Laisvės paminklas Plungėje Memorialinė vieta

Alina Borzenkaitė
Alina Borzenkaitė
1929-30 m. paminklo statyba. Nuotrauka: Žemaičių dailės muziejaus archyvas
Žemaičių dailės muziejaus archyvas
Žemaičių dailės muziejaus archyvas
Žemaičių dailės muziejaus archyvas
Alina Borzenkaitė
Alina Borzenkaitė
Kristina Narkutė-Beniušienė
Kristina Narkutė-Beniušienė
Alina Borzenkaitė
Įkeliama...
 Laisvės al. 10, Plungė, Lietuva, Lietuva
 +370 64053644
 Plungės turizmo informacijos centras

Laisvės paminklas Plungės miesto Laisvės alėjoje pradėtas statyti apie 1928 m. dailininko Kleinauskio švenčiant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtąsias metines. Projektas buvo užbaigtas 1931 m. ir pripažintas aukščiausiu (18 m) Žemaitijoje Laisvės paminklu.
Paminklo idėja netenkino katalikiškos miesto bendruomenės, mat pagrindinė paminklo figūra – sparnuoto angelo su kardu ir vainiku rankose gipsinė skulptūra – atrodė pernelyg vulgari ir apnuoginta. Dėl šitos priežasties buvo pasipriešinta pirminei minčiai Laisvės paminklą statyti priešais bažnyčią, galiausiai pastarasis pastatytas Laisvės alėjoje. Pasakojama, kad skulptūrą miestiečiai apmėtydavo akmenimis. Paminklas neįtiko ir miesto valdžiai – Nepriklausomybės švenčių minėjimai vykdavo prie šv. Florijono skulptūros, ignoruojant Laisvės paminklą.
Galiausiai apgriauta skulptūra buvo demontuota apie 1936 m., o apie 1950-1953 m. Sovietų okupacinė valdžia, kovodama su laisvės idėjų apraiškomis, susprogdino paminklo liekanas. 1992 m. paminklas buvo atstatytas ir pašventintas, naująją skulptūrą ir herbą išliejus iš žalvario. Atstatyto paminklo autorius – skulptorius Vilimas Ketvirtis. Angelo skulptūra buvo nulieta Sankt Peterburge, o Plungės herbai nulieti Kaune.
 

Susijusi istorija

Skandalingas Laisvės paminklas

XX a. 3 deš. pabaigoje Plungėje pastatytas Laisvės paminklas sukėlė skandalą religingoje bendruomenėje dėl apnuogintos moters figūros, kuri turėjo simbolizuoti Laisvę, bet tapo nesibaigiančių ginčų objektu – tiek etikos, tiek kokybės klausimais.