Šiaurės Latvijos kariuomenės įkūrimo Rūjienos pusėje fragmentas
Šiaurės Latvijos armija buvo Latvijos karinė formacija Latvijos nepriklausomybės karo metu, kuri buvo suformuota 1919 m. vasario 3 d. – kovo 31 d. Estijos teritorijoje ir Estijos kariuomenės išlaisvintuose šiauriniuose Vidžemės regionuose. Iki 1919 metų liepos brigada logistikos ir operacijų atžvilgiu buvo pavaldi Estijos ginkluotųjų pajėgų štabui ir Estijos kariuomenės vyriausiajam vadui. Tada ji buvo sujungta su Pietų Latvijos brigada ir suformuota Latvijos armija.
Agronomas Murītis buvo tarp keleivių, sausio 12 d. išplaukusių iš Liepojos į Rēvelį (Taliną) legendiniu Latvijos nepriklausomybės laikų laivu "Maiga". Su kelione susijusius įvykius savo prisiminimuose aprašė aktyvus dalyvis, agronomas Eduards Dunens.
Sausio 15 d. „Maiga“ prisišvartavo Revelėje, o tą pačią dieną Murītis ir Dunens aplankė Latvijos konsulą Estijoje kun. Jāni Ramanį, kuris informavo, kad Estijos kariuomenė jau išlaisvino penkias Latvijos parapijas ir reikalingas žmogus, į kurį galėtų kreiptis kariuomenės atstovas. Taigi Liaudies tarybos nario įgaliojimus turėjęs Murītis atėjo kaip šaukimas.
Agronomas Murītis pagal savo įgaliojimus galėjo „veikti išlaisvintoje Šiaurės Latvijos teritorijoje ir daryti viską, kas jam atrodo reikalinga, samdyti padėjėjus ir kur reikia skirti valdininkus parapijose“.
Gavę leidimus, rūdiečiai Estijos karinio transporto traukiniu keliavo į Meizekull ir toliau į Estijos 6-ojo pulko štabą Ķirbeni (Ķirbeļi) stotyje. Kadangi Murītis turėjo leidimą organizuoti ginkluotus dalinius kovai su raudonaisiais šauliais, estai jam padovanojo 5 šautuvus ir šovinius, iš kurių vienas atiteko Murītiui. Taip sausio 16 dieną buvo padėti Šiaurės Latvijos kariuomenės pamatai. Oficiali Latvijos ir Estijos sutartis dėl Šiaurės Latvijos ginkluotųjų pajėgų formavimo buvo pasirašyta vasario 18 d.
Parapijos atstovų susirinkime Murīti buvo išrinktas visų dvarų, kurių valdytojai buvo apleisti, valdytoju. Iki Šiaurės Latvijos civilinės administracijos įkūrimo Pēteris Murītis buvo oficialus Latvijos valstybės atstovas išlaisvintoje Šiaurės Latvijos teritorijoje.
Eduards Duņēns yra aprašęs sudėtingą situaciją Rūjienos apylinkėse ir įvairiapusę Muričio veiklą padedant organizuoti komendantūras ir skatinant mobilizaciją į Šiaurės Latvijos kariuomenę. Būtent Ķirbeliuose vasario 26 d. susirinko į pirmąją mobilizaciją pašaukti jaunuoliai iš išlaisvintų Rūjienos parapijų. Mobilizacijos dieną – vasario 26 d., pranešė 16 karininkų ir 615 karių bei instruktorių. Tarp pašauktųjų į šią mobilizaciją buvo jaunesnysis Pēterio Muričio brolis, vėliau Lāčplėčio karo ordino kavalierius Alfrēds Murīts (1899–1984).
Per Latvijos nepriklausomybės karą Pēteris Murītis savo veikla prisidėjo prie Šiaurės Latvijos išlaisvinimo ir dažnai atsidurdavo tiesioginiame mirties pavojuje.
Dunėns E. Šiaurės Latvijos laisvės kovos. Londono laikraštis, Nr. 706, 1960 m. sausio 1 d.
Dunēns E. Londono laikraštis Nr. 706, 1960 sausio 1 d.
Lāčplėsio karinio ordino kavalieriai. Biografinis žodynas. Ryga, 1996, 360-361 p.
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Monument dedicated to the liberation of Rūjiena and the fallen soldiers of the Northern Latvian Brigade "Tālava Trumpeter"
Located in Rūjiena Center Square.
The three-meter-high image of an ancient Latvian guardian carved in gray Finnish granite, called the “Tālava trumpeter”, is placed on a three-meter-high granite pedestal, but the total height of the monument reaches 7.5 meters. In the initial sketches and models, K. Zemdega had placed a sword in his hands, which was later replaced by a trumpet. The monument was unveiled on August 15, 1937.
This monument reflects the difficult situation in the formation of our country and army, as well as in the assessment of these events. Immediately after the proclamation of the Latvian state, the Red Army invaded and the interim government of Kārlis Ulmanis established a refuge in Liepāja. In February 1919, with the help of the Estonian army, the liberation of Latvia from the north began and the first mobilization took place in the Rūjiena area for the Latvian troops formed in Tartu, which became the Northern Latvian Brigade under the command of Colonel Jorgis Zemitans. The Northern Latvian brigade fought not only against the Bolsheviks, but also against the Landeswehr and Iron Division in the battles of Cēsis. The soldiers of Northern Latvia, mobilized in the vicinity of Rūjiena, also fought in the subsequent battles for the War of Independence. After the war, the main laurels were won by General Jānis Balodis and the Southern Latvian Brigade he commanded, but he often forgot about the Northern Latvian Brigade. The monument to Rūjiena, which was planned in Rūjiena, was built for a long time, and the monument, unveiled in 1937, was officially popularized as a monument to the liberation of Rūjiena and the memory of fallen soldiers, not to mention the beginning of all regiments in Northern Latvia.
The monument is not only a popular sight for Latvian and Estonian tourists, which is to some extent a starting point for visiting several other places of remembrance of the War of Independence in Rūjiena, but "Tālavas taurētājs" is also a stopping place for Estonian and Latvian officials of various levels.
The monument to the liberation and fallen soldiers of Rūjiena, more commonly known as the “trumpet of Tālava”, was included in the list of cultural monuments protected by the state as an art monument of national significance on October 29, 1998 (monument protection registration number 4522).
Monument in memory of the soldiers killed in the War of Independence
Located in Bertulis cemetery.
A monument to the soldiers who died in the Latvian War of Independence can be seen.
Discovered on August 4, 1934. The monument was designed by Teodors Šķiņķis and Luda Švalbe.
In front of the monument, which symbolizes the triumph of victory, there is a bronze sword, an oak leaf wreath and four stars (earrings), which symbolize four historical regions of Latvia - Vidzeme, Kurzeme, Zemgale and Latgale.
On the other side, which symbolizes the path of past suffering, a bronze cross is attached to the obelisk, which was originally wrapped in a wreath of barbed wire. The barbed wire used for the wreath was brought from Death Island.
The monument was restored in the summer of 1989 and all bronze details were remade.
