui Viliui Spandegui. Tipinės atminimo lentos taip pat buvo įrengtos LKOK nariams, žuvusiems arba nužudytiems komunistinėse koncentracijos stovyklose ir nepalaidotiems Latvijoje. 1990 m. lapkričio 11 d. buvo įrengta atminimo lenta LKOK nariui Voldemarui Zakiui, žuvusiam komunistinėje koncentracijos stovykloje.

Įsikūręs Alūksnės–Apės kelio pakraštyje, netoli Zuši mājas, į pietus nuo Karvos, ties posūkiu į Rezaką.

Paminklas atidengtas 1937 m. rugsėjo 12 d. Granito stela buvo pagaminta O. Dambekalno akmens karjere Rygoje pagal Karo statybos valdybos architekto Vemerso Vitando projektą.
1975 m. rudenį vietos komunistai paminklą sunaikino. 1989 m. kovo 30 d. Alūksnės rajono taryba priėmė sprendimą paminklą restauruoti, o 1989 m. balandžio 30 d. jo vietoje buvo įrengtas laikinas medinis paminklas – latviško antkapio formos, kurį pagamino Valstybinės elektros gamyklos (VEF) darbininkas Jānis Jaunzemsas. Ant jo buvo užrašas: „Čia bus restauruotas Karvos brolių kapinių paminklas“.
Tuo metu buvo sutvarkytos ir netoliese esančios Brolių kapinės.
1993 m. Alūksnės brolių kapinių komiteto vadovo Uldos Veldre iniciatyva buvo atnaujinti memorialinės vietos restauravimo darbai. Naująjį paminklą pagamino Cėsių akmentašiai broliai Aivaras, Austris ir Auseklis Kerliniai.

Paminklas buvo atidengtas 1994 m. birželio 11 d.

Broliškose kapinėse palaidoti keturi Valmieros pėstininkų pulko 5-osios kuopos kariai - Jēkabs Sukse, Pēteris Leitlands, Ernests Puķītis ir Gustavs Ozols, žuvę mūšiuose prie Zušių 1919 m. balandžio 2 d. Penktasis kareivis, palaidotas XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje, buvo Roberts Glazners, Valmieros pulko karys, dingęs be žinios 1919 m. kovo 31 d. netoli Jaunosios muižos. Iš pradžių jis buvo palaidotas kaip nežinomas, tačiau vėliau jo vardas buvo patikslintas ir iškaltas paminkle. Savo ruožtu penktasis Zušių mūšyje žuvęs karys Augusts Dzedons (Ziedons) palaidotas Apekalnos kapinėse.

Prie paminklo papėdėje įrengta atminimo lenta Ungurių mūšio dalyviui Janiui Goldesui (1891–1952), žuvusiam komunistų koncentracijos stovykloje Intoje, Komijoje.

Antroji atminimo lenta, atidengta 1992 m. rugpjūčio 23 d., yra įrengta prie vieno iš medinių kryžių ir skirta 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko kapralui Pēteriui Jansonui, kurį 1941 m. liepos 7 d. nužudė pasitraukiantys komunistai.

Nepriklausomos valstybės palikimą saugantys namai yra šalia Rėzeknės pilies griuvėsių.

Išskirtinėje ekspozicijoje pristatoma keli šimtai istorinių eks ponatų iš Latvijos ir užsienio privačių kolekcijų, apimančių 1918–1940 m. laikotarpį, bei skirtingus Latgalos ir Rėzeknės istorijos puslapius. Supažindinama su Pirmosios nepriklau somos Latvijos valstybės karinių ir civilinių apdovanojimų istorija, įvairių valstybinių ir visuomeninių organizacijų vei kla, vykusia nuo Latvijos nepriklausomybės karo iki Antrojo pasaulinio karo.

Tai didžiausia Latvijoje kolekcija, pristatanti nepriklausomos valstybės karinius ir civilinius apdovanojimus bei skiriamuo sius ženklus. Antrajame aukšte įrengta keičiamų parodų salė, kurioje bent kartą per metus surengiama nauja paroda.

Lankyto jai jau turėjo galimybę pamatyti išskirtinę porceliano dirbi nių kolekciją, prabangius laikrodžius iš Prancūzijos ir įvairius Latgalos peizažus vaizduojančius paveikslus