Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašymas 1919 m. lapkričio 6 d
Būrio vado, vado leitenanto Juliaus Rozentalio Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašas, 1921 m. lapkričio 3 d.
Būrio vado, vado leitenanto Juliaus Rozentalio Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašas, 1921 m. lapkričio 3 d.
„1919 m. lapkričio 5–6 d. naktį mano vadovaujamas vadas užėmė pozicijas Šķedės apygardoje išilgai fortų linijos nuo jūros iki pylimo aukščio apie ½ versčio, turėdamas užduotį bet kokia kaina išlaikyti minėtą liniją ir žvalgyti priešą pajūryje.
Būryje buvo 23 kariai po 50 šovinių vienam žmogui, raketinis pistoletas su 4 šoviniais ir angliškas šautuvas su pakankamu šovinių skaičiumi, vadovavo kapralas, paskui eilinis Narkevičius kaip senas šaulys su Kalėdų ir sausio mūšio nuotykiais. Išskyrus atsakingą seržantą, kuris krito, ir kapralą Narkevičių, niekas iš karių anksčiau mūšiuose nedalyvavo.
1919 m. lapkričio 6 d., apie 02.00 val., išvaręs kelias skautų grupes iš mūsų ugnies, prasidėjo priešo puolimas. Mano būrio teritorijoje buvo galima stebėti 9 kulkosvaidžių ir pabūklo veikimą. Supanti tamsa neleido priešui pasirinkti teisingos krypties ir dauguma užpuolikų, besiveržiančių į jūrą, susitelkė prieš mano vilkstinę.
Raketomis daviau ženklą anglų eskadrilei iššauti aikštę priešais fortus, bet ugnis nebuvo atidaryta ir priešas turėjo eiti be artilerijos. Šautuvų šovinių skaičius buvo ribotas, jų senka ir naujų gavau tik pasibaigus mūšiui. Priešas sulaužė frontą tarp mano ir kaimynų už paaukštinimo laido ir su priedanga patraukė link manęs kitoje kanalo pusėje maždaug 100 jardų atstumu, iš kur jis atidarė parengiamąją ugnį smūgiui. Patenkinamai atsakyti buvo neįmanoma, nes užtaisuose vienam žmogui liko tik viena dėtuvė.
Kitus surinkau pylimo tranšėjos gale, kad galėčiau priimti priešą prie durtuvų, ir įsakiau kapralui Narkewitzui ir jo būriui šliaužti palei jūros kopas Schiede link ir atidengti ugnį patranka į priešo sparną ir užnugarį. Tai buvo vienintelė priemonė bent jau neleisti priešui per kelias minutes užimti tvirtovės pylimą, nes durtuvais buvo galima kirsti tik nedidelę fronto linijos dalį.
Dėl savo judrumo ir tamsos kapralui Narkewitzui pavyko. Kiti kareiviai nešė šautuvų šovinius ir saugojo šautuvą. Narkevičius patranką sumontavo ant pajūrio kopos ir atidengė stiprią ugnį į priešą. Tuo metu, remiantis vėliau gauta informacija iš rykštenio Ebelio, kuriam turėjo būti įvykdytas Karo teismo nuosprendis už valstybės išdavystę, dvi rusų kavalerijos kuopos atvyko kolonoje be žirgų ir priartėjo prie šautuvo, kuris buvo iššautas netvarkoje. Galvodami flanguoti ir būti atstumti iš užnugario, prieš mus važiavę asmenys metėsi į pajūrio Skėdės kelio pusę, palikdami 2 sunkiuosius ir 4 lengvuosius kulkosvaidžius, daug rankinių granatų, kuriomis buvo ginkluota visa kuopa, šautuvų, šovinių, bombonešių sviedinių, 9 žuvusieji ir dar daugiau sužeistų. Vados teritorijoje paėmėme į nelaisvę 5 vokiečių kareivius ir vieną latvį.
Kapralo Narkevičiaus gudrumui, judrumui ir šaltakraujiškumui reikia pripažinti, kad fortų linija tą pačią naktį nebuvo atimta iš priešo. Narkevičius grįžo su nesugadintu vokišku sunkiuoju kulkosvaidžiu ir 7 dėžėmis šovinių“.
1921 metų lapkričio 3 d
3-iosios kuopos vadas
leitenantas Julius Rosenthal.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Corporal Narkēvic's trench
The excavation restored by Corporal Narkēvics is located in the immediate vicinity of the Cietokšņa Channel and can be viewed both separately and along the Karosta Freedom Trail.
The site of the trench from which Latvian Army Corporal Vilis Narkēvics guarded the Šķēde Bridge using a rifle (light machine gun). Corporal Narkēvičs was armed with a 7.69 mm calibre Lewis assault rifle (light or hand machine gun) purchased from the British. With 97 rounds loaded in the magazine, it was a heavy (almost 12 kg) but effective weapon. Corporal Vilis Narkēvics' experience gained on the World War fronts and his accurate machine-gun fire won the battle. He was awarded the Military Order of the Order of the Knights of the Latvian Armed Forces.
NBS soldiers and servicemen restored Corporal Narkēvics' position in April 2017.
Freedom Trail (Karosta route)
A well-maintained, 9 km long walking trail created to commemorate the bravery and heroism of Latvian men during the Latvian Freedom Struggle in 1919.
The trail starts in Redana and runs through the forest area of Karosta, along the seashore and the Cietokšņa Canal, including a visit to the Tsarist-era fortifications and Soviet-era military heritage. The trail features 5 information boards, which introduce the creation of the Karosta and the fortification system that encircles the entire city, the 1919 Battle of Freedom in Liepāja, the military structures built in later years and life in the Karosta during the Soviet era.
On 18 November 1918, the independent Republic of Latvia was proclaimed, but several foreign troops were still stationed on the territory of the newly established Latvian state.
The Battle of Liepaja in November 1919 played an important role in Latvia's regaining its freedom, when, thanks to the heroism of the soldiers, the enemy was outnumbered almost 5 times. After the decisive battles in Liepaja, Bermont was driven out of Latvia
Monument to the soldiers who fell in the battles for the liberation of Liepāja in the Northern Cemetery
The main memorial of the War of Independence in Liepāja is located in the Northern Cemetery, where on November 24, 1924, the monument created by K. Bikše - Pikše was opened to those who fell in the liberation battles near Liepāja. The monument was damaged during World War II, but was restored in 1989.