Sedos kautynės II WW2
Sedos kautynės įvyko 1944 m. spalio 7 d., kai Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės (TAR) daliniai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Šioms kautynėms vadovavo plk. H. Maederis, jo adjutantas buvo kpt. Štefanskis, o štabo karininkais tarnavo leitenantai Kristas, Knoblochas ir Veleris. Ryšių tarnybos karininku buvo paskirtas kpt. A. Kuzmickas.
TAR I-ajam pulkui vadovavo mjr. A. Urbonas (jo adjutantas – j. ltn. Žukauskas), o II-ajam pulkui – plk. Mečys Kareiva (po jo mirties – plk. ltn. M. Naujokas). Batalionams vadovavo patyrę karininkai: I-ojo bataliono vadas buvo kpt. Petras Puodžiūnas, II-ojo – kpt. Pranas Počebutas.
Spalio 5 d. rytuose pasigirdo artilerijos šaudymas. Savanoriai, tuo metu Barstyčiuose kasę apkasus, buvo greitai atšaukti. Kitą dieną, spalio 6-ąją, plk. H. Maederio įsakymu abu I-ojo pulko batalionai atžygiavo į Sedą ir užėmė gynybos pozicijas. II-asis pulkas, dar buvęs formavimo etape, pasitraukė į Barstyčius.
I-ojo pulko vadavietė buvo įkurta tuščiame pašto pastate. Tarp I-ojo bataliono ir vadavietės buvo palaikomas nuolatinis ryšys lauko telefonais, o su II-uoju batalionu ryšys buvo palaikomas tik per pasiuntinius. Lietuvių pozicijos buvo išrinktos nepalankioje vietoje – už jų nugaros tekėjo Varduvos upė, per kurią buvo pastatytas vienintelis tiltas.
Kautynių dieną, spalio 7-ąją, apie vidurdienį pro lietuvių pozicijas vakarų kryptimi pravažiavo keli vokiečių tankai su keliais kareiviais ant kiekvieno. Savanoriai prašė tankų paramos, tačiau šie, iššaudę visus šaudmenis, pajudėjo Darbėnų link, kur buvo jų šaudmenų ir kuro sandėlys.
Kiekvienoje I-ojo ir II-ojo bataliono kuopoje buvo paskirti kariai, kurie su "pancerfaustais" turėjo naikinti puolančius tankus. Jų pozicijos buvo įrengtos apie 200 metrų priešo pusėje nuo pagrindinės gynybos linijos. Apie pietus pasirodę pirmieji rusų T-34 tankai buvo sutikti "pancerfaustų" ir "panceršrekų" ugnimi. Tankus lydėjusius pėstininkus naikino kpt. P. Počebuto ir ltn. Broniaus Nainio vadovaujamos sunkiųjų ginklų kuopos minosvaidžiai.
Įdomus faktas, kad lietuviai turėjo dvi rusiškas patrankas, tačiau jos nebuvo efektyviai panaudotos – vienoje iš jų vamzdžio lizde užstrigo vokiškas sviedinys, o pusė patranką aptarnaujančios komandos pabėgo.
Tarp mūšio dalyvių buvo ir vėliau išeivijoje išgarsėjęs rašytojas Marius Katiliškis, kurio dramatiškas liudijimas apie kautynes išliko iki šių dienų. Šios kautynės netiesioginiai nulėmė ir žymaus lietuvių poeto Vytauto Mačernio mirtį.
Po mūšio, spalio 8 d., buvo išleistas TSRS Vyriausiojo kariuomenės vado įsakymas Nr. 193, kuriame už svarbių vokiečių atsparos taškų (tarp jų ir Sedos) užėmimą buvo nurodyta apdovanoti pasižymėjusius karius. Ta proga Maskvoje 22 val. 30 min. buvo surengtas 20 salvių saliutas.
Sedos kapinėse yra išlikę 96 broliški "išvaduotojų" kapai, kiekviename palaidota po 6 žuvusius, nors istorikai pastebi, kad ne visi ten palaidoti kariai žuvo būtent Sedos kautynėse. Kautynės buvo paskutinis lietuvių organizuotas bandymas pasipriešinti sovietiniams okupantams reguliariame mūšyje, po kurio dalis išgyvenusių karių įsiliejo į partizaninį judėjimą.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse stovi pačiame Sedos miestelyje, šalia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Šis paminklas atidengtas 1999 m. rugpjūčio 1 d. Paminklo autorius - skulptorius Osvaldas Neniškis. Paminklas skirtas Tėvynės apsaugos rinktinės karių, žuvusių 1944-ųjų spalio 7 d. vykusiose Sedos kautynėse, atminimui.
Sedos kautynės – 1944 m. spalio 7 d. įvykęs Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės dalinių ginkluotas susidūrimas su SSRS kariuomene.
1944 m. pirmoje pusėje Vokietijos okupacinė valdžia Lietuvoje panaikino generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę, tačiau, situacijai fronte blogėjant, ji turėjo atsižvelgti į lietuvių siekį kurti savarankiškus karinius dalinius kovai su puolančia sovietų kariuomene. Liepos mėnesį visi Viekšnių valsčiuje ir Mažeikių apskrityje veikiantys lietuvių kovos daliniai buvo sujungti į vadinamąją Tėvynės apsaugos rinktinę, kuri buvo pavaldi vokiečių kariuomenei. Ji turėjo ginti fronto barą prie Sedos, SSRS kariuomenei žengiant Klaipėdos kryptimi.
Rudeniui artėjant, Seda buvo parengta žiedinei gynybai: didžioji dalis Tėvynės apsaugos rinktinės pajėgų išsidėstė į rytus ir šiaurę nuo Sedos, vienas ne visai sukomplektuotas batalionas – prie Barstyčių, vakarų pusėje.
SSRS kariuomenės daliniai, pradėję Klaipėdos operaciją, 1944 m. spalio pradžioje pasiekė Sedos apylinkes. Spalio 7 d. rytą Tėvynės apsaugos rinktinės ginamas Sedos prieigas puolė keliasdešimt sovietinių tankų, paskui juos – šaulių divizija. Sedos kautynėse kovėsi tik liepos mėnesį į karinį junginį, pavadintą Tėvynės apsaugos rinktine, susibūrę apie 6000 savanorių, tarp jų – 112 karininkų, iš kurių 5 turėjo pulkininko laipsnį.
Kautynių vieta nėra pažymėta, tačiau galima apžiūrėti paminklą skirtą žuvusiems Sedos kautynėse.
Vytauto Mačernio gimtinės takas
Šarnelės kaime, Plungės rajone, lietuvių poeto Vytauto Mačernio gimtinėje įrengtas poeto gimtinės takas. Eidami šiuo 545 m ilgio taku pasieksite poeto kapą. Poetas žuvo 1944 m. spalio 7 d. Sedos mūšio metu, kai jam į galvą atsitiktinai pataikė artilerijos sviedinio skeveldra. Po mirties poeto artimieji grąžino žuvusįjį atgal į Šarnelę, kad šis būtų palaidotas gimtinėje.
Eidami V. Mačernio pėsčiųjų taku, nepraleiskite šalia esančio Kerpauskų šaltinio ir informacinio stendo. Šis šaltinis mena svarbų istorinį laikotarpį - žydų tautos genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Kerpauskų šaltinis yra prie tako, vedančio nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki poeto kapo. Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima Antrojo pasaulinio karo metais žydus slėpė požeminiuose bunkeriuose, įrengtuose nedidelės kalvos papėdėje šalia šaltinio ir žemiau esančioje sodyboje. Trejus su puse metų šeima rūpinosi keliomis žydų šeimomis - iš viso 16 žmonių - ir saugojo jas nuo sunaikinimo. Sovietmečiu Adolfina ir Juozas Kerpauskai bei jų vaikai Bronė ir Tomas buvo ištremti į Sibirą. Juozas Kerpauskas 1992 m. ir Adolfina Kerpauskienė 2009 m. apdovanoti Gelbėjimo kryžiaus apdovanojimais.
Susijusi istorija
Paskutinė poeto kelionė
1944 m. spalio 7 d., tą pačią dieną, kai vyko Sedos kautynės, tragiškai žuvo jaunas poetas Vytautas Mačernis, bandęs pasitraukti į Vakarus.
Paskutinės kautynės prie Sedos
1944 m. spalio 7 d. prie Sedos įvyko vienos paskutinių didesnių reguliarios kariuomenės kautynių Lietuvos teritorijoje, kur Tėvynės apsaugos rinktinės savanoriai stojo į kovą su Raudonąja armija, gindami Lietuvos laisvę.