Pavelas Bermondtas-Avalovas
I WW1, I Nepriklausomybės karai
Provokiškos Vakarų savanorių armijos vadas ir viena iš suformuotų karių. 1919 m. rudenį dalyvavo nesėkmingame kare prieš Latvijos, Lietuvos ir Estijos kariuomenę vadinamojoje Bermontiadoje.
1919 m. rugpjūčio 26 d. Bermontas Rygoje dalyvavo Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, antibolševikinio Šiaurės Vakarų fronto ir Antantės atstovų susitikime, kuriame buvo siekta koordinuoti karinius veiksmus prieš bolševikinę Rusiją.
1919 m. rugsėjo 5 d. jis pasiskelbė Vakarų Rusijos savanorių armijos vyriausiuoju vadu ir atsisakė prisijungti prie Judeničiaus puolimo Petrograde, nes manė (arba buvo priverstas tuo tikėti dėl Vokietijos finansinių sąlygų), kad būtina išlaikyti Rusijos kariuomenės buvimą Baltijos šalyse.
Latvijos Respublikos ginkluota kova su Vakarų savanorių armija (RBA) 1919 10 08-12 03 Latvijos nepriklausomybės karo (1918-1920) rėmuose. Vakarų savanorių kariuomenė buvo sumušta ir gruodžio mėnesį paliko Latvijos teritoriją, kartu su P. Bermontu evakuota į Vokietiją.
Pralaimėjus Vakarų Rusijos kariuomenei, emigravo į Vokietiją, kur įsitraukė į Rusijos nacionalsocialistų judėjimą, buvo vienas iš Rusijos nacionalsocialistų organizacijos vadovų, kartu su vokiečių naciais dalyvavo represijose prieš Vokietijos komunistus.
Daugiau informacijos šaltinių
Bermontiada – nacionalinė enciklopedija (enciklopedija.lv)
Pavelas Bermontas – Nacionalinė enciklopedija (enciklopedija.lv)
Bermonto festivalis plačiai atsispindi Latvijos mene, literatūroje ir kine. Žymiausi kūriniai: romanas „Sielų pūga“ (Aleksandrs Grīns, 1934), eilėraštis „Ant Daugavmalos“ (Uldis Bērziņš, 1999) ir kiti; paveikslai „Iš Bermonto laikų“ (Jānis Roberts Tilbergs, 1923), „Bermonto puolimas Rygoje 1919 m. dėl Libeko tilto“ (Fricis Zandbergs, 1939), „Bermonto išvarymas iš Pārdaugavos“ (Jānis Lauva, 1936), piešinių ciklas „2BerSmontāunds,19“; vaidybiniai filmai „Lāčplēsis“ (režisierius Aleksandrs Rusteiķis, 1930), „Rīgas sargi“ (rež. Aigars Grauba, 2007), dokumentinis filmas „Bermontiāda“ (rež. Askolds Saulītis, 2009) ir kt.
Susijusios vietos
Laisvės takas (Karostos maršrutas)
Gerai prižiūrimas 9 km ilgio pėsčiųjų takas, sukurtas Latvijos vyrų drąsai ir didvyriškumui atminti 1919 m. Latvijos laisvės kovos metu.
Takas prasideda Redanoje ir driekiasi per Karostos miškų teritoriją, pajūriu ir Cietokšnios kanalu, aplankant caro laikų įtvirtinimus ir sovietmečio karinį paveldą. Take yra 5 informaciniai stendai, kuriuose supažindinama su Karostos ir visą miestą juosiančios įtvirtinimų sistemos sukūrimu, 1919 m. Liepojos Laisvės mūšiu, vėlesniais metais pastatytais kariniais statiniais ir gyvenimu Karostoje sovietmečiu.
1918 m. lapkričio 18 d. buvo paskelbta nepriklausoma Latvijos Respublika, tačiau naujai įkurtos Latvijos valstybės teritorijoje vis dar buvo dislokuoti keli užsienio kariai.
1919 m. lapkritį įvykęs Liepojos mūšis suvaidino svarbų vaidmenį atgaunant Latvijos laisvę, kai karių didvyriškumo dėka priešas buvo pralaimėtas beveik 5 kartus. Po lemiamų mūšių Liepojoje Bermontas buvo išvarytas iš Latvijos.
Radviliškio vėjo malūnas
Aštuoniakampio formos 4 aukštų medinis malūnas stovi šalia Radviliškio miesto pakraštyje, esančiame Vaidulių kaime.
