Vilio Narkevičiaus kovinės veiklos 1919 m. lapkričio 6 d. aprašymas

Būrio vado, leitenanto Juliaus Rosenthalio Vilio Narkevičiaus, kovinės veiklos aprašymas, 1921 m. lapkričio 3 d.

„1919 m. lapkričio 5–6 d. naktį mano vadovaujamas vadas užėmė pozicijas Škedės rajone palei fortų liniją nuo jūros iki pylimo aukščio maždaug ½ varsto, turėdamas užduotį bet kokia kaina išlaikyti minėtą liniją ir žvalgyti priešą palei pakrantę.“

Būrį sudarė 23 kareiviai, kiekvienas turėjo po 50 šovinių, raketinį pistoletą su 4 šoviniais ir anglišką šautuvą su pakankamu šovinių skaičiumi, kuriam vadovavo kapralas, vėliau eilinis Narkevičius, kaip senas šaulys, patyręs kalėdinių ir sausio mėnesio mūšių nuotykių. Išskyrus vadovaujantį seržantą, kuris žuvo, ir kapralą Narkevičius, nė vienas kareivis anksčiau nebuvo dalyvavęs mūšiuose.

Išvarius kelias žvalgų grupes nuo mūsų ugnies, 1919 m. lapkričio 6 d., apie 2 val., priešas pradėjo didžiulę ataką. Mano būrio zonoje buvo galima stebėti 9 kulkosvaidžių ir patrankų veiksmus. Aplinkui tvyranti tamsa neleido priešui pasirinkti teisingos krypties, todėl dauguma užpuolikų, traukdamiesi į jūrą, susitelkė prieš mano vilkstinę.

Daviau anglų eskadrai raketomis ženklą apšaudyti aikštę priešais fortus, bet ugnis nebuvo atidengiama, ir priešas turėjo tęsti žygį be artilerijos. Šautuvų šovinių buvo ribotas, jie senka, ir naujų gavau tik pasibaigus mūšiui. Priešas pralaužė frontą tarp mano ir mano kaimynų už pakylos esančios vielos ir, prisidengęs kita kanalo puse, maždaug 100 jardų atstumu puolė mane, iš kur atidengė parengiamąją ugnį smūgiui. Nebuvo įmanoma tinkamai atsakyti, nes šovinių likdavo tik po vieną dėtuvę vienam vyrui.

Kitus surinkau pylimo tranšėjos gale, kad galėčiau pasitikti priešą durtuvais, ir įsakiau kapralui Narkewitzui bei jo būriui slinkti jūros kopomis link Schiedės ir atidengti ugnį iš patrankų į priešo sparną ir užnugarį. Tai buvo vienintelė priemonė bent jau neleisti priešui per kelias minutes užimti forto pylimo, nes durtuvais buvo galima kirsti tik nedidelę fronto linijos dalį.

Dėl savo vikrumo ir tamsos kapralas Narkewitzas pasiekė sėkmės. Kiti kareiviai nešiojo šautuvų šovinius ir saugojo šautuvą. Narkevičius užmontavo patranką ant pajūrio kopos ir apšaudė priešą. Tuo metu, remiantis vėlesne informacija, gauta iš plaktuko Ebelio, kuris turėjo būti nuteistas mirties bausme pagal Karo teismo nuosprendį už išdavystę, dvi Rusijos kavalerijos kuopos atvyko kolona be arklių ir priartėjo prie šautuvo, kuris buvo netvarkingai paleistas atgal. Galvodami apeiti mus iš flango ir būti atstumti iš užnugario, tie, kurie buvo priešais mus, metėsi į Skede kelio pajūrio pusę, palikdami 2 sunkiuosius ir 4 lengvuosius kulkosvaidžius, daug rankinių granatų, kuriomis buvo ginkluota visa kuopa, šautuvus, šovinius, bombonešių sviedinius, 9 žuvusius ir daugiau sužeistus. Vados rajone paėmėme į nelaisvę 5 vokiečių kareivius ir vieną latvį.

Kapralo Narkevičius už savo gudrumą, vikrumą ir šaltakraujiškumą nusipelno pripažinimo, kad tą pačią naktį fortų linija nebuvo užimta iš priešo. Narkevičius grįžo su nesugadintu vokišku sunkiuoju kulkosvaidžiu ir 7 dėžėmis šovinių.

1921 m. lapkričio 3 d.

3-iosios kuopos vadas

Leitenantas Julius Rosenthal.