Daugpilio tvirtovė Muziejus

Daugpilio tvirtovė – valstybinės reikšmės architektūros ir kul tūros istorijos paminklas. Tai paskutinė pasaulyje pastatyta bastioninio tipo tvirtovė ir vienintelis Vidurio Europoje išlikęs XIX a. pirmosios pusės tvirtovės pavyzdys, išlikęs be didesnių pokyčių. Tvirtovės statyba pradėta 1810 m., carinei Rusijai rengian tis Napoleono kariuomenės įsiveržimui, ir truko iki 1878 m. Dar nebaigus statybos, 1812 m., prie tvirtovės vyko rusų ir prancūzų karių mūšiai. Nors po Napoleono karų statybos buvo tęsiamos, jau tuomet tvirtovė ėmė prarasti savo ka rinę reikšmę. Pirmojo pasaulinio karo metais (1915–1918) tvirtovė buvo Rusijos kariuomenės logistikos ir palaikymo bazė. 1918 m.

vasarį ją užėmė vokiečių kariuomenė, o gruodį – bolševikai. 1920 m. sausį tvirtovę užėmė lenkų kariai, padėję Latvijos kariuomenei išlaisvinti Latgalą nuo bolševikų. Tarpukariu, 1920–1940 m., tvirtovėje buvo dislokuota Latvijos kariuome nės 4-oji Žiemgalos divizija. 1940 m. okupavus Latviją, tvirtovėje įsikūrė Raudonosios ar mijos daliniai, o vokiečių okupacijos metais čia buvo karo belaisvių stovykla „Stalag-340“. Po 1944 m. sovietų sugrįžimo tvirtovė vėl atiteko sovietinei armijai. Latvija tvirtovę atgavo tik 1993 m., kai iš jos pasitraukė Rusijos kariuomenė.