Povandeninių laivų prieplauka Alksnynėje
Menamas Sovietų Sąjungos laikų paslaptingas Kuršių nerijoje ties Alksnyne buvęs objektas. Linkstama jį laikyti sovietinių povandeninių laivų prieplauka ar tarpine stotele. Nors šiandien tikslius faktus sudėlioti sudėtinga, to krašto gyventojų atmintyje iškyla įvairių prisiminimų ir asociacijų.
Svetainėje jau aprašytas paslaptingas Kuršių nerijoje ties Alksnyne buvęs objektas. Linkstama jį laikyti sovietinių povandeninių laivų prieplauka ar tarpine stotele. Nors šiandien tikslius faktus sudėlioti sudėtinga, to krašto gyventojų atmintyje iškyla įvairių prisiminimų ir asociacijų. Nemenkas jų pluoštas pateiktas „Vakarų ekspreso“ publikacijoje. Kelis jų perteiksime.
Ne vienas iš senesnių gyventoju sako Kuršių mariose sovietų laikais matęs plaukiojančius povandeninius laivus. Vienas iš liudytojų teigė:
Paprastai [Alksnynėje] prieplaukoje stovėdavo vienas [povandeninis laivas], o kitas budėdavo jūroje, saugojo Klaipėdos uosto vartus. Keisdavosi jie naktį, tuomet bent jau žvejybos uoste stabdydavo visus krovos ir manevravimo darbus. O elektra [į prieplauką] buvo nutiesta povandeniniu kabeliu.
Vieno ilgamečio kapitono pasakojama, kad prieplauka Alksnynėje turėjusi galingus gelžbetoninius pontonus:
Iki denio nuo vandens apie 1,5 m. Porą kartų švartavausi, buvau net užsiropštęs. Tikrai mačiau armocementines konstrukcijas, bet atsiradęs sargybinis liepdavo dingti. Kartą apie 1987 m. susiruošus plaukti link Nidos, nedideli kariniai kateriukai per garsiakalbį reikalavo pasišalinti, nes pravedamas povandeninis laivas. Tuoj pasirodė nedidelio povandeninio laivo bokštas, kuris buvo apie 2,5 m aukščio, su maždaug metrą virš vandens iškilusiu korpusu. […] Kur dingo tie pontonai, nežinau. Jei sovietinė armija neišsivežė, tai gal nuskandino? Sunku pasakyti, kokia buvo tos bazės Alksnynėje paskirtis. Gal maisto atsargoms ar amunicijai, įgulai papildyti ar pakeisti, audroms pralaukti. Plaukiojant pro Liepoją dažnai girdėdavom jūroje didžiulį garsą leidžiantį povandeninį laivą.
Baržoje dirbęs liudininkas mena:
Yra tekę prasilenkti bortais nakties metu. Kartą povandeninis laivas sėdo ant seklumos netoli Kiaulės Nugaros. Jį nuėmė uosto buksyrai.
- Denisas Nikitenka, „Povandeniniai laivai iškėlė prisiminimų skrynią“, in: Vakarų ekspresas, 2024-02-04 (2021-02-02), prieiga internetu: https://ve.lt/naujienos/ve-rekomenduoja1/skaityk-dabar/povandeniniai-laivai-iskele-prisiminimu-skrynia-1852512.
Seotud objektid
Allveelaevasadam Alksnynė linnas
Kura lahe rannik Alksnynese lähedal, Smiltynė–Nida maantee (KK167) vasakul pool (umbes 300 m Karupea vaateplatvormi parklast), mööda metsarada.
Objekt on huvitavam seda ümbritsevate müütide ja legendide poolest kui see, mida praegu kohapeal näha saab. Nõukogude ajal pole täpselt teada, millal ja kelle initsiatiivil tekkis Kura lahte Alksnynese lähedale umbes 100 meetri pikkune pontoonmuuli ja seda kaldaga ühendav puitsild. Täpselt selline struktuur on jäädvustatud aastatel 1995–1999. aerofotol. Mitte väga ammu olid seal eelmainitud silla jäänused, kuid pontoon ise on kuhugi kadunud. Nõukogude ajal oli see koht suletud tsoon. Siin olid pidevalt valves relvastatud valvurid, kes ajasid minema kõik, kes üritasid läheneda. See oli selles kohas umbes 1960-1961. Ebaselgetel põhjustel süvendati laguuni faarvaatrit. Ja kohalikud elanikud väidavad, et nägid Nõukogude ajal Kura lahes allveelaevu sõitmas.
Spekuleeritakse selle muuli otstarbe üle: võib-olla oli see väikeste allveelaevade elektriakude laadimispunkt (suuremad laevad ei saanud siin madala sügavuse tõttu silduda); võib-olla nende vahepealne või varupeatus; võib-olla on see seotud Klaipėda sadama väravate turvalisusega; Või äkki oli see langevarjurite simulaator, mis oli mõeldud allveelaevadelt kaldale maandumise treenimiseks? Oletatakse, et see võis olla mõeldud Piliava (Baltiysk) ja Liepaja sadamate vahel sõitnud allveelaevadele sildumiseks, kui üks neist sadamatest suleti halbade ilmastikutingimuste tõttu. Teised usuvad ja seletavad, et tavaliselt asus muuli ääres üks allveelaev, teine aga oli merel valves ja valvas Klaipėda sadama väravaid. Parem on seda kohta külastada talvel, enne kui taimestik on närbunud ja laguunivesi pole veel tõusnud.
Teise maailmasõja ajal baseerus lähedal asuvas Klaipėdas (Memel) Saksa 24. allveelaevade õppeflotill "Memel" ning allveelaevu remonditi sadamalinnas Lindenau laevatehases. Säilinud on vana spetsiaalselt allveelaevadele mõeldud sildumistega kai (Klaipėda kruiisilaevade terminalist lõuna pool, suletud sadamaalal).
