Povandeninių laivų prieplauka Alksnynėje
Menamas Sovietų Sąjungos laikų paslaptingas Kuršių nerijoje ties Alksnyne buvęs objektas. Linkstama jį laikyti sovietinių povandeninių laivų prieplauka ar tarpine stotele. Nors šiandien tikslius faktus sudėlioti sudėtinga, to krašto gyventojų atmintyje iškyla įvairių prisiminimų ir asociacijų.
Svetainėje jau aprašytas paslaptingas Kuršių nerijoje ties Alksnyne buvęs objektas. Linkstama jį laikyti sovietinių povandeninių laivų prieplauka ar tarpine stotele. Nors šiandien tikslius faktus sudėlioti sudėtinga, to krašto gyventojų atmintyje iškyla įvairių prisiminimų ir asociacijų. Nemenkas jų pluoštas pateiktas „Vakarų ekspreso“ publikacijoje. Kelis jų perteiksime.
Ne vienas iš senesnių gyventoju sako Kuršių mariose sovietų laikais matęs plaukiojančius povandeninius laivus. Vienas iš liudytojų teigė:
Paprastai [Alksnynėje] prieplaukoje stovėdavo vienas [povandeninis laivas], o kitas budėdavo jūroje, saugojo Klaipėdos uosto vartus. Keisdavosi jie naktį, tuomet bent jau žvejybos uoste stabdydavo visus krovos ir manevravimo darbus. O elektra [į prieplauką] buvo nutiesta povandeniniu kabeliu.
Vieno ilgamečio kapitono pasakojama, kad prieplauka Alksnynėje turėjusi galingus gelžbetoninius pontonus:
Iki denio nuo vandens apie 1,5 m. Porą kartų švartavausi, buvau net užsiropštęs. Tikrai mačiau armocementines konstrukcijas, bet atsiradęs sargybinis liepdavo dingti. Kartą apie 1987 m. susiruošus plaukti link Nidos, nedideli kariniai kateriukai per garsiakalbį reikalavo pasišalinti, nes pravedamas povandeninis laivas. Tuoj pasirodė nedidelio povandeninio laivo bokštas, kuris buvo apie 2,5 m aukščio, su maždaug metrą virš vandens iškilusiu korpusu. […] Kur dingo tie pontonai, nežinau. Jei sovietinė armija neišsivežė, tai gal nuskandino? Sunku pasakyti, kokia buvo tos bazės Alksnynėje paskirtis. Gal maisto atsargoms ar amunicijai, įgulai papildyti ar pakeisti, audroms pralaukti. Plaukiojant pro Liepoją dažnai girdėdavom jūroje didžiulį garsą leidžiantį povandeninį laivą.
Baržoje dirbęs liudininkas mena:
Yra tekę prasilenkti bortais nakties metu. Kartą povandeninis laivas sėdo ant seklumos netoli Kiaulės Nugaros. Jį nuėmė uosto buksyrai.
- Denisas Nikitenka, „Povandeniniai laivai iškėlė prisiminimų skrynią“, in: Vakarų ekspresas, 2024-02-04 (2021-02-02), prieiga internetu: https://ve.lt/naujienos/ve-rekomenduoja1/skaityk-dabar/povandeniniai-laivai-iskele-prisiminimu-skrynia-1852512.
Susijusios vietos
Povandeninių laivų prieplauka Alksnynėje
Kuršių marių pakrantė ties Alksnyne, Smiltynės–Nidos kelio (KK167) kairėje pusėje (apie 300 m nuo Meškos galvos apžvalgos aikštelės parkingo), einant miško takeliu.
Objektas daugiau įdomus jį apipynusiais mitais ir pramanais, nei tuo, ką dabar galima pamatyti vietoje. Sovietmečiu, tiksliai nežinia kada ir kieno sumanymu, Kuršių mariose ties Alksnyne atsirado apie 100 metrų ilgio pontoninė prieplauka ir ją su krantu jungęs medinis tiltas. Būtent tokia struktūra užfiksuota 1995–1999 m. aeronuotraukoje. Dar ne taip seniai ten būta minėto tilto liekanų, o pats pontonas kur tai dingęs. Sovietmečiu ši vieta buvo uždara zona. Čia nuolat budėdavo ginkluoti sargybiniai, kurie vaikydavo bandančius prisiartinti. Būtent šioje vietoje apie 1960–1961 m. dėl neaiškių priežasčių buvo pagilintas marių farvateris. O vietos gyventojai pasakoja Kuršių mariose sovietmečiu matydavę plaukiojančius povandeninius laivus.
Svarstoma ir spėliojama, kokia galėjo būti šios prieplaukos paskirtis: gal tai buvo nedidelių povandeninių laivų (didesni laivai čia negalėjo švartuotis dėl mažo gylio) elektros akumuliatorių įkrovimo punktas; gal jų tarpinio ar atsarginio sustojimo vieta; gal tai susiję su Klaipėdos uosto vartų apsauga; o gal tai buvo desantininkų treniruoklis, skirtas išsilaipinimo į krantą iš povandeninių laivų treniruotėms? Keliamos prielaidos, kad ji galėjo būti skirta tarp Piliavos (Baltijsko) ir Liepojos uostų plaukiojusiems povandeniniams laivams prisišvartuoti, kai kuris nors iš šių uostų būdavo uždaromas dėl blogų oro sąlygų. Kitų menama ir aiškinama, kad paprastai prieplaukoje stovėdavo vienas povandeninis laivas, o kitas budėdavo jūroje, saugojo Klaipėdos uosto vartus. Vietą geriau apžiūrėti žiemą, kol sunykusi augmenija ir dar nepakilęs marių vanduo.
Antrojo pasaulinio karo metais gretimais Klaipėdoje (Memelyje) bazavosi vokiečių povandeninių laivų 24-oji mokomoji flotilė „Memel“, o uostamiesčio „Lindenau“ laivų statykloje buvo remontuojami povandeniniai laivai. Išliko senoji krantinė su specialiai povandeniniams laivams švartuotis skirtais knechtais (į pietus nuo Klaipėdos kruizinių laivų terminalo, uždaroje uosto teritorijoje).
