Militārais mantojums gar dzelzs priekškaru

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra įsikūrusi Giruliuose, šalia Olando kepurės ant Baltijos jūros kranto.

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra sudėtinė Vokietijos karinio jūrų laivyno pakrantės gynybos sistemos dalis, kuri buvo pastatyta 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir mieste pradėjus fortifikacijos darbus. „Memel-Nord“ yra sudėtinė Klaipėdos miesto įtvirtinimų dalis, kurią sudaro dvi pakrantės artilerijos  ir šešios priešlėktuvinės gynybos baterijos.

Pakrantės artilerijos baterija buvo statoma dviem etapais, 1939 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pastatyta laikina pakrantės artilerijos baterija, o 1939 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas ją  išplėsti  ir paversti ilgalaike pozicija. Tuo tikslu pakrantės artilerijos baterijoje pastatytos keturios artilerijos pabūklų pozicijos, kuriose sumontuoti 150 mm artilerijos pabūklai SKL-45,  ugnies kontrolės postai ir amunicijos sandėlis skirtas laikyti 150 vnt. artilerijos sviedinių. Po šių statybų baterijai buvo suteiktas Brommy vardas.

Bateriją sudaro trys pastatai, centre yra betoninės konstrukcijos ugnies valdymo postas, greta - du artilerijos blokai su šaudmenų saugyklomis. Nuo 2002 m. viename iš artilerijos blokų veikia Klaipėdos krašto istoriją pasakojanti ekspozicija.

Palangos miesto centrinėje dalyje.

Muziejus veikia vienoje iš mažiausių Palangos kurorto medinių vilų „Vaidilutėje“. Jis įkurtas 1993 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus iniciatyva. Skyrius ir šiandien visuomeniniais pagrindais rūpinasi muziejumi. Skyriaus savanoriai pritaikė vilą muziejaus veiklai, patys veda ekskursijas.

Ekspozicijoje pasakojama apie lietuvių dalyvavimą rezistencijoje ir žmonių likimus sulaužiusias tremtis. Atskira ekspozicijos dalis skirta iš Palangos kilusiam Lietuvos partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu generolas buvo pripažintas Lietuvos, kovojusios prieš sovietų okupaciją, vadovu, faktiškai ėjusiu prezidento pareigas. 2009 m. jam taip pat buvo suteiktas ir Palangos miesto garbės piliečio vardas. 2004 m. Palangos centre generolui pastatytas paminklas.

1962 m. gruodžio 31 d. veiklą Plokštinės miškuose (Plungės r.) pradėjo vienas pirmųjų Sovietų Sąjungoje požeminis balistinių raketų R-12 paleidimo kompleksas „Dvina“.

Nuo 1963 iki 1978 m. komplekse buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos R12 (SS-4 Sandal), apginkluotos 2,3 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis. Šis kompleksas kartu su antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo bazėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą. Per 16 komplekso veikimo metų nė viena raketa nebuvo paleista, nors 1968 m. per Prahos pavasario metu, buvo paskelbta karinė parengtis.

1978 m. birželio 18 d. pasitraukus kareiviams, menkai saugomas karinis objektas buvo ardomas ir plėšiamas. 1993 m. kompleksą perdavus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, jis pradėtas tvarkyti. 2012 m. atidaryta Šaltojo karo ekspozicija.

Šiandien šis, kadaise buvęs labai slaptas ir saugomas, objektas yra atviras lankytojams. Buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija pasakojanti apie Šaltojo karo laikotarpį. Iki šiol tai yra vienintelė Europoje muziejinė ekspozicija, kurioje galima aplankyti išlikusią požeminę raketų paleidimo šachtą.

1962 m. veiklą Plokštinės miškuose (Plungės r.) pradėjo vienas pirmųjų Sovietų Sąjungoje požeminis balistinių raketų R-12 paleidimo kompleksas „Dvina“.

Už 0,5 km nuo raketų paleidimo bazės įkurtas karinis miestelis. 12 ha teritorijoje buvo pastatyta apie 30 įvairios paskirties pastatų: gyvenamieji namai (kareivinės), karininkų štabas, 2 valgyklos, katilinė, elektrinė, medicinos punktas, klubas, kiaulių ferma, sandėliai, garažai ir kiti statiniai.

Plokštinės požeminis raketų paleidimo kompleksas veikė iki 1978 m.  birželio 18 d. Kareiviai apleido teritoriją su savimi išsigabendami tik ginkluotę. 1979 m. buvusio karinio komplekso valdymas perduotas Plungės rajono Respublikinio žemės ūkio poilsio įstaigų susivienijimui, o kariniame miestelyje įkurta Platelių Pionierių poilsio stovykla „Žuvėdra“. Teritorija pertvarkyta ir pritaikyta stovyklos reikmėms, veikė iki 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Pionierių stovykla uždaryta.

Nuo 1993 m. objektą valdo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Daugelis karinio miestelio pastatų dėl avarinės būklės buvo nugriauti 2017 m. Šiuo metu teritorijoje yra likę apie 10 pastatų, kuriuos iš išorės gali apžiūrėti lankytojai. Yra įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie buvusius pastatus ir jų paskirtį.

Kauno IX forto muziejus įsikūręs svarbių tarptautinių susisiekimo kelių sankryžoje šalia Kauno ir yra patogiai pasiekiamas automobiliu.

IX fortas buvo pastatytas kaip vienas iš Kauno tvirtovės komplekso fortų 1903–1913 m. ir turėjo tikslą apsaugoti strategiškai svarbias Linkuvos aukštumas. Jis buvo statomas naudojant tuo metu naujoviškas betonines perdangas, jame įrengta elektros ir priverstinė ventiliacijos sistema. Pirmojo pasaulinio karo metais fortas nenukentėjo. 1924–1940 m. IX forte veikė kalėjimas, kuriame buvo kalinami politiniai ir kriminaliniai kaliniai, o 1940–1941 m. kalėjimas tapo NKVD perskirstymo punktu. Antrojo pasaulinio karo metais IX fortas virto masinių žydų žudynių vieta, kurioje nacistinis okupacinis režimas nužudė apie 50 000 žydų iš įvairių valstybių. 1958 m. IX forte buvo įkurtas muziejus, kuris pasakojo apie nacių nusikaltimus, 1984 m. įrengtas memorialinis kompleksas ir pastatytas monumentas nacizmo aukoms atminti (Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius). Šiandien IX forto muziejuje pasakojama forto bei nacių ir sovietų vykdytų nusikaltimų istorija.