Nepriklausomybės aikštė Biržuose Memorialinis vieta

Biržų miesto centre.

Kovų už Laisvę atminties vieta ir atminties karų liudininkė.

1931 m. greta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios buvusioje aikštėje Lietuvos šaulių sąjungos vietos rinktinės iniciatyva buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Aikštei prigijo Nepriklausomybės aikštės pavadinimas, o pats paminklas biržiečių vadintas „Birute“ (Lietuvos didžiosios kunigaikštienės garbei). Aikštė tapo įvairių iškilmių ir minėjimų vieta. Prie paminklo dėtos gėlės, vykdavo šaulių ar skautų priesaikos. Sovietams okupavus Lietuvą, paminklas ilgai negyvavo – 1946 m. jis buvo susprogdintas ir užkastas, ten kur stovėjo. Nepriklausomybės paminklo vietoje įkurtos sovietų karių kapinės.

1988 m. biržiečiai iškasė sunaikinto paminklo liekanas. O 1990 m. buvo atkurta tiksli šio paminklo kopija, tik pastatytas jis buvo jau nebe savo pirminėje vietoje, o atokiau, greta sovietų karių kapinių. 2006–2007 m. paminklas restauruotas, o jo postamente pritvirtinta lentelė su 60 žuvusių Lietuvos savanorių, karių, partizanų ir šaulių pavardėmis. 2017 m. greta paminklo atidengta dar viena memorialinė lenta – 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Biržų valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams.

2011 m. atgabenti ir greta bažnyčios pradėti eksponuoti pirminio paminklo originalūs fragmentai.

2005–2010 m. aikštė rekonstruota. Manoma, kad XVI–XVII a. ši vieta turėjo būti tuščias laukas tarp pilies gynybinio griovio ir miestiečių sklypų. Vėliau plotas buvo išdalytas sklypais. Rekonstruojant aikštę norėta atspindėti ir šias istorijas: siauromis, įstrižomis lyg patrankų šūvių trajektorijų žymėmis aikštė semantiškai sujungta su pilimi, o aikštę kertančios platesnės juostos daugiau ar mažiau atitinka vėlesniais laikais čia buvusių miestiečių sklypų ribas.

2021 m. aikštei oficialiai suteiktas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas. Aikštėje liko Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta, pažymėta obelisku ir memorialinėmis lentomis. Menama, kad čia buvo sulaidoti ir NKVD-MVD-MGB dalinių kareiviai bei stribai, žuvę 1945–1954 m. kautynėse su Biržų krašto partizanais.