Šiaurės Latvijos kariuomenės įkūrimo Rūjienos pusėje fragmentas
Šiaurės Latvijos armija buvo Latvijos karinė formacija Latvijos nepriklausomybės karo metu, kuri buvo suformuota 1919 m. vasario 3 d. – kovo 31 d. Estijos teritorijoje ir Estijos kariuomenės išlaisvintuose šiauriniuose Vidžemės regionuose. Iki 1919 metų liepos brigada logistikos ir operacijų atžvilgiu buvo pavaldi Estijos ginkluotųjų pajėgų štabui ir Estijos kariuomenės vyriausiajam vadui. Tada ji buvo sujungta su Pietų Latvijos brigada ir suformuota Latvijos armija.
Agronomas Murītis buvo tarp keleivių, sausio 12 d. išplaukusių iš Liepojos į Rēvelį (Taliną) legendiniu Latvijos nepriklausomybės laikų laivu "Maiga". Su kelione susijusius įvykius savo prisiminimuose aprašė aktyvus dalyvis, agronomas Eduards Dunens.
Sausio 15 d. „Maiga“ prisišvartavo Revelėje, o tą pačią dieną Murītis ir Dunens aplankė Latvijos konsulą Estijoje kun. Jāni Ramanį, kuris informavo, kad Estijos kariuomenė jau išlaisvino penkias Latvijos parapijas ir reikalingas žmogus, į kurį galėtų kreiptis kariuomenės atstovas. Taigi Liaudies tarybos nario įgaliojimus turėjęs Murītis atėjo kaip šaukimas.
Agronomas Murītis pagal savo įgaliojimus galėjo „veikti išlaisvintoje Šiaurės Latvijos teritorijoje ir daryti viską, kas jam atrodo reikalinga, samdyti padėjėjus ir kur reikia skirti valdininkus parapijose“.
Gavę leidimus, rūdiečiai Estijos karinio transporto traukiniu keliavo į Meizekull ir toliau į Estijos 6-ojo pulko štabą Ķirbeni (Ķirbeļi) stotyje. Kadangi Murītis turėjo leidimą organizuoti ginkluotus dalinius kovai su raudonaisiais šauliais, estai jam padovanojo 5 šautuvus ir šovinius, iš kurių vienas atiteko Murītiui. Taip sausio 16 dieną buvo padėti Šiaurės Latvijos kariuomenės pamatai. Oficiali Latvijos ir Estijos sutartis dėl Šiaurės Latvijos ginkluotųjų pajėgų formavimo buvo pasirašyta vasario 18 d.
Parapijos atstovų susirinkime Murīti buvo išrinktas visų dvarų, kurių valdytojai buvo apleisti, valdytoju. Iki Šiaurės Latvijos civilinės administracijos įkūrimo Pēteris Murītis buvo oficialus Latvijos valstybės atstovas išlaisvintoje Šiaurės Latvijos teritorijoje.
Eduards Duņēns yra aprašęs sudėtingą situaciją Rūjienos apylinkėse ir įvairiapusę Muričio veiklą padedant organizuoti komendantūras ir skatinant mobilizaciją į Šiaurės Latvijos kariuomenę. Būtent Ķirbeliuose vasario 26 d. susirinko į pirmąją mobilizaciją pašaukti jaunuoliai iš išlaisvintų Rūjienos parapijų. Mobilizacijos dieną – vasario 26 d., pranešė 16 karininkų ir 615 karių bei instruktorių. Tarp pašauktųjų į šią mobilizaciją buvo jaunesnysis Pēterio Muričio brolis, vėliau Lāčplėčio karo ordino kavalierius Alfrēds Murīts (1899–1984).
Per Latvijos nepriklausomybės karą Pēteris Murītis savo veikla prisidėjo prie Šiaurės Latvijos išlaisvinimo ir dažnai atsidurdavo tiesioginiame mirties pavojuje.
Dunėns E. Šiaurės Latvijos laisvės kovos. Londono laikraštis, Nr. 706, 1960 m. sausio 1 d.
Dunēns E. Londono laikraštis Nr. 706, 1960 sausio 1 d.
Lāčplėsio karinio ordino kavalieriai. Biografinis žodynas. Ryga, 1996, 360-361 p.
