Dzelzkalnų mūšis Žūrių girioje 1946 02 23
1945/46 m. Žalvario grupė 2011 metų žiemą praleido Žūrių girioje prie Dzelzkalnio, kur buvo pastatyti keli bunkeriai. Čia gyveno apie 40 partizanų. 1946 02 23 stovyklą apsupo SSRS vidaus reikalų kariuomenė ir vyko įnirtingos kautynės.
Žūrių girios Dzelzkalnių apylinkėse buvo pastatyti keli bunkeriai nacionalinių partizanų Misinio grupei. Čia gyveno apie 40 partizanų. Grupė tuo metu leido savo laikraštį „Kurbads“, kurį redagavo buvęs karo korespondentas Pēteris Arvīds Šāvējs.
1946 02 23 stovyklą apsupo SSRS vidaus reikalų kariuomenė. Grupei besiveržiant iš apsupties, krito aštuoni partizanai. (Kaip pasakoja tuometinis grupės ryšininkas Tālivaldis Bāliņš, šeši žuvusieji liko mūšio lauke, o du čekistai išsivežė ir palaidojo nežinomoje vietoje. Tačiau pagal Dzelzkalnio brolių kapinėse ant kapų įrengtus antkapinius paminklus, vasario 23 d. žuvusiųjų grupė šiuo metu yra palaidota septyniems.) sunaikinus dvi komunistines kulkosvaidžių įgulas, kurios turėjo nutraukti galimą partizanų traukimosi kelią. Tada grupė išsiskirstė, vieni išvyko į Kabilės miškus, du partizanai į Ventspilį, o likusieji, perėję Ventspilio-Rygos plentą ir Rinda upę, pasiekė Puzes Bētmeji.
Pulkininkas leitenantas Rūdolfs Opmanis, Žemės ūkio akademijos 3 kurso studentas Pēteris Šāvējs, elektros inžinierius Jānis Sēkliņš, Medicinos fakulteto III kurso studentas Lūdolfs Kļava, Komercijos mokyklos absolventas Alfrēds Grāvelsiņš, studentas miškininkas Bruno Auersas, Robertsst Ķinso mūšis, Maksisl Ķinso Teisės fakulteto absolventas. vasario 23 d. Šeši iš jų 1946 m. pavasarį buvo palaidoti partizanų rėmėjų, vilkinčių Varnu chalatą. Žuvusių partizanų palaidojimo vietą per visus okupacijos metus ne kartą pažymėjo ugalas Imants Kalnenieks.
Latvijos karių kapinės ir memorialinės vietos: Ugalės parapija, tautinių partizanų brolių kapinės prie Dzelzkalnie (karavirukapi.blogspot.com)
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Nacionalinių partizanų brolių „Dzelzkalni“ kapas
Kapinėse pastatytas paminklas tautinių partizanų atminimui. Akmenyje iškalti Puzės-Piltenės partizanų grupėje tarnavusių partizanų vardai. Paminklo papėdėje esančioje granito plokštėje iškalti metų skaičiai (1945–1953) ir 36 žuvusių partizanų vardai.
1946 m. vasario 23 d. Tārgalės valsčiuje netoli Vārnuvalko įvyko kruvinas mūšis tarp Latvijos nacionalinių partizanų grupės, vadovaujamos vado Brīvnieka, jų stovyklavietėje ir sovietų okupacinės armijos naikintojų dalinio. Mūšyje žuvo šeši partizanai, kuriuos vietos gyventojai slapta palaidojo ten esančiame miške. Vėliau ten pat be teismo ar nuosprendžio buvo palaidoti dar du sušaudyti partizanai. Vietinių gyventojų šis miško kampelis buvo vadinamas Dzelzkalno kapinėmis, kurias daugelį metų galėjo rasti tik žinovai – pagal kryžiaus ženklą eglėje.
1989 m. vasarą Latvijos nacionalinio išlaisvinimo armijos (LNNK) Ugālės skyriaus nariai Zūrių miško Dzelzkalni vietovėje esančioje Puzės-Piltenės grupės nacionalinio laidojimo vietoje padėjo beržinius kryžius ir ieškojo žuvusiųjų giminaičių Latvijoje ir užsienyje.
1991 m. balandžio 27 d., dalyvaujant žuvusiųjų artimiesiems ir kelių šalių nacionalinių organizacijų atstovams, kapus pašventino teologijos profesorius Roberts Akmentiņš, ir jie buvo pavadinti Dzelzkalnų brolių kapais.
Rendos nacionalinio pasipriešinimo judėjimo muziejus
Muziejus yra įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rendos parapijos centro. Parodoje pasakojama apie 50 metų trukusį pasipriešinimo judėjimą Latvijoje: pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai, pasipriešinimą nacistinės Vokietijos okupacijai ir ginkluotą bei nesmurtinį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Paroda įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pirmajame pastate saugomi pirmosios sovietų ir vokiečių okupacijos įrodymai. Parodoje eksponuojamas restauruotas tvarto pastatas, kuriame dėmesys sutelktas į Nacionalinį partizaninį karą. Tarp dviejų pastatų yra autentiško išplanavimo bunkeris ir kareivių naudoti apkasai. Netoli muziejaus Rendoje esantys kasinėjimai, blindažo aikštelė ir kliūčių ruožas tarnauja kaip jaunimo sargybinių ir visų susidomėjusiųjų treniruočių aikštelė. Apsilankymus būtina užsisakyti iš anksto.
Vienas didžiausių nacionalinių partizanų mūšių, vadinamas Āpūzniekų mūšiu, įvyko 1946 m. sausį netoli čia. Mūšyje Kabilės nacionalinis partizanų būrys nugalėjo daug didesnes okupacinės valdžios pajėgas. Mūšio vietoje, kurioje yra informaciniai stendai, dabar įrengta poilsio aikštelė.
