Sedos kautynės: bėgimo ir žūties istorija
1944 m. kautynėse prie Sedos buvo patirta ne tik didvyriškų momentų, bet ir paniško bėgimo epizodų, kai kariai, matydami artėjančią pralaimėjimo grėsmę, bandė gelbėti savo gyvybes.
"Mačiau bėgančius, suklumpančius, nebesikeliančius ir paliekančius. Aš buvau kovojančių, žūstančių ir bėgančiųjų tarpe. Aš bėgau vienas iš pirmųjų. Aš nieko kito nenorėjau ir kitos minties nebuvo manyje – tik išbėgti," - atvirai aprašo savo patirtį kautynių dalyvis Albinas Vaitkus, vėliau tapęs žinomu išeivijos rašytoju Mariumi Katiliškiu. Likimo ironija pasireiškė tuo, kad pačiose kautynėse nedalyvavęs poetas Vytautas Mačernis tapo mūšio auka, o Katiliškiui pavyko ištrūkti gyvam ir sveikam.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse stovi pačiame Sedos miestelyje, šalia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Šis paminklas atidengtas 1999 m. rugpjūčio 1 d. Paminklo autorius - skulptorius Osvaldas Neniškis. Paminklas skirtas Tėvynės apsaugos rinktinės karių, žuvusių 1944-ųjų spalio 7 d. vykusiose Sedos kautynėse, atminimui.
Sedos kautynės – 1944 m. spalio 7 d. įvykęs Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės dalinių ginkluotas susidūrimas su SSRS kariuomene.
1944 m. pirmoje pusėje Vokietijos okupacinė valdžia Lietuvoje panaikino generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę, tačiau, situacijai fronte blogėjant, ji turėjo atsižvelgti į lietuvių siekį kurti savarankiškus karinius dalinius kovai su puolančia sovietų kariuomene. Liepos mėnesį visi Viekšnių valsčiuje ir Mažeikių apskrityje veikiantys lietuvių kovos daliniai buvo sujungti į vadinamąją Tėvynės apsaugos rinktinę, kuri buvo pavaldi vokiečių kariuomenei. Ji turėjo ginti fronto barą prie Sedos, SSRS kariuomenei žengiant Klaipėdos kryptimi.
Rudeniui artėjant, Seda buvo parengta žiedinei gynybai: didžioji dalis Tėvynės apsaugos rinktinės pajėgų išsidėstė į rytus ir šiaurę nuo Sedos, vienas ne visai sukomplektuotas batalionas – prie Barstyčių, vakarų pusėje.
SSRS kariuomenės daliniai, pradėję Klaipėdos operaciją, 1944 m. spalio pradžioje pasiekė Sedos apylinkes. Spalio 7 d. rytą Tėvynės apsaugos rinktinės ginamas Sedos prieigas puolė keliasdešimt sovietinių tankų, paskui juos – šaulių divizija. Sedos kautynėse kovėsi tik liepos mėnesį į karinį junginį, pavadintą Tėvynės apsaugos rinktine, susibūrę apie 6000 savanorių, tarp jų – 112 karininkų, iš kurių 5 turėjo pulkininko laipsnį.
Kautynių vieta nėra pažymėta, tačiau galima apžiūrėti paminklą skirtą žuvusiems Sedos kautynėse.
Vytauto Mačernio gimtinės takas
Šarnelės kaime, Plungės rajone, lietuvių poeto Vytauto Mačernio gimtinėje įrengtas poeto gimtinės takas. Eidami šiuo 545 m ilgio taku pasieksite poeto kapą. Poetas žuvo 1944 m. spalio 7 d. Sedos mūšio metu, kai jam į galvą atsitiktinai pataikė artilerijos sviedinio skeveldra. Po mirties poeto artimieji grąžino žuvusįjį atgal į Šarnelę, kad šis būtų palaidotas gimtinėje.
Eidami V. Mačernio pėsčiųjų taku, nepraleiskite šalia esančio Kerpauskų šaltinio ir informacinio stendo. Šis šaltinis mena svarbų istorinį laikotarpį - žydų tautos genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Kerpauskų šaltinis yra prie tako, vedančio nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki poeto kapo. Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima Antrojo pasaulinio karo metais žydus slėpė požeminiuose bunkeriuose, įrengtuose nedidelės kalvos papėdėje šalia šaltinio ir žemiau esančioje sodyboje. Trejus su puse metų šeima rūpinosi keliomis žydų šeimomis - iš viso 16 žmonių - ir saugojo jas nuo sunaikinimo. Sovietmečiu Adolfina ir Juozas Kerpauskai bei jų vaikai Bronė ir Tomas buvo ištremti į Sibirą. Juozas Kerpauskas 1992 m. ir Adolfina Kerpauskienė 2009 m. apdovanoti Gelbėjimo kryžiaus apdovanojimais.
