Salduvės (Žuvininkų) piliakalnis Piemiņas vieta

Salduvės piliakalnis stovi pačiame Šiaulių mieste.

Baltų žemėse stūksantis Salduvės piliakalnis siejamas yra datuojamas nuo I tūkstantmečio iki XIV a., tai yra vienas vėlyvųjų gynybinių įtvirtinimų. Manoma, kad ant šio kalno kadaise stovėjo medinė pilis, turėjusi didelę reikšmę pirmiesiems Šiaulių gyventojams, istorinių duomenų apie kurią neišliko. Pilis turėjo saugoti Lietuvą nuo Kalavijuočių ordino puldinėjimų iš šiaurės. Kiti žinomi piliakalnio pavadinimai – Šiaulių, Žuvininkų piliakalnis arba Kareivių kalnas.

Piliakalnio kultūriniai sluoksniai yra stipriai apardyti: XIX a. pradžioje ant jo buvo įrengtas optinio telegrafo bokštas, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Raudonoji armija ant jo buvo įsirengusi stebėjimo punktą, po Antro pasaulinio karo, pratybų metu čia rausdavosi kareiviai.

Sovietinės okupacijos metais prie kalno buvo pradėtos rengti dainų ir šokių šventės, o 1977 m. papėdės pylimo vakarinė dalis nukasta, statant monumentą mūšiams, vykusiems Šiaulių žemėje 1236–1945 m., tačiau labiau pagarsėjusį kaip monumentas Tarybinei armijai. Tai buvo didžiausias Lietuvoje pastatytas monumentas, vaizduojantis tris tarpusavyje nugaromis susirėmus karius, kurių aukštis – 10 metrų. Monumento skulptorius – Juozapas Kęstutis Patamsis, architektė – Gražina Pajarskaitė.

1992 m. paminklą bandyta susprogdinti, vėliau jis buvo iš dalies demontuotas. 2018 m. ant buvusio monumento postamento buvo pastatyta Gintauto Lukošaičio skulptūra “Deguonis”, vaizduojanti nuogą karį, nulaužta 2020 m.