Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“
Infrastruktūra

IMG 8176
IMG_8176.jpg
IMG_8177.jpg
IMG_8179.jpg
IMG_8180.jpg
IMG_8182.jpg
IMG_8183.jpg
IMG_8184.jpg
IMG_8185.jpg
IMG_8186.jpg
IMG_8189.jpg
IMG_8190.jpg
IMG_8191.jpg
IMG_8192.jpg
IMG_8193.jpg
Memel_Nord1.jpg
Memel_Nord2.jpg
Memel_Nord3.jpg
Memel_Nord4.jpg
Memel_Nord5.jpg
Memel_Nord6.jpg
Memel_Nord7.jpg
Memel_Nord_senovine.jpeg
 Pasakos g. 2, Kukuliškių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., Lietuva
 +37063020263

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra įsikūrusi Giruliuose, šalia Olando kepurės ant Baltijos jūros kranto.

Pakrantės artilerijos baterija „Memel-Nord“ yra sudėtinė Vokietijos karinio jūrų laivyno pakrantės gynybos sistemos dalis, kuri buvo pastatyta 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir mieste pradėjus fortifikacijos darbus. „Memel-Nord“ yra sudėtinė Klaipėdos miesto įtvirtinimų dalis, kurią sudaro dvi pakrantės artilerijos  ir šešios priešlėktuvinės gynybos baterijos.

Pakrantės artilerijos baterija buvo statoma dviem etapais, 1939 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pastatyta laikina pakrantės artilerijos baterija, o 1939 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas ją  išplėsti  ir paversti ilgalaike pozicija. Tuo tikslu pakrantės artilerijos baterijoje pastatytos keturios artilerijos pabūklų pozicijos, kuriose sumontuoti 150 mm artilerijos pabūklai SKL-45,  ugnies kontrolės postai ir amunicijos sandėlis skirtas laikyti 150 vnt. artilerijos sviedinių. Po šių statybų baterijai buvo suteiktas Brommy vardas.

Bateriją sudaro trys pastatai, centre yra betoninės konstrukcijos ugnies valdymo postas, greta - du artilerijos blokai su šaudmenų saugyklomis. Nuo 2002 m. viename iš artilerijos blokų veikia Klaipėdos krašto istoriją pasakojanti ekspozicija.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

T. Tamkvaitis, daktaro disertacija "Pakrantės gynybos sistemos Lietuvos ir Latvijos pakrantėse 1939 – 1945 metais ir jų išsaugojimo problemos", Klaipėdos universitetas, 2024.

R. Rolf, "Vokiečių pakrantės gynybos įtvirtinimai Klaipėdos krašte (1939–1944)". In XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje, Kaunas, 2008, p. 111– 124.