Šiaurės Latvijos armijos įkūrimo Rūjienos pusėje fragmentas
Šiaurės Latvijos armija buvo Latvijos karinis darinys, veikęs Latvijos nepriklausomybės karo metu, suformuotas nuo 1919 m. vasario 3 d. iki kovo 31 d. Estijos teritorijoje ir Šiaurės Vidžemės regionuose, kuriuos išlaisvino Estijos armija. Iki 1919 m. liepos mėn. brigada logistikos ir operacijų požiūriu buvo pavaldi Estijos ginkluotųjų pajėgų štabui ir Estijos armijos vyriausiajam vadui. Vėliau ji buvo sujungta su Pietų Latvijos brigada, sudarant Latvijos armiją.
Agronomas Murītis buvo tarp keleivių, sausio 12 d. plaukusių iš Liepojos į Rėvelį (Taliną) legendiniu laivu „Maiga“ nuo pat Latvijos nepriklausomybės pradžios. Su kelione susijusius įvykius savo atsiminimuose aprašo aktyvus kelionės dalyvis agronomas Eduardas Dunensas.
Sausio 15 d. „Maiga“ prisišvartavo Revelėje, ir tą pačią dieną Muritis ir Dunens aplankė Latvijos konsulą Estijoje, kun. Jāni Ramanį, kuris jiems pranešė, kad Estijos kariuomenė jau išvadavo penkias Latvijos parapijas ir kad reikia žmogaus, į kurį galėtų kreiptis kariuomenės atstovas. Taigi Muritis, turėdamas įgaliojimus kaip Liaudies tarybos narys, atvyko tarsi iškviestas.
Agronomas Murytis pagal savo įgaliojimus galėjo „veikti išlaisvintoje Šiaurės Latvijos teritorijoje ir daryti viską, ką laiko reikalinga, samdyti pagalbininkus ir skirti pareigūnus parapijose, kur tai buvo būtina“.
Gavę leidimus, rūjieniečiai Estijos kariniu transporto traukiniu keliavo į Meizekulį (Moisekull), o toliau – į Estijos 6-ojo pulko štabą Ķirbenių (Ķirbelių) stotyje. Kadangi Murītis turėjo leidimą organizuoti ginkluotus dalinius kovai su raudonaisiais šauliais, estai jam perdavė 5 šautuvus ir šovinius, iš kurių vienas atiteko Murītiui. Taip sausio 16 d. buvo padėti Šiaurės Latvijos armijos pamatai. Oficialiai Latvijos ir Estijos susitarimas dėl Šiaurės Latvijos kariuomenės formavimo buvo pasirašytas vasario 18 d.
Parapijos atstovų susirinkime Murītis buvo išrinktas visų dvarų, kuriuos apleido jų valdytojai, administratoriumi. Iki Šiaurės Latvijos civilinės administracijos įkūrimo Pēteris Murītis buvo oficialus Latvijos valstybės atstovas išlaisvintoje Šiaurės Latvijos teritorijoje.
Eduardas Dunēnsas aprašė sunkią padėtį Rūjienos apylinkėse ir Muričio įvairiapusę veiklą padedant organizuoti komendantūras ir palengvinant mobilizaciją Šiaurės Latvijos armijai. Vasario 26 d. Kirbeliuose susirinko jaunuoliai, pašaukti į pirmąją mobilizaciją iš išlaisvintų Rūjienos apylinkių parapijų. Mobilizacijos dieną – vasario 26 d. – atvyko 16 karininkų ir 615 kareivių bei instruktorių. Tarp pašauktųjų į šią mobilizaciją buvo ir jaunesnysis Pēterio Muričio brolis, vėliau Lačplēčio karo ordino riteris Alfrēdsas Murīts (1899–1984).
Latvijos Nepriklausomybės karo metu Pēteris Murītis savo veikla prisidėjo prie Šiaurės Latvijos išlaisvinimo ir dažnai atsidurdavo tiesioginiame mirties pavojuje.
Dunėns E. Šiaurės Latvijos laisvės kovos. Londono laikraštis, Nr. 706, 1960 m. sausio 1 d.
Dunēns E. Londono laikraštis Nr. 706, 1960 m. sausio 1 d.
Lačplėšio karinio ordino kavalieriai. Biografinis žodynas. Ryga, 1996, p. 360–361.
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas „Talavos trimitininkas“
Įsikūręs Rūjienos centro aikštėje.
Trijų metrų aukščio senovės Latvijos gvardijos kareivio atvaizdas, išdrožtas iš pilko suomiško granito, vadinamas „Tālavo trimitininku“, pastatytas ant trijų metrų aukščio granito pjedestalo, tačiau bendras paminklo aukštis siekia 7,5 metro. Pradiniuose eskizuose ir modeliuose K. Zemdega į kario rankas įdėjo kardą, kuris vėliau buvo pakeistas trimitu. Paminklas buvo atidengtas 1937 m. rugpjūčio 15 d.
Šis paminklas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės kūrimosi situaciją, taip pat šių įvykių vertinimą. Iškart po Latvijos valstybės paskelbimo prasidėjo Raudonosios armijos puolimas, o laikinoji Karlo Ulmanio vyriausybė rado prieglobstį Liepojoje. 1919 m. vasarį, padedant Estijos armijai, prasidėjo Latvijos išlaisvinimas iš šiaurės, o Rūjienos apylinkėse įvyko pirmosios Tērbate besiformuojančių Latvijos kariuomenės mobilizacijos, kurios, vadovaujamos pulkininko Jorgio Zemitano, tapo Šiaurės Latvijos brigada. Šiaurės Latvijos brigada kovojo ne tik su bolševikais, bet ir su landesveru bei Geležine divizija Cėsių mūšiuose. Rūjienos apylinkėse mobilizuoti Šiaurės Latvijos kariai kovojo ir vėlesniuose Nepriklausomybės karo mūšiuose. Po karo pagrindiniai pergalės laurai atiteko generolui Jāniui Balodžiui ir jo vadovaujamai Pietų Latvijos brigadai, tačiau Šiaurės Latvijos brigada dažnai buvo pamirštama. Rūjienoje planuojamas Šiaurės Latvijos brigados paminklas taip pat užtruko ilgai, o 1937 m. atidengtas paminklas oficialiai buvo reklamuojamas kaip Rūjienos krašto išlaisvinimo ir žuvusių karių atminimo paminklas, nepaminint, kad visi Šiaurės Latvijos brigados pulkai savo ištakas turėjo Rūjienoje.
Paminklas yra ne tik populiari turistų lankoma vieta Latvijos ir Estijos turistams, tam tikru mastu tapusi atspirties tašku norint aplankyti keletą kitų Nepriklausomybės karo memorialinių vietų Rūjienoje, bet „Tālavas tauretājs“ yra ir sustojimo vieta įvairaus lygio Estijos ir Latvijos valstybės bei vietos valdžios pareigūnams.
Rūjienos išlaisvinimo ir žuvusių karių paminklas, geriau žinomas kaip „Tolamas tauretājs“ (Tolimas ragas), 1998 m. spalio 29 d. buvo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą kaip nacionalinės svarbos meno paminklas (paminklo apsaugos registracijos numeris 4522).
Paminklas Nepriklausomybės kare žuvusiems kariams
Įsikūręs Bertulio kapinėse.
Galima pamatyti paminklą Latvijos Nepriklausomybės kare žuvusiems kariams.
Atidengtas 1934 m. rugpjūčio 4 d. Paminklas pastatytas pagal Teodoro Šķinčio ir Ludžio Švalbės projektą.
Paminklo priekyje, simbolizuojančiame pergalės triumfą, pritvirtintas bronzinis kardas, ąžuolo lapo vainikas ir keturios žvaigždės (auseklīši), simbolizuojančios keturis istorinius Latvijos regionus – Vidžemę, Kuržemę, Žiemgalą ir Latgalą.
Kitoje pusėje, simbolizuojantis praeities kančių kelią, prie obelisko pritvirtintas bronzinis kryžius, kuris iš pradžių buvo apvyniotas spygliuotos vielos vainiku. Vainikui naudojama spygliuota viela buvo atgabenta iš Mirties salos.
Paminklas buvo restauruotas 1989 m. vasarą, o visos bronzinės dalys buvo pagamintos nuo nulio.
