Atminimo akmuo Latvijos ir Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje netoli Raunos
Memorialinė vieta

Cēsukauju85gadadiena.jpg
Pieminekļa atklāšana Cēsu kaujās kritušajiem 110 igauņu karavīriem un 44 latviešu karavīriem Cēsu-Valmieras šosejas malā, pie tilta pār Raunas upi. 1. rindā no labās puses: 1.- Cēsu rajona izpilddirektors Māris Niklass, 4.- Igaunijas Republikas Bruņoto spēku komandieris, viceadmirālis Tarmo Kouts, 5. - Latvijas Nacionālo bruņoto spēku komandieris, viceadmirālis Gaidis Zeibots. Avots: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cēsu Vēstures un mākslas muzejs
Cēsukauju85gadadienaPieminekļaatklāšanaCēsuka.jpg
PieminasakmensGitaM_M2.jpg
PieminasakmensLVunEEkarav_GitaM_M3.jpg
PieminasakmenspietiltaparRaunuLVunEEkarav_Git.jpg
 Cēsu–Valmieras šosejas malā pie tilta pār Raunu, Priekuļu pag., Cēsu nov., Latvija
97
TRANSLATED_BY_GOOGLEShow original

Įsikūręs Priekulių valsčiuje, Cėsių–Valmieros plento pakraštyje, netoli tilto per Raunos upę.

Galima apžiūrėti akmentašio Voldemaro Koltovo nukaltą atminimo akmenį su granito atminimo ženklu Cėsių mūšyje žuvusiems kariams.
Atidaryta 2004 m., minint 85-ąsias Cėsių mūšio metines.
Atminimo akmuo 110 estų ir 44 latvių kariams, žuvusiems mūšyje Raunos ir Gaujos upių pakrantėse.
Mūšiuose prie Raunos ir Gaujos didvyriškai kovojo 3-iosios Estijos divizijos 6-asis pulkas (vadas K.Tallo), 3-iasis pulkas (vadas J.Krūss) ir Šiaurės Latvijos brigados 2-asis Cėsių pulkas (vadas K.Berkis).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
TRANSLATED_BY_GOOGLEShow original

https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/priekulu-pagasta-pie-tilta-par-raunu.html
http://visit.priekuli.lv/objekts/piemineklis-cesu-kaujas-kritusajiem-latviesu-un-igaunu-karaviriem-pie-tilta-par-raunu/

1918 – 1920
I Nepriklausomybės karai

Susijusi laiko juosta

Susijusios temos

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.