Latvijos armijos aviacijos pulkas
I WW1, I Nepriklausomybės karai, Baltijos šalių nepriklausomybė, II Antrasis pasaulinis karas

VaiņodniekibūvēplanierