Paskutinės kautynės prie Sedos
1944 m. spalio 7 d. prie Sedos įvyko vienos paskutinių didesnių reguliarios kariuomenės kautynių Lietuvos teritorijoje, kur Tėvynės apsaugos rinktinės savanoriai stojo į kovą su Raudonąja armija, gindami Lietuvos laisvę.
"Kautynės buvo. Nebebuvo jau Lietuvos valstybės, jos kariuomenės, bet štai suėjo buvę Lietuvos kariuomenės karininkai ir kariai, savanoriai net iš nepriklausomybės kovų ir moksleiviai gimnazistai, palikę knygas kitoms laimingesnėms kartoms," - pasakoja Paulius Jurkus.
Savanorių daliniai kovėsi narsiai - pancerfaustais sunaikino aštuonis bolševikų tankus ir nemažai gyvosios jėgos. Tačiau į kritusių vietą plūdo naujos priešo pajėgos. "Visa padangė į šiaurę, į šiaurės rytus nuo Žemaičių Kalvarijos degė, švytėjo nuo paleistų raketų ir dundėjo didžiu trenksmu. Gaudė artilerijos pabūklai. Padangėje ūžė lėktuvai ir mėtė raketas," - prisimena liudininkas.
Sedos senosiose kapinėse, Grūstėje, apie 5 km už miesto, prie kelio į Ylakius, ir naujosiose kapinėse prie Sedulos ežerėlio ant kalniuko ilsisi per šimtą žuvusių savanorių. "Per metų metus jie buvo užmiršti, nežinomi, tik kažkieno nežinomos rankos vis apravėdavo kapus, pasodindavo gėlelių..."
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse
Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse stovi pačiame Sedos miestelyje, šalia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Šis paminklas atidengtas 1999 m. rugpjūčio 1 d. Paminklo autorius - skulptorius Osvaldas Neniškis. Paminklas skirtas Tėvynės apsaugos rinktinės karių, žuvusių 1944-ųjų spalio 7 d. vykusiose Sedos kautynėse, atminimui.
Sedos kautynės – 1944 m. spalio 7 d. įvykęs Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės dalinių ginkluotas susidūrimas su SSRS kariuomene.
1944 m. pirmoje pusėje Vokietijos okupacinė valdžia Lietuvoje panaikino generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę, tačiau, situacijai fronte blogėjant, ji turėjo atsižvelgti į lietuvių siekį kurti savarankiškus karinius dalinius kovai su puolančia sovietų kariuomene. Liepos mėnesį visi Viekšnių valsčiuje ir Mažeikių apskrityje veikiantys lietuvių kovos daliniai buvo sujungti į vadinamąją Tėvynės apsaugos rinktinę, kuri buvo pavaldi vokiečių kariuomenei. Ji turėjo ginti fronto barą prie Sedos, SSRS kariuomenei žengiant Klaipėdos kryptimi.
Rudeniui artėjant, Seda buvo parengta žiedinei gynybai: didžioji dalis Tėvynės apsaugos rinktinės pajėgų išsidėstė į rytus ir šiaurę nuo Sedos, vienas ne visai sukomplektuotas batalionas – prie Barstyčių, vakarų pusėje.
SSRS kariuomenės daliniai, pradėję Klaipėdos operaciją, 1944 m. spalio pradžioje pasiekė Sedos apylinkes. Spalio 7 d. rytą Tėvynės apsaugos rinktinės ginamas Sedos prieigas puolė keliasdešimt sovietinių tankų, paskui juos – šaulių divizija. Sedos kautynėse kovėsi tik liepos mėnesį į karinį junginį, pavadintą Tėvynės apsaugos rinktine, susibūrę apie 6000 savanorių, tarp jų – 112 karininkų, iš kurių 5 turėjo pulkininko laipsnį.
Kautynių vieta nėra pažymėta, tačiau galima apžiūrėti paminklą skirtą žuvusiems Sedos kautynėse.
