Atminimo akmuo Latvijos ir Estijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje netoli Raunos
Memorialinė vieta

Cēsukauju85gadadiena.jpg
Paminklo 110 Estijos ir 44 Latvijos kariams, žuvusiems Cėsių mūšyje, atidengimas Cėsių-Valmieros plento pakraštyje, prie tilto per Raunos upę. 1 eilė iš dešinės: 1-as – Cėsių rajono vykdomasis direktorius Māris Niklass, 4-as – Estijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadas viceadmirolas Tarmo Kouts, 5-as – Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas viceadmirolas Gaidis Zeibots. Šaltinis: Tālis Pumpuriņš, Jānis Bahmanis, Cėsių istorijos ir meno muziejus
Cēsukauju85gadadienaPieminekļaatklāšanaCēsuka.jpg
PieminasakmensGitaM_M2.jpg
PieminasakmensLVunEEkarav_GitaM_M3.jpg
PieminasakmenspietiltaparRaunuLVunEEkarav_Git.jpg
Įkeliama...
 Cēsu–Valmieras šosejas malā pie tilta pār Raunu, Priekuļu pag., Cēsu nov., Latvija
97

Įsikūręs Priekulių valsčiuje, Cėsių–Valmieros plento pakraštyje, netoli tilto per Raunos upę.

Galima apžiūrėti akmentašio Voldemaro Koltovo nukaltą atminimo akmenį su granito atminimo ženklu Cėsių mūšyje žuvusiems kariams.
Atidaryta 2004 m., minint 85-ąsias Cėsių mūšio metines.
Atminimo akmuo 110 estų ir 44 latvių kariams, žuvusiems mūšyje Raunos ir Gaujos upių pakrantėse.
Mūšiuose prie Raunos ir Gaujos didvyriškai kovojo 3-iosios Estijos divizijos 6-asis pulkas (vadas K.Tallo), 3-iasis pulkas (vadas J.Krūss) ir Šiaurės Latvijos brigados 2-asis Cėsių pulkas (vadas K.Berkis).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/priekulu-pagasta-pie-tilta-par-raunu.html
http://visit.priekuli.lv/objekts/piemineklis-cesu-kaujas-kritusajiem-latviesu-un-igaunu-karaviriem-pie-tilta-par-raunu/

Susijusi istorija

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.