I Nepriklausomybės karai, Baltijos šalių nepriklausomybė, II WW2, IV Sovietų okupacija, Atkurta Nepriklausomybė

Militārais mantojums gar dzelzs priekškaru

Diena 1.

120 km

Liepāja - Palanga - Klaipēda

Praktinė informacija

  • Maršruts ir domāts kā padomdevējs - kā optimālāk apceļot reģionu vai valsti, vai divas valstis ar mērķi iepazīt to militāro mantojumu;
  • Braucējam pašam ir jāizplāno – cik no ieteiktajiem objektiem un vietām viņš vienas dienas laikā var iepazīt;
  • Pirms ceļojuma ir jānoskaidro apskates vietu (muzeju, kolekciju, fortifikācijas u.c. objektu) darba laiks;
  • Vietās, kur ir iepriekšēja pieteikšanās (vietējie gidi, privātas kolekcijas, cits), ir jāpiesaka vizīte, norādot datumu un laiku. Ja ceļojums tiek atcelts, ir jāinformē pieteiktās vietas;
  • Naktsmītnes ir jārezervē laicīgi. Vasaras sezonā, īpaši jūras piekrastē naktsmītnes var būt nepieejamas. Daļa no ēdināšanas uzņēmumiem ziemas sezonā var nestrādāt;
  • Ceļojumam izvēlieties ne tikai vasaru, bet arī citus gadalaikus;
  • Latvijas – Lietuvas – Igaunijas robežas pa autoceļiem var šķērsot brīvi bez ierobežojumiem un jebkurā diennakts laikā. Iebraucot no vienas valsts otrā ir jābūt līdzi ID kartei vai pasei;
  • Apmeklējiet tūrisma informācijas centrus, kur var iegūt papildus informāciju, bukletus, kartes.

Lankytinos vietos

Tremties ir rezistencijos muziejus Palangoje

Palangos miesto centrinėje dalyje.

Muziejus veikia vienoje iš mažiausių Palangos kurorto medinių vilų „Vaidilutėje“. Jis įkurtas 1993 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus iniciatyva. Skyrius ir šiandien visuomeniniais pagrindais rūpinasi muziejumi. Skyriaus savanoriai pritaikė vilą muziejaus veiklai, patys veda ekskursijas.

Ekspozicijoje pasakojama apie lietuvių dalyvavimą rezistencijoje ir žmonių likimus sulaužiusias tremtis. Atskira ekspozicijos dalis skirta iš Palangos kilusiam Lietuvos partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu generolas buvo pripažintas Lietuvos, kovojusios prieš sovietų okupaciją, vadovu, faktiškai ėjusiu prezidento pareigas. 2009 m. jam taip pat buvo suteiktas ir Palangos miesto garbės piliečio vardas. 2004 m. Palangos centre generolui pastatytas paminklas.

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra įsikūrusi Giruliuose, šalia Olando kepurės ant Baltijos jūros kranto.

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra sudėtinė Vokietijos karinio jūrų laivyno pakrantės gynybos sistemos dalis, kuri buvo pastatyta 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir mieste pradėjus fortifikacijos darbus. „Memel-Nord“ yra sudėtinė Klaipėdos miesto įtvirtinimų dalis, kurią sudaro dvi pakrantės artilerijos  ir šešios priešlėktuvinės gynybos baterijos.

Pakrantės artilerijos baterija buvo statoma dviem etapais, 1939 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pastatyta laikina pakrantės artilerijos baterija, o 1939 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas ją  išplėsti  ir paversti ilgalaike pozicija. Tuo tikslu pakrantės artilerijos baterijoje pastatytos keturios artilerijos pabūklų pozicijos, kuriose sumontuoti 150 mm artilerijos pabūklai SKL-45,  ugnies kontrolės postai ir amunicijos sandėlis skirtas laikyti 150 vnt. artilerijos sviedinių. Po šių statybų baterijai buvo suteiktas Brommy vardas.

Bateriją sudaro trys pastatai, centre yra betoninės konstrukcijos ugnies valdymo postas, greta - du artilerijos blokai su šaudmenų saugyklomis. Nuo 2002 m. viename iš artilerijos blokų veikia Klaipėdos krašto istoriją pasakojanti ekspozicija.

Priešmininis laivas-muziejus M52 „Sūduvis“

Klaipėdos miesto Karališkoji Danės krantinė, šalia Pilies tilto.

„Lindau“ minų tralerių klasei priklausantis laivas pastatytas 1956–1958 m. Vakarų Vokietijoje. Šių laivų paskirtis – jūrų minų aptikimas ir naikinimas. Atitinkamai laivo korpusas buvo padarytas iš braziliško ąžuolo, deniai – tikmedžio, o įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo.

1958–1999 m. laivas priklausė Vokietijos kariniam laivynui ir buvo pakrikštytas M1071 „Koblenz“. 1978–1979 m. iš minų tralerio jis perdarytas į minų paieškos laivą (minų medžiotoją).

1999 m. laivas perduotas Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms. Šių pajėgų laivai tradiciškai vadinami istorinių Lietuvos kraštų vardais, tad ir naujas laivas pakrikštytas tokiu vardu – M52 „Sūduvis“. Laivas Lietuvai tarnavo 22 metus, dalyvavo tarptautinėse ir nacionalinėse pratybose bei operacijose.

2021 m. laivas baigė tarnybą Lietuvos Karinėse jūrų pajėgose ir perduotas Lietuvos jūrų muziejui. Tada M52 „Sūduvis“, jį atveriant visuomenei, buvo pritaikytas muziejinei ir edukacinėms veikloms. Eksponuojamas laivas su autentiška veikiančia įranga.

M52 „Sūduvio“ vandentalpa 463 t, variklių galia 4000 AG, greitis 16,5 mazgų (30,6 km/h), 42 žmonių įgula. Laivo ginkluotė ir įranga: 40 mm kalibro pabūklas, akustinė sistema, minų paieškos robotas.

Antrojo pasaulinio karo ekspozicija „Muziejus 39/45“

Klaipėdos mieste.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis muziejus “39/45” kalba apie Antrojo pasaulinio karo istoriją Klaipėdos mieste ir krašte. Muziejus įkurtas po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais Vokietijos kariuomenės daliniai buvo įsirengę sprogmenų sandėlį.

Muziejaus ekspozicija yra moderni ir patraukti lankytojui – ekspoziciją sudaro 4 salės, pristatančios skirtingus karo laikmečio etapus, o ekspozicijos salėse  įrengta 13 interaktyvių taškų. Salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ galima susipažinti su istoriniais dokumentais bei nuotraukomis, o kardinalūs anuometiniai pasikeitimai Europoje vaizduojami originaliame animuotame žemėlapyje. Salėje „Klaipėdos šturmas“ pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija, kitoje „Klaipėda po karo“ eksponuojama instaliacija, dedikuota sugriautoms miesto bažnyčioms atminti. Paskutinėje „Atminties“ salėje pastatytas simbolinis  6 metrų ilgio vežimas su stiklo dangčiu, po kuriuo daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklas užpiltas smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus teks pirštais pravalyti smiltis.

Vietos pavalgyti

Vietos apsistoti