Pakrantės artilerijos baterija Bunkeris

Tai didžiausias karinis statinys Mangalsaloje, pradėtas statyti 1912–1916 m. Bunkerio sienos buvo kelių metrų storio, o nuo jūros jį saugojo smėlio seklumos. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių laivynas į Rygą neatplaukė tik čia dislokuotų patrankų dėka. 1917 m. rusai patys pasitraukė iš Rygos ir, išvykdami, susprogdino dalį bunkerio. Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu – 1930-aisiais – ir vėliau sovietmečiu ši baterija buvo renovuota ir išplėsta – perstatyta patrankų platforma ir sumontuotos naujos patrankos. 1941 m. – Antrojo pasaulinio karo metu, rusai vėl susprogdino šią bateriją, bijodami, kad į Latviją gali įžengti vokiečių kariuomenė. Pirmosios patrankos šaudė maždaug 12–15 kilometrų atstumu, tačiau naujesnės galėjo pataikyti į taikinį iki 40 kilometrų atstumu. Yra užrašas: „Pastatė jūreiviai“ – pastatyta jūreivių 1946 m. Bunkerio rūsyje buvo šaudmenų rūsiai, kuriuose buvo laikomi pabūklams reikalingi sviediniai. Sienose buvo specialūs liukai, pro kuriuos buvo galima paduoti sviedinius, kad kovos sąlygomis greičiau būtų galima užtaisyti pabūklus. Dabar čia yra ilgiausias karinis tunelis Mangalsaloje – apie 100 metrų ilgio koridorius. Pavasarį dalis bunkerio linkusi užtvindyti! Septintajame dešimtmetyje vystėsi aviacijos technologijos, buvo išrastos raketos ir oro gynybos sistemos, o ši baterija su visais savo pabūklais – kadaise tokia bauginanti ir galinga – tapo niekam nereikalinga.

Dėmesio! Siekiant apsaugoti žiemojančius šikšnosparnius (visos rūšys yra saugomos), nuo spalio iki balandžio nesikelkite po žeme ir bunkeriuose.