Povandeninių laivų prieplauka Alksnynėje
Infrastruktūra

Povandeninių-laivų-prieplauka-Alksnynėje-2.jpeg
Povandeninių laivų prieplauka Alksnynėje. Ortofoto. 2009–2010 m. Iš: maps.lt (UAB „Hnit-Baltic“), prieiga internetu: https://old.maps.lt/map/.
Povandeninių-laivų-prieplauka-Alksnynėje-1.jpeg
Povandeninių-laivų-prieplauka-Alksnynėje-3.jpg
Povandeninių-laivų-prieplauka-Alksnynėje-4.jpg
© OpenStreetMap contributors
 Alksnynė, Neringos sav., Lietuva
330

Kuršių marių pakrantė ties Alksnyne, Smiltynės–Nidos kelio (KK167) kairėje pusėje (apie 300 m nuo Meškos galvos apžvalgos aikštelės parkingo), einant miško takeliu.

Objektas daugiau įdomus jį apipynusiais mitais ir pramanais, nei tuo, ką dabar galima pamatyti vietoje. Sovietmečiu, tiksliai nežinia kada ir kieno sumanymu, Kuršių mariose ties Alksnyne atsirado apie 100 metrų ilgio pontoninė prieplauka ir ją su krantu jungęs medinis tiltas. Būtent tokia struktūra užfiksuota 1995–1999 m. aeronuotraukoje. Dar ne taip seniai ten būta minėto tilto liekanų, o pats pontonas kur tai dingęs. Sovietmečiu ši vieta buvo uždara zona. Čia nuolat budėdavo ginkluoti sargybiniai, kurie vaikydavo bandančius prisiartinti. Būtent šioje vietoje apie 1960–1961 m. dėl neaiškių priežasčių buvo pagilintas marių farvateris. O vietos gyventojai pasakoja Kuršių mariose sovietmečiu matydavę plaukiojančius povandeninius laivus.

Svarstoma ir spėliojama, kokia galėjo būti šios prieplaukos paskirtis: gal tai buvo nedidelių povandeninių laivų (didesni laivai čia negalėjo švartuotis dėl mažo gylio) elektros akumuliatorių įkrovimo punktas; gal jų tarpinio ar atsarginio sustojimo vieta; gal tai susiję su Klaipėdos uosto vartų apsauga; o gal tai buvo desantininkų treniruoklis, skirtas išsilaipinimo į krantą iš povandeninių laivų treniruotėms? Keliamos prielaidos, kad ji galėjo būti skirta tarp Piliavos (Baltijsko) ir Liepojos uostų plaukiojusiems povandeniniams laivams prisišvartuoti, kai kuris nors iš šių uostų būdavo uždaromas dėl blogų oro sąlygų. Kitų menama ir aiškinama, kad paprastai prieplaukoje stovėdavo vienas povandeninis laivas, o kitas budėdavo jūroje, saugojo Klaipėdos uosto vartus. Vietą geriau apžiūrėti žiemą, kol sunykusi augmenija ir dar nepakilęs marių vanduo.

Antrojo pasaulinio karo metais gretimais Klaipėdoje (Memelyje) bazavosi vokiečių povandeninių laivų 24-oji mokomoji flotilė „Memel“, o uostamiesčio „Lindenau“ laivų statykloje buvo remontuojami povandeniniai laivai. Išliko senoji krantinė su specialiai povandeniniams laivams švartuotis skirtais knechtais (į pietus nuo Klaipėdos kruizinių laivų terminalo, uždaroje uosto teritorijoje).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Denisas Nikitenka, „Pamario nendrynuose glūdi karinė paslaptis“, in: Vakarų ekspresas, 2021-01-30, prieiga internetu: https://ve.lt/naujienos/ve-rekomenduoja1/skaityk-dabar/pamario-nendrynuose-gludi-karine-paslaptis-1851342.

Denisas Nikitenka, „Povandeniniai laivai iškėlė prisiminimų skrynią“, in: Vakarų ekspresas, 2024-02-04 (2021-02-02), prieiga internetu: https://ve.lt/naujienos/ve-rekomenduoja1/skaityk-dabar/povandeniniai-laivai-iskele-prisiminimu-skrynia-1852512.

„Povandeniniai laivai Klaipėdoje“, in: Apleistazona.lt. (Ne)Turistinis miesto gidas, 2020-05-26, prieiga internetu: http://www.apleistazona.lt/povandeniniai-laivai-klaipedoje.