Latvijos armijos aviacijos pulkas
I WW1, I Nepriklausomybės karai, Baltijos šalių nepriklausomybė, II Antrasis pasaulinis karas

VaiņodniekibūvēplanierikrmalāKrūzabērniblakus.jpg

1919 m. birželio 7 d. įsteigtas kaip Aviacijos grupė, nuo 1920 m. rugsėjo mėn. pulkas buvo žinomas kaip Aviacijos parkas, o nuo 1921 m. kovo iki 1926 m. rugsėjo mėn. – Aviacijos divizija.

1939 m. Aviacijos pulkui priklausė pulko štabas Rygoje, 8 operatyvinės eskadrilės (60 lėktuvų, 120 lakūnų ir 80 specialistų), karo aviacijos mokykla, remonto dirbtuvės ir tiekimo sandėlis. Aerodromai ir pagalbiniai aerodromai buvo Rygoje (Spilvės oro uoste), Ramavoje, Jumpravmuižoje (Rumbulos oro uostas), Koknesėje, Gulbenėje ir Krustpilyje (Krustpilio oro uostas).

Jūrų aviacijos bazės buvo Liepojoje ir Usmoje. Po Latvijos okupacijos Aviacijos pulkas buvo išformuotas 1940 12 25.

Susijusios vietos

Latvijos karinės aviacijos oro uostas

Įsikūręs Vecgulbenės dvaro teritorijoje – istoriniame centre.

Tarpukariu Gulbenėje buvo įsikūręs Latvijos armijos garnizonas, kuriame buvo dislokuotas 7-asis Siguldos pėstininkų pulko batalionas. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje pradėta kurti karinė aviacijos bazė, nes sėkmingam karinės aviacijos veikimui net taikos metu turi būti užtikrintas platus aerodromų tinklas. Aerodromai ypač svarbūs tose vietose, kur įkurtos svarbios geležinkelio ir kelių sankryžos. 1935 m. lapkričio 11 d. čia pradėtas karinio aerodromo statymas. 1937 m. Gulbenėje buvo dislokuotas naujai suformuotas Aviacijos pulko dalinys, kuris tapo 6-uoju Latgalos divizijos žvalgybos eskadrile, padidindamas armijos dalinių skaičių prie rytinės Latvijos sienos.

Matosi oranžerijos pastatas.

Gulbenės apskrities istorijos ir meno muziejus

Įsikūręs netoli Vecgulbenės dvaro, Litenes gatvėje.

Antroje XX a. 5-ojo dešimtmečio pusėje Vecgulbenės dvaro oranžerijoje ir greta esančiame dvaro sodininko name buvo dislokuota sovietinės armijos dalinio Nr. 75568 radiolokatorių kuopa. Jos reikmėms buvo supilti lokatorių pylimai ir įrengti lokatoriai aerodrome (buvusiame Latvijos karinės aviacijos aerodrome). Devintojo dešimtmečio pabaigoje jie buvo perkelti į Beliavos valsčių. Sovietinė armija iš Gulbenės pasitraukė 1993 m.

Matoma aikštė, Litenes gatvėje – du dirbtinai iškilę kalvos.


Privati karinių daiktų ir siuvimo mašinų kolekcija

Vienintelė Latvijoje siuvimo mašinų kolekcija, kurioje yra daugiau nei 200 skirtingų siuvimo mašinų iš ikikario ir sovietmečio laikotarpio, kurios atliko tiesioginį vaidmenį karinės aprangos gamyboje ikikario ir karo metais. Kolekcijos kūrėjas - Juris Beloivansas.

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus ekspozicija „Jazepas Baško – vežėjas oru“ (Jāzeps Baško – gaisa fūrmanis)

Ekspozicija „Jazepas Baško – vežėjas oru“ skirta lakūnui, eska drilės „Iļja Muromec“ vadui ir Latvijos karinių oro pajėgų orga nizatoriui, generolui Jazepo Baško, minint jo 125-ąsias gimimo metines bei Pirmojo pasaulinio karo 100-metį. Muziejaus fonduose saugoma ekspozicija – tai ir dizaino objektas: šešis kartus sumažintas lėktuvo „Ilja Muromec“ ma ketas, su kuriuo pateikiama informacija tekstų ir vaizdų pavi dalu. Paroda papildyta Latvijos karo muziejaus eksponatais ir nauja archyvine medžiaga, gauta iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo, Spilvės aviacijos muziejaus ir privačių asme nų archyvų. Jazepas Baško pelnytai laikomas vienu labiausiai apdovano tų latvių lakūnų ir vienu iš pasaulinės aviacijos pradininkų.

