Latgala – sritis prie Latvijos rytinės sienos

Daugpilio tvirtovė – valstybinės reikšmės architektūros ir kul tūros istorijos paminklas. Tai paskutinė pasaulyje pastatyta bastioninio tipo tvirtovė ir vienintelis Vidurio Europoje išlikęs XIX a. pirmosios pusės tvirtovės pavyzdys, išlikęs be didesnių pokyčių. Tvirtovės statyba pradėta 1810 m., carinei Rusijai rengian tis Napoleono kariuomenės įsiveržimui, ir truko iki 1878 m. Dar nebaigus statybos, 1812 m., prie tvirtovės vyko rusų ir prancūzų karių mūšiai. Nors po Napoleono karų statybos buvo tęsiamos, jau tuomet tvirtovė ėmė prarasti savo ka rinę reikšmę. Pirmojo pasaulinio karo metais (1915–1918) tvirtovė buvo Rusijos kariuomenės logistikos ir palaikymo bazė. 1918 m.

vasarį ją užėmė vokiečių kariuomenė, o gruodį – bolševikai. 1920 m. sausį tvirtovę užėmė lenkų kariai, padėję Latvijos kariuomenei išlaisvinti Latgalą nuo bolševikų. Tarpukariu, 1920–1940 m., tvirtovėje buvo dislokuota Latvijos kariuome nės 4-oji Žiemgalos divizija. 1940 m. okupavus Latviją, tvirtovėje įsikūrė Raudonosios ar mijos daliniai, o vokiečių okupacijos metais čia buvo karo belaisvių stovykla „Stalag-340“. Po 1944 m. sovietų sugrįžimo tvirtovė vėl atiteko sovietinei armijai. Latvija tvirtovę atgavo tik 1993 m., kai iš jos pasitraukė Rusijos kariuomenė.

Daugpilio šratų gamykla, įkurta 1885 m., yra seniausia šaudmenų gamykla Šiaurės Europoje. Tai vienintelė tokio tipo gamykla Baltijos šalyse ir vienas seniausių pramoninio paveldo objektų Latvijoje. Joje veikia vienintelis Europoje švino šratų liejimo bokštas. Gamykla jau daugiau nei šimtmetį gamina aukštos ko kybės medžioklinius šratus ir šią veiklą tęsia iki šiol. Joje iš likę XIX a. įrenginiai ir konstrukcijos, sumontuoti Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų metu. Šiuo metu šratų gamybai naudojama ir moderni įranga.

Lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją, šratų liejimo cechą ir užlipti į unikalų 31,5 m aukščio bokštą, po kuriuo yra 13,5 m gylio aušinimo šulinys. Gamykla yra populiari turistų lankoma vieta, pritraukianti tiek vietinius, tiek už sienio lankytojus, kurie gali susipažinti su XIX a. pramonės paveldu ir pamatyti, kaip veikia senoji technika. Apžiūrėję gamyklą lankytojai gali išbandyti joje gaminamus šratus gamyklos šaudykloje.

Antrojo pasaulinio karo ekspozicija Agluonoje – dar vadi nama Karo muziejumi – įkurta 2008 m. ir yra viena didžiau sių bei įdomiausių tokio pobūdžio ekspozicijų Latvijoje. Kolekcija nuolat papildoma naujai įsigytais eksponatais, karo dalyvių ir karo meto kartos žmonių pasakojimais. Muziejaus fondo pagrindą sudaro per Antrąjį pasaulinį karą naudoti ginklai, ekipuotė, amunicija ir uniformos.

Tai pat galima pamatyti įvairius buities reikmenis, lėktuvų nuolaužas ir kitus eksponatus. Vienas vertingiausių ir išskir tiniausių eksponatų yra karo lauko pašto laiškai tarp ober leitenanto Augusto ir jo mylimosios Martos. Penkerius karo metus trukęs dviejų mylinčių žmonių susirašinėjimas baigėsi laimingai. Ekspozicijos fone rodomos karo meto kronikos. Ekspozicija nėra politizuota – joje vienodai pristatomos abi kariaujančios pusės, todėl lankytojai turi galimybę neskirs tydami į gerą ir blogą, lengvai suprasti ekspoziciją.

Paminklas 3-iojo Jelgavos pėstininkų pulko 1920 m. sausio 16 d. laisvės kovai Latgaloje. Su užrašu: „3-iojo Jelgavos pėstininkų pulko mūšių, pergalingo žygio per Latgalą vieta. 1920.16.I. Mes atnešėme Latvijai saulę, laisvę ir nepriklausomybę“.

Paminklas atidengtas 1936 m. Rugpjūčio 16 d. jį pašventino generolas Žanis Bachas (1885–1941), o jį pašventino pastorius Adamas Vizulis (1891–1970). Paminklo projekto autorius buvo inžinierius Zilēvičs.

Latvijos Nepriklausomybės karo (1918–1920 m.) operacija, skirta Latgalai išlaisvinti, prasidėjo 1920 m. sausio 3 d. Iki sausio vidurio Latvijos ir Lenkijos armijos išlaisvino Daugpilį ir didžiąją dalį pietinės Latgalos iki Dagdos–Indros linijos nuo bolševikų pajėgų, užgrobusių valdžią Rusijoje. Sausio 9 d. Latvijos armija pradėjo puolimą Šiaurės Latgaloje, sparčiai žygiuodama Karsavos ir Pitalovos stočių link.

Tarp dviejų puolimo krypčių liko bolševikų kontroliuojama teritorija aplink Varaklianus, Vilanius ir Rėzeknę. Sausio 20 d. Latvijos armijos daliniai pradėjo Rėzeknės išvadavimo operaciją. Rėzeknė buvo išlaisvinta sausio 21 d. Latvijos armija, per visą Rytų fronto plotą, iki sausio pabaigos pasiekė latvių gyvenamų žemių sieną. Jau vasario 1 d. Sovietų Rusija pasirašė paliaubų sutartį su Latvija.

Pergale Latgalos mūšiuose buvo užtikrinta Latvijos rytinė siena ir atsirado galimybė prijungti Latviją prie Latvijos. Latvijos kariuomenė galutinai suvienijo Latviją ir paskelbė nepriklausomybę 1920 m.

Paminklas, datuotas 1920.16.I., skirtas atminti akimirką, kai 3-iasis Jelgavos pėstininkų pulkas užėmė pradines pozicijas prieš Rėzeknės išvadavimo operaciją.