LKOK, pulkininkas Jorģis Zemitāns (1873-1928)
I WW1, I Nepriklausomybės karai

Rygos brolių kapinės yra šiauriniame Rygos rajone. Kapinės užima 9 ha plotą ir yra iškiliausias bei reikšmingiausias memorialinis ansamblis Latvijoje, skirtas žuvusiems Latvijos kareiviams. Čia palaidota apie 3000 kareivių. Brolių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu, palaidojus pirmuosius tris Latvijos šaulius, žuvusius Tyrelio purve mūšyje prieš vokiečių armiją. Vėliau Brolių kapinėse taip pat buvo palaidoti Latvijos kareiviai, žuvę kituose mūšiuose ir karuose. Memorialas sukurtas pagal skulptoriaus Kārlio Zālės projektą ir yra pirmasis memorialinis ansamblis Europoje, turintis tokią kraštovaizdžio, architektūros ir skulptūrinę vertę. Jame naudojami Latvijos kraštovaizdžiui būdingi elementai, tradicinės sodybos, Latvijos folkloras ir istorija, kurie giria kareivių savybes ir pasakoja apie kareivio kelią. Memorialas buvo atidengtas 1936 m. ir jį sudaro trys dalys: „Minties kelias“ – 250 m ilgio alėja, „Didvyrių terasa“ su Šventosios liepsnos aukuru ir Šventosios ąžuolyno ansambliu bei laidojimo vieta su Latvijos siena ir motinos su žuvusiais sūnumis memorialu.

Įsikūręs Plāčio centre, netoli Inčukalno–Valko greitkelio (A3). Šalia autobusų stotelės ir Straupes bendruomenės centro.

Matomas Teodoro Zaļkalnso sukurtas paminklas Šiaurės Latvijos išvaduotojams Cėsių mūšyje 1919 m.

Ant trijų pakopų pagrindo pastatyti du travertino stulpai, ant kurių remiasi travertino blokas. Jo priekyje bareljefe pavaizduotas arklys, pakinkytas prie plūgo, ir artojas, kuris dešinėje rankoje laiko vadžias, o kairėje – kardą. Paminklo gale iškaltas tekstas, kuris baigiasi poeto Eduardo Virzos eilutėmis:

Šiaurės Latvijos išvaduotojams

KOL ŠIAME LAUKE PASĖJAMAS VIENAS GRŪDAS
Būsite giriami ir gerbiami

Paminklas buvo atidengtas 1931 m. lapkričio 8 d. Atidaryme dalyvavo prezidentas Albertas Kviesis.

Įsikūręs Rūjienos centro aikštėje.

Trijų metrų aukščio senovės Latvijos gvardijos kareivio atvaizdas, išdrožtas iš pilko suomiško granito, vadinamas „Tālavo trimitininku“, pastatytas ant trijų metrų aukščio granito pjedestalo, tačiau bendras paminklo aukštis siekia 7,5 metro. Pradiniuose eskizuose ir modeliuose K. Zemdega į kario rankas įdėjo kardą, kuris vėliau buvo pakeistas trimitu. Paminklas buvo atidengtas 1937 m. rugpjūčio 15 d.

Šis paminklas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės kūrimosi situaciją, taip pat šių įvykių vertinimą. Iškart po Latvijos valstybės paskelbimo prasidėjo Raudonosios armijos puolimas, o laikinoji Karlo Ulmanio vyriausybė rado prieglobstį Liepojoje. 1919 m. vasarį, padedant Estijos armijai, prasidėjo Latvijos išlaisvinimas iš šiaurės, o Rūjienos apylinkėse įvyko pirmosios Tērbate besiformuojančių Latvijos kariuomenės mobilizacijos, kurios, vadovaujamos pulkininko Jorgio Zemitano, tapo Šiaurės Latvijos brigada. Šiaurės Latvijos brigada kovojo ne tik su bolševikais, bet ir su landesveru bei Geležine divizija Cėsių mūšiuose. Rūjienos apylinkėse mobilizuoti Šiaurės Latvijos kariai kovojo ir vėlesniuose Nepriklausomybės karo mūšiuose. Po karo pagrindiniai pergalės laurai atiteko generolui Jāniui Balodžiui ir jo vadovaujamai Pietų Latvijos brigadai, tačiau Šiaurės Latvijos brigada dažnai buvo pamirštama. Rūjienoje planuojamas Šiaurės Latvijos brigados paminklas taip pat užtruko ilgai, o 1937 m. atidengtas paminklas oficialiai buvo reklamuojamas kaip Rūjienos krašto išlaisvinimo ir žuvusių karių atminimo paminklas, nepaminint, kad visi Šiaurės Latvijos brigados pulkai savo ištakas turėjo Rūjienoje.

Paminklas yra ne tik populiari turistų lankoma vieta Latvijos ir Estijos turistams, tam tikru mastu tapusi atspirties tašku norint aplankyti keletą kitų Nepriklausomybės karo memorialinių vietų Rūjienoje, bet „Tālavas tauretājs“ yra ir sustojimo vieta įvairaus lygio Estijos ir Latvijos valstybės bei vietos valdžios pareigūnams.

Rūjienos išlaisvinimo ir žuvusių karių paminklas, geriau žinomas kaip „Tolamas tauretājs“ (Tolimas ragas), 1998 m. spalio 29 d. buvo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą kaip nacionalinės svarbos meno paminklas (paminklo apsaugos registracijos numeris 4522).

Įsikūręs Limbaži Jūros gatvės kapinėse, Jūros g. 56, Limbaži

Eksponuojamas paminklas, kurį 1922 m. rugsėjo 10 d. atidengė tuometinis Latvijos prezidentas Janis Čakste, su poeto Vilio Plūdonio dedikacija Viliui Gelbui:

„Mano žmonės, kurie eina pro mane, dega meile savo tėvynei,
"Dėl savo mylimos tėvynės pažadu savo gyvybę."

Vilis Gelbė (1890–1919) gimė Kurše, Zemytės valsčiuje, tačiau buvo glaudžiai susijęs ir su Limbažių puse, nes prasidėjus Latvijos nepriklausomybės karui, iš Sankt Peterburgo grįžo į Latviją ir įstojo į Šiaurės Latvijos brigadą.

1919 m. gegužę V. Gelbis vadovavo Limbažiuose, tapo srities karo komendantu ir sugebėjo įkvėpti vietos vyrus ir net labai jaunus berniukus stoti į kariuomenę.

Tuo metu V. Gelbės veikla Limbažiuose ir apylinkėse buvo labai reikšminga; jo pareigos apėmė ne tik tvarkos palaikymą mieste ir apylinkėse, bet ir mobilizaciją, kareivių ir arklių aprūpinimą maistu bei daugelio kitų klausimų, kurie negalėjo būti įtraukti į įsakymus ir instrukcijas, sprendimą. Jo organizuota komendanto komanda veikė kaip koordinuotas mechanizmas, suteikiantis Šiaurės Latvijos brigadai kuo efektyvesnę pagalbą. Komendanto komanda ypatingais atvejais eidavo į pagalbą reguliariajai armijai, o naujiesiems kariams rodė pavyzdį. V. Gelbė buvo pirmasis Latvijos armijos karininkas, pasiūlęs savo pavaldinius apdovanoti III laipsnio Imantos ordinu. Ordino tuo metu dar nebuvo. Imantos vardas viešumoje pasirodė tik 1920 m. kovo 20 d., kai saugumo ministrui Kārliui Ulmaniui buvo pateiktas siūlymas dėl karinio ordino įsteigimo. Tačiau ordinui buvo pasirinktas Lāčplēsio vardas.

Cėsių mūšio metu Vilis Gelbė žuvo 1919 m. birželio 19 d. žvalgybos misijos metu. Vėliau Gelbė buvo apdovanotas Lačplėšio karo ordinu, tačiau istorikai mano, kad jo indėlis nebuvo tinkamai įvertintas. Taip yra daugiausia dėl Gelbės narystės Šiaurės Latvijos brigadoje.

Vadinamoji Pietų Latvijos brigada, kuriai iš pradžių vadovavo Oskaras Kaplakas, o vėliau – Janis Baložas, varžėsi su Šiaurės Latvijos brigada, kuriai vadovavo Jorgis Zemitānsas.

Įsikūręs Valmieroje, netoli Gimės gamtos tako Leono Paegles gatvėje.

Plieninio karkaso geležinis tiltas per Gaujos upę buvo pastatytas 1911 m. Jis sujungė 114 km ilgio maršrutą Ainaži–Valmiera–Smiltenė, kuris paskutinį kartą buvo baigtas statyti 1971 m.

Po Rygos išlaisvinimo 1919 m. gegužės 22 d., dalis sovietinės Latvijos armijos atsitraukė visu frontu, neparodydamos jokio rimtesnio pasipriešinimo. Gegužės 26 d. Estijos nacionalinė armija ir pulkininko Jorgio Zemitano vadovaujama Šiaurės Latvijos brigada užėmė Valmierą. „Apie šeštą valandą po pietų didvyriai susprogdino geležinkelio tiltą. 19:50 jie taip pat padegė abu medinius tiltus. Tai nesutrukdė Estijos kariuomenei tos pačios dienos vakare įžengti į miestą iš Valmieros dvaro* [...]“

Šiandien geležinis tiltas yra mėgstama poilsio ir pasivaikščiojimo vieta bei „Žaliojo geležinkelio“ dviračių maršruto atkarpa.

* Pirmiausia atvyko 6-ojo Estijos pėstininkų pulko kadetų kuopa, lydima kelių šarvuočių.

Jorģis Zemitāns (1873–1928) – a graduate of the Vilnius military school, served in the army of the Russian Empire, was captured by the Germans during the First World War. Colonel of the Latvian Army, 3rd Class Knight of the Lāčplēš War Order, Knight of the Estonian Freedom Cross Order, Commander of the North Latvian Brigade during the Freedom Struggle. Skrīveru elementary school, streets in Riga, Skrīveros and Strenčos, a square and a railway station in Riga are named after him.
In 1995, a monument to J. Zemitān created by sculptor Gunta Zemīte and stonemasons Ivars Feldberg and Jānis Metuzāls was unveiled in the square surrounded by linden trees between Brīvības, Lielvārde and Zemitāna streets. Its position is not frontal, but diagonal in relation to the buildings and the approach road. The rainbow-like granite arch placed on the pedestal blocks forms the emblem of the independence struggle recognizable in the archers' cockades and breastplates - the motif of the rising sun. On the left side of the main facade, a dedication inscription is engraved on the pedestal: "Latvian army colonel Jorgis Zemitān". The 1.84m high monument is surrounded by a bed of carefully groomed, magnificently blooming flowers.