Tālis Pumpuriņš, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas „Talavos trimitininkas“
Įsikūręs Rūjienos centro aikštėje.
Trijų metrų aukščio senovės Latvijos gvardijos kareivio atvaizdas, išdrožtas iš pilko suomiško granito, vadinamas „Tālavo trimitininku“, pastatytas ant trijų metrų aukščio granito pjedestalo, tačiau bendras paminklo aukštis siekia 7,5 metro. Pradiniuose eskizuose ir modeliuose K. Zemdega į kario rankas įdėjo kardą, kuris vėliau buvo pakeistas trimitu. Paminklas buvo atidengtas 1937 m. rugpjūčio 15 d.
Šis paminklas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės kūrimosi situaciją, taip pat šių įvykių vertinimą. Iškart po Latvijos valstybės paskelbimo prasidėjo Raudonosios armijos puolimas, o laikinoji Karlo Ulmanio vyriausybė rado prieglobstį Liepojoje. 1919 m. vasarį, padedant Estijos armijai, prasidėjo Latvijos išlaisvinimas iš šiaurės, o Rūjienos apylinkėse įvyko pirmosios Tērbate besiformuojančių Latvijos kariuomenės mobilizacijos, kurios, vadovaujamos pulkininko Jorgio Zemitano, tapo Šiaurės Latvijos brigada. Šiaurės Latvijos brigada kovojo ne tik su bolševikais, bet ir su landesveru bei Geležine divizija Cėsių mūšiuose. Rūjienos apylinkėse mobilizuoti Šiaurės Latvijos kariai kovojo ir vėlesniuose Nepriklausomybės karo mūšiuose. Po karo pagrindiniai pergalės laurai atiteko generolui Jāniui Balodžiui ir jo vadovaujamai Pietų Latvijos brigadai, tačiau Šiaurės Latvijos brigada dažnai buvo pamirštama. Rūjienoje planuojamas Šiaurės Latvijos brigados paminklas taip pat užtruko ilgai, o 1937 m. atidengtas paminklas oficialiai buvo reklamuojamas kaip Rūjienos krašto išlaisvinimo ir žuvusių karių atminimo paminklas, nepaminint, kad visi Šiaurės Latvijos brigados pulkai savo ištakas turėjo Rūjienoje.
Paminklas yra ne tik populiari turistų lankoma vieta Latvijos ir Estijos turistams, tam tikru mastu tapusi atspirties tašku norint aplankyti keletą kitų Nepriklausomybės karo memorialinių vietų Rūjienoje, bet „Tālavas tauretājs“ yra ir sustojimo vieta įvairaus lygio Estijos ir Latvijos valstybės bei vietos valdžios pareigūnams.
Rūjienos išlaisvinimo ir žuvusių karių paminklas, geriau žinomas kaip „Tolamas tauretājs“ (Tolimas ragas), 1998 m. spalio 29 d. buvo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą kaip nacionalinės svarbos meno paminklas (paminklo apsaugos registracijos numeris 4522).
Paminklas Nepriklausomybės kare žuvusiems kariams
Įsikūręs Bertulio kapinėse.
Galima pamatyti paminklą Latvijos Nepriklausomybės kare žuvusiems kariams.
Atidengtas 1934 m. rugpjūčio 4 d. Paminklas pastatytas pagal Teodoro Šķinčio ir Ludžio Švalbės projektą.
Paminklo priekyje, simbolizuojančiame pergalės triumfą, pritvirtintas bronzinis kardas, ąžuolo lapo vainikas ir keturios žvaigždės (auseklīši), simbolizuojančios keturis istorinius Latvijos regionus – Vidžemę, Kuržemę, Žiemgalą ir Latgalą.
Kitoje pusėje, simbolizuojantis praeities kančių kelią, prie obelisko pritvirtintas bronzinis kryžius, kuris iš pradžių buvo apvyniotas spygliuotos vielos vainiku. Vainikui naudojama spygliuota viela buvo atgabenta iš Mirties salos.
Paminklas buvo restauruotas 1989 m. vasarą, o visos bronzinės dalys buvo pagamintos nuo nulio.
