Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašymas 1919 m. lapkričio 6 d
Būrio vado, vado leitenanto Juliaus Rozentalio Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašas, 1921 m. lapkričio 3 d.
Būrio vado, vado leitenanto Juliaus Rozentalio Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos aprašas, 1921 m. lapkričio 3 d.
„1919 m. lapkričio 5–6 d. naktį mano vadovaujamas vadas užėmė pozicijas Šķedės apygardoje išilgai fortų linijos nuo jūros iki pylimo aukščio apie ½ versčio, turėdamas užduotį bet kokia kaina išlaikyti minėtą liniją ir žvalgyti priešą pajūryje.
Būryje buvo 23 kariai po 50 šovinių vienam žmogui, raketinis pistoletas su 4 šoviniais ir angliškas šautuvas su pakankamu šovinių skaičiumi, vadovavo kapralas, paskui eilinis Narkevičius kaip senas šaulys su Kalėdų ir sausio mūšio nuotykiais. Išskyrus atsakingą seržantą, kuris krito, ir kapralą Narkevičių, niekas iš karių anksčiau mūšiuose nedalyvavo.
1919 m. lapkričio 6 d., apie 02.00 val., išvaręs kelias skautų grupes iš mūsų ugnies, prasidėjo priešo puolimas. Mano būrio teritorijoje buvo galima stebėti 9 kulkosvaidžių ir pabūklo veikimą. Supanti tamsa neleido priešui pasirinkti teisingos krypties ir dauguma užpuolikų, besiveržiančių į jūrą, susitelkė prieš mano vilkstinę.
Raketomis daviau ženklą anglų eskadrilei iššauti aikštę priešais fortus, bet ugnis nebuvo atidaryta ir priešas turėjo eiti be artilerijos. Šautuvų šovinių skaičius buvo ribotas, jų senka ir naujų gavau tik pasibaigus mūšiui. Priešas sulaužė frontą tarp mano ir kaimynų už paaukštinimo laido ir su priedanga patraukė link manęs kitoje kanalo pusėje maždaug 100 jardų atstumu, iš kur jis atidarė parengiamąją ugnį smūgiui. Patenkinamai atsakyti buvo neįmanoma, nes užtaisuose vienam žmogui liko tik viena dėtuvė.
Kitus surinkau pylimo tranšėjos gale, kad galėčiau priimti priešą prie durtuvų, ir įsakiau kapralui Narkewitzui ir jo būriui šliaužti palei jūros kopas Schiede link ir atidengti ugnį patranka į priešo sparną ir užnugarį. Tai buvo vienintelė priemonė bent jau neleisti priešui per kelias minutes užimti tvirtovės pylimą, nes durtuvais buvo galima kirsti tik nedidelę fronto linijos dalį.
Dėl savo judrumo ir tamsos kapralui Narkewitzui pavyko. Kiti kareiviai nešė šautuvų šovinius ir saugojo šautuvą. Narkevičius patranką sumontavo ant pajūrio kopos ir atidengė stiprią ugnį į priešą. Tuo metu, remiantis vėliau gauta informacija iš rykštenio Ebelio, kuriam turėjo būti įvykdytas Karo teismo nuosprendis už valstybės išdavystę, dvi rusų kavalerijos kuopos atvyko kolonoje be žirgų ir priartėjo prie šautuvo, kuris buvo iššautas netvarkoje. Galvodami flanguoti ir būti atstumti iš užnugario, prieš mus važiavę asmenys metėsi į pajūrio Skėdės kelio pusę, palikdami 2 sunkiuosius ir 4 lengvuosius kulkosvaidžius, daug rankinių granatų, kuriomis buvo ginkluota visa kuopa, šautuvų, šovinių, bombonešių sviedinių, 9 žuvusieji ir dar daugiau sužeistų. Vados teritorijoje paėmėme į nelaisvę 5 vokiečių kareivius ir vieną latvį.
Kapralo Narkevičiaus gudrumui, judrumui ir šaltakraujiškumui reikia pripažinti, kad fortų linija tą pačią naktį nebuvo atimta iš priešo. Narkevičius grįžo su nesugadintu vokišku sunkiuoju kulkosvaidžiu ir 7 dėžėmis šovinių“.
1921 metų lapkričio 3 d
3-iosios kuopos vadas
leitenantas Julius Rosenthal.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Kapralo Narkēvičiaus apkasas
Kapralo Narkēvico restauruoti kasinėjimai yra visai šalia Cietokšnio kanalo ir juos galima apžiūrėti tiek atskirai, tiek palei Karostos Laisvės taką.
Apkasų vieta, iš kurios Latvijos armijos kapralas Vilis Narkēvics saugojo Škėdės tiltą, naudodamas šautuvą (lengvąjį kulkosvaidį). Kapralas Narkēvičs buvo ginkluotas iš britų įsigytu 7,69 mm kalibro Lewis automatiniu šautuvu (lengvuoju arba rankiniu kulkosvaidžiu). Dėtuvėje buvo 97 šoviniai, todėl tai buvo sunkus (beveik 12 kg) ginklas, bet efektyvus. Kapralo Vilio Narkēvicso patirtis, įgyta Antrojo pasaulinio karo frontuose, ir taiklus kulkosvaidžio šaudymas lėmė pergalę mūšyje. Jam buvo įteiktas Latvijos ginkluotųjų pajėgų Riterių ordino karinis ordinas.
NBS kariai ir kariai kapralo Narkēvico pareigas atkūrė 2017 m. balandžio mėn.
Laisvės takas (Karostos maršrutas)
Gerai prižiūrimas 9 km ilgio pėsčiųjų takas, sukurtas Latvijos vyrų drąsai ir didvyriškumui atminti 1919 m. Latvijos laisvės kovos metu.
Takas prasideda Redanoje ir driekiasi per Karostos miškų teritoriją, pajūriu ir Cietokšnios kanalu, aplankant caro laikų įtvirtinimus ir sovietmečio karinį paveldą. Take yra 5 informaciniai stendai, kuriuose supažindinama su Karostos ir visą miestą juosiančios įtvirtinimų sistemos sukūrimu, 1919 m. Liepojos Laisvės mūšiu, vėlesniais metais pastatytais kariniais statiniais ir gyvenimu Karostoje sovietmečiu.
1918 m. lapkričio 18 d. buvo paskelbta nepriklausoma Latvijos Respublika, tačiau naujai įkurtos Latvijos valstybės teritorijoje vis dar buvo dislokuoti keli užsienio kariai.
1919 m. lapkritį įvykęs Liepojos mūšis suvaidino svarbų vaidmenį atgaunant Latvijos laisvę, kai karių didvyriškumo dėka priešas buvo pralaimėtas beveik 5 kartus. Po lemiamų mūšių Liepojoje Bermontas buvo išvarytas iš Latvijos.
Paminklas kariams, žuvusiems Liepojos išvadavimo kovose, Šiaurinėse kapinėse
Pagrindinė Liepojos Nepriklausomybės kovų atminimo vieta yra Šiaurinėse kapinėse, kur 1924 m. lapkričio 24 d. buvo atidengtas K. Bikšės-Pikšės suprojektuotas paminklas žuvusiems išsivadavimo kovose netoli Liepojos. Paminklas buvo apgadintas Antrojo pasaulinio karo metu, bet buvo atstatytas 1989 m.