Su lėktuvu „Ilja Muromec“ jis pasiekė keturis pasaulio aviacijos rekordus, o jo pavardė įrašyta į Louis Blériot Garbės knygą Paryžiuje – geriausių pasaulio lakūnų sąrašą. Jazepas Baško buvo apdovanotas visais tuometės carinės Rusijos ordinais, taip pat Latvijoje – Trijų žvaigždžių 3-iojo laips nio ordinu, Viesturo 2-ojo laipsnio ordinu, Gynėjų nuopelnų kryžiumi bei aukščiausiais Čekoslovakijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos apdovanojimais. Jis tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje, bolševikų Raudo nojoje armijoje, o nuo 1921 m. – Latvijos kariuomenėje. Po Latvijos okupacijos buvo atleistas iš tarnybos

Vainodės oro bazė

Vainodės aerodrome vis dar yra 16 sovietmečio orlaivių angarų ir 1800 m ilgio kadaise 2500 m ilgio tako atkarpa. Aerodromą galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Vainodės aerodromas buvo įkurtas Latvijos nepriklausomybės metais kaip vienas iš Latvijos aviacijos lopšių, o vėliau tapo vienu didžiausių karinių aerodromų Baltijos šalyse. 1916 m. buvo pastatyti du angarai Vokietijos armijos dirižabliams. Dirižabliai buvo naudojami žvalgybai rinkti ir Rusijos armijos pozicijoms bombarduoti. Vėliau Rygos miestas įsigijo dirižablių angarus ir panaudojo jų stogo konstrukcijas Rygos centrinio turgaus paviljonams pastatyti. 1940 m. gegužę į Vainodę persikėlė 31-asis Raudonosios armijos greitųjų bombonešių aviacijos pulkas ir pradėta standartizuoto betoninių plokščių tako statyba. 1944 m. vasaros pabaigoje nebaigtu aerodromu naudojosi įvairūs vokiečių aviacijos daliniai, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tą patį aerodromą naudojo Raudonosios armijos aviacijos daliniai, kovoję su vokiečių armijos grupuote „Kurzeme“. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos oro pajėgos Vainiodėje buvo dislokuotos iki 1992 m.

Pagalvės oro uostas

Įsikūręs Rygoje, Pārdaugavoje, Spilvės pievose netoli Iļģuciems.

Spilvė karinio paveldo istorijoje garsėja ambicingu Spilvės mūšiu XVIII a. ir Spilvės aerodromas. Nuo XX amžiaus jis buvo naudojamas orlaivių bandymams, o Pirmojo pasaulinio karo metais tapo Latvijos aviacijos istorijos liudininku.

Pirmojo pasaulinio karo metais Spilvės pievas naudojo Rusijos kariuomenės oro pajėgos kovoje su vokiečių kariuomene. Sukūrus Latviją, aerodromas tapo svarbiausia šalies oro pajėgų baze ir pilotų poligonu. Ankstesni oro uosto pavadinimai buvo „Spilvės oro uostas“ arba „Rygos oro uostas“, vėliau „Rygos centrinis oro uostas“. Tai buvo pagrindinis oro uostas Latvijoje iki Rygos oro uosto atidarymo 1975 m.

Galbūt prie įspūdingų ne vieno Latvijos piloto pasiekimų prisidėjo prie Rygos esantis Spilvės aerodromas ir svajonė pasiekti žvaigždes. Galbūt, tačiau Latvijos aviacijos užuomazga gerokai senesnė ir ją galima rasti Priekulėje, kur latvių kalvis Zviedris savadarbiu aparatu išskrido iš bažnyčios bokšto.

Šiandien Spilvės oro uostas veikia. Galima pamatyti 1954 metais pastatytą oro uosto pastatą, kuris įkūnija sovietinį klasicizmą arba „Stalino imperijos“ stilių.

Šaltiniai:

Irbītis, K. Latvijos aviacija ir jos pradininkai. Ryga: Mokslas, 2004.

Brūvelis, E. Latvijos aviacijos istorija: 1919-1940. Ryga: Mokslas, 2003.

Oficiali valstybinės agentūros „Civilinės aviacijos agentūra“ svetainė. Prieiga: https://www.caa.gov.lv/lv/latvijas-aviacijas-vesture-isuma [žiūrėta 2021 02 22].

Susijusi istorija

Jungtinės aviacijos šventė – tikra nacionalinė šventė

Pasakotojas aprašo vieną populiariausių ir gausiai lankomų Latvijos renginių – Aviacijos šventę Spilvėje. Aprašoma šventės eiga ir apimtis. Akcentuojamas aviacijos populiarumas Latvijoje.

Rēzeknes bombardavimas 1944 m

1944 m. Velykas įvyko Rezeknės bombardavimas, dėl to buvo sugriauta didelė dalis miesto pastatų, žuvo dešimtys civilių, o dar keli tūkstančiai liko be pastogės. Žmonės, kurie savo kailiu patyrė šiuos įvykius ir gali apie juos papasakoti, tuo metu buvo tik vaikai. Vienas iš jų yra ir šios istorijos autorius.