Sedos kautynės II Zweiter Weltkrieg

Sedos-kautynių-schema_.jpg
Autorius nežinomas. Publikuota "Kario" - 1968 m. 9 numeryje
Sedos kautynių schema.

Sedos kautynės įvyko 1944 m. spalio 7 d., kai Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės (TAR) daliniai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Šioms kautynėms vadovavo plk. H. Maederis, jo adjutantas buvo kpt. Štefanskis, o štabo karininkais tarnavo leitenantai Kristas, Knoblochas ir Veleris. Ryšių tarnybos karininku buvo paskirtas kpt. A. Kuzmickas.

TAR I-ajam pulkui vadovavo mjr. A. Urbonas (jo adjutantas – j. ltn. Žukauskas), o II-ajam pulkui – plk. Mečys Kareiva (po jo mirties – plk. ltn. M. Naujokas). Batalionams vadovavo patyrę karininkai: I-ojo bataliono vadas buvo kpt. Petras Puodžiūnas, II-ojo – kpt. Pranas Počebutas.

Spalio 5 d. rytuose pasigirdo artilerijos šaudymas. Savanoriai, tuo metu Barstyčiuose kasę apkasus, buvo greitai atšaukti. Kitą dieną, spalio 6-ąją, plk. H. Maederio įsakymu abu I-ojo pulko batalionai atžygiavo į Sedą ir užėmė gynybos pozicijas. II-asis pulkas, dar buvęs formavimo etape, pasitraukė į Barstyčius.

I-ojo pulko vadavietė buvo įkurta tuščiame pašto pastate. Tarp I-ojo bataliono ir vadavietės buvo palaikomas nuolatinis ryšys lauko telefonais, o su II-uoju batalionu ryšys buvo palaikomas tik per pasiuntinius. Lietuvių pozicijos buvo išrinktos nepalankioje vietoje – už jų nugaros tekėjo Varduvos upė, per kurią buvo pastatytas vienintelis tiltas.

Kautynių dieną, spalio 7-ąją, apie vidurdienį pro lietuvių pozicijas vakarų kryptimi pravažiavo keli vokiečių tankai su keliais kareiviais ant kiekvieno. Savanoriai prašė tankų paramos, tačiau šie, iššaudę visus šaudmenis, pajudėjo Darbėnų link, kur buvo jų šaudmenų ir kuro sandėlys.

Kiekvienoje I-ojo ir II-ojo bataliono kuopoje buvo paskirti kariai, kurie su "pancerfaustais" turėjo naikinti puolančius tankus. Jų pozicijos buvo įrengtos apie 200 metrų priešo pusėje nuo pagrindinės gynybos linijos. Apie pietus pasirodę pirmieji rusų T-34 tankai buvo sutikti "pancerfaustų" ir "panceršrekų" ugnimi. Tankus lydėjusius pėstininkus naikino kpt. P. Počebuto ir ltn. Broniaus Nainio vadovaujamos sunkiųjų ginklų kuopos minosvaidžiai.

Įdomus faktas, kad lietuviai turėjo dvi rusiškas patrankas, tačiau jos nebuvo efektyviai panaudotos – vienoje iš jų vamzdžio lizde užstrigo vokiškas sviedinys, o pusė patranką aptarnaujančios komandos pabėgo.

Tarp mūšio dalyvių buvo ir vėliau išeivijoje išgarsėjęs rašytojas Marius Katiliškis, kurio dramatiškas liudijimas apie kautynes išliko iki šių dienų. Šios kautynės netiesioginiai nulėmė ir žymaus lietuvių poeto Vytauto Mačernio mirtį.

Po mūšio, spalio 8 d., buvo išleistas TSRS Vyriausiojo kariuomenės vado įsakymas Nr. 193, kuriame už svarbių vokiečių atsparos taškų (tarp jų ir Sedos) užėmimą buvo nurodyta apdovanoti pasižymėjusius karius. Ta proga Maskvoje 22 val. 30 min. buvo surengtas 20 salvių saliutas.

Sedos kapinėse yra išlikę 96 broliški "išvaduotojų" kapai, kiekviename palaidota po 6 žuvusius, nors istorikai pastebi, kad ne visi ten palaidoti kariai žuvo būtent Sedos kautynėse. Kautynės buvo paskutinis lietuvių organizuotas bandymas pasipriešinti sovietiniams okupantams reguliariame mūšyje, po kurio dalis išgyvenusių karių įsiliejo į partizaninį judėjimą.

Zugehörige Objekte

Denkmal für die in der Schlacht von Seda Gefallenen

Das Denkmal für die Gefallenen der Schlacht von Seda steht in der Stadt Seda selbst, neben der Kirche St. Kirche Mariä Himmelfahrt. Dieses Denkmal wurde 1999 enthüllt. 1. August Der Autor des Denkmals ist der Bildhauer Osvaldas Neniškis. Das Denkmal ist den am 7. Oktober 1944 gefallenen Soldaten des Homeland Defense Teams gewidmet. zur Erinnerung an die Schlachten von Seda.

Schlacht von Seda – 1944 7. Oktober Es kam zu einem bewaffneten Zusammenstoß zwischen Einheiten der litauischen Heimatschutzkräfte und dem Militär der UdSSR.

1944 In der ersten Hälfte der 1930er Jahre lösten die deutschen Besatzungsbehörden in Litauen die Lokale Armee unter General Povilas Plechavičius auf. Als sich die Lage an der Front jedoch verschlechterte, mussten sie dem Wunsch der Litauer Rechnung tragen, unabhängige Militäreinheiten zum Kampf gegen die angreifende sowjetische Armee aufzustellen. Im Juli wurden alle in der Gemeinde Viekšniai und im Kreis Mažeikiai operierenden litauischen Kampfeinheiten in die sogenannte Heimatverteidigungseinheit eingegliedert, die der deutschen Armee unterstand. Es sollte die Frontlinie bei Seda verteidigen, als die sowjetische Armee auf Klaipėda vorrückte.

Als der Herbst näher rückte, bereitete man sich in Seda auf eine Ringverteidigung vor: Der Großteil der Heimatschutzkräfte wurde östlich und nördlich von Seda stationiert, ein unvollständiges Bataillon befand sich in der Nähe von Barstyčiai auf der Westseite.

Einheiten der sowjetischen Armee, die 1944 die Operation Klaipėda starteten. erreichte Anfang Oktober das Gebiet von Seda. 7. Oktober Am Morgen des 11. griffen mehrere Dutzend sowjetische Panzer die Zugänge zu Seda an, die vom Homeland Security Team verteidigt wurden, gefolgt von einer Schützendivision. Die Kämpfe in Seda fanden erst im Juli statt, als sich etwa 6.000 Freiwillige in einer Militäreinheit namens Homeland Defense Squad versammelten, darunter 112 Offiziere, von denen fünf den Rang eines Obersts hatten.

Der Ort der Schlachten ist nicht markiert, Sie können jedoch das Denkmal für die Opfer der Schlacht von Seda besuchen.

Der Geburtsort von Vytautas Machernis

Im Dorf Šarnelė im Bezirk Plungė, dem Geburtsort des litauischen Dichters Vytautas Mačernis, wurde ein Weg zum Geburtsort des Dichters eingerichtet. Über diesen 545 m langen Weg gelangen Sie zum Grab des Dichters. Der Dichter starb 1944. 7. Oktober Während der Schlacht von Seda wurde er versehentlich von einem Splitter einer Artilleriegranate am Kopf getroffen. Nach dem Tod des Dichters brachten die Verwandten des Dichters den Verstorbenen nach Šarnelė zurück, um ihn in seiner Heimatstadt zu begraben.

Bei einem Spaziergang entlang des Fußgängerwegs V. Macernis sollten Sie sich die nahegelegene Kerpauska-Quelle und den Informationsstand nicht entgehen lassen. Diese Quelle erinnert an einen wichtigen historischen Zeitraum – den Völkermord am jüdischen Volk während des Zweiten Weltkriegs. Die Kerpauska-Quelle liegt am Weg, der vom Parkplatz zum Grab des Dichters führt. Während des Zweiten Weltkriegs versteckte die Familie von Juoz und Adolfina Kerpauskas Juden in unterirdischen Bunkern am Fuße eines kleinen Hügels in der Nähe der Quelle und im darunter liegenden Bauernhaus. Dreieinhalb Jahre lang kümmerte sich die Familie um mehrere jüdische Familien – insgesamt 16 Personen – und bewahrte sie vor der Zerstörung. Während der Sowjetzeit wurden Adolfina und Juozas Kerpauskas sowie ihre Kinder Bronė und Tomas nach Sibirien verbannt. Juozas Kerpauskas im Jahr 1992 und Adolfina Kerpauskienė im Jahr 2009. mit dem Heilskreuz ausgezeichnet.

 

Zugehörige Geschichten

Paskutinė poeto kelionė

1944 m. spalio 7 d., tą pačią dieną, kai vyko Sedos kautynės, tragiškai žuvo jaunas poetas Vytautas Mačernis, bandęs pasitraukti į Vakarus.

Paskutinės kautynės prie Sedos

1944 m. spalio 7 d. prie Sedos įvyko vienos paskutinių didesnių reguliarios kariuomenės kautynių Lietuvos teritorijoje, kur Tėvynės apsaugos rinktinės savanoriai stojo į kovą su Raudonąja armija, gindami Lietuvos laisvę.