Radviliškio vėjo malūnas buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, 1984-1985 m. – restauruotas. Pasakojama, kad 1919 m. lapkričio 22 d. prie malūno įvyko garsusis Lietuvos savanorių kariuomenės mūšis su bermontininkais – provokiškos orientacijos rusų kariniu daliniu. Bermontininkams užėmus Radviliškį – svarbų geležinkelio mazgą, buvo iškilęs pavojus Lietuvos nepriklausomybei. Atkovoti Radviliškį patikėta 2-ajam Algirdo pulkui, vadovaujamam pulkininko leitenanto V. Grigaliūno-Glovackio.
Mūšyje žuvo apie 30 Lietuvos karių, tačiau kautynės baigėsi lietuvių pergale. Pasak kautynėse dalyvavusių savanorių, pulti bermontininkų užimto malūno išėjo visa kuopa, šautuvu ginkluotas vadas visą laiką puolė pirmas, jo pavyzdžiu sekė ir kiti, tad malūnas buvo paimtas, o kitą vakarą pavyko perimti ir Radviliškį.
Minint 70-ąsias mūšio prieš bermontininkus metines, 1989 m. prie malūno buvo pastatytas koplytstulpis ir pasodinta 70 ąžuolų. Ąžuolynas buvo papildytas 2019 m., minint 100-ąjį mūšio jubiliejų.
Nors yra versijų, kad pats mūšis galėjo vykti kiek atokiau, prie kito malūno, tačiau būtent Radviliškio malūnas tapo mūšio simboliu. Prie Radviliškio vėjo malūno ne viena kartą vyko mūšio istorinės rekonstrukcijos, 2010 ir 2014 m. mūšį atkūrė karo istorijos klubų rekonstruktoriai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos.
Nordeķi – Kalnciemo kopagūbris
Maždaug 30 km ilgio kopų ketera, kurią gamtoje galima atsekti nuo Iļģuciemo (su nedideliais pertraukimais) iki Tyrelių, yra vienas įspūdingiausių Pajūrio žemumų reljefo formų, kuris retai suvokiamas kaip vientisas natūralus darinys. Kopa susidarė vieno iš paskutiniųjų Baltijos ledyninių ežerų pakrantėje, slūgstant Baltijos ledyninio ežero vandeniui. Kopų keterą sudaro dvi lygiagrečios 50–100 m pločio kopų juostos. Jos paprastai būna 6–10 m aukščio, tačiau aukščiausi jų taškai siekia 16–19 m virš jūros lygio. Kleistų, Imantos ir Beberbekių apylinkėse kopas dengiantys gražūs pušynai yra populiari pasivaikščiojimų, poilsio ir sporto, o žiemą – slidinėjimo vieta. Kopos dalis Lačupytė apylinkėse siejama su Bermontiadų įvykiais. Ant kopos Pārdaugavoje yra Lačupės arba Lacarų kapinės . Tarp Pinkių ir Babytės įkurtas Beberbekių gamtos parkas kopoms išsaugoti. Vakarinė Nordekių-Kalnciemo kopų keteros dalis, maždaug 10 km ilgio, vadinama Ilgąja kopa . Netoli Ilgosios kopos (į pietus nuo Trenčių) yra Antinių brolių kapinės , Latvijos šaulių ligoninės vaistų sandėlis ir atnaujinti Latvijos šaulių žeminės . Į pietus nuo Ilgosios kopos yra pelkėtų miškų ir pelkių masyvas, įskaitant Ravėjų ir Maztīrelį . Priešais Maztīrelį yra Ložmetējkalnas su apžvalgos bokštu ir poilsio vieta bei vadinamąja vokiečių pylimo atkarpa . Dar toliau į vakarus, netoli Ilgosios kopos, yra Latvijos šaulių brolių kapinės ir Pikių brolių kapinės. Su didesniais ar mažesniais pertraukimais, beveik per visą Nordekių-Kalnciemo kopų keterą matomi apkasai. Pietvakarinėje Ilgosios kopos dalyje – iš pietų prie jos besiribojančiuose pelkėtuose miškuose matomi Pirmojo pasaulinio karo bombų krateriai . Visu Ilgosios kopos ilgiu (į pietus nuo jos) driekiasi nedideli miško takeliai, tinkami pasivaikščiojimams ir ilgesniems žygiams – puiki proga apžiūrėti Pirmojo pasaulinio karo mūšių vietas.
Susijusi istorija
Priežastys, dėl kurių apdovanojimas buvo suteiktas šarvuočio vadui A.Klestrovui
Sėkmingai atremęs priešo puolimą, ginkluoto traukinio vadas A.Klestrovas krenta ir pulkininkas Dankeris išdavė pagrindą apdovanojimui gauti.
Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašymas 1919 m. lapkričio 6 d
Būrio vado, vado leitenanto Juliaus Rozentalio Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašas, 1921 m. lapkričio 3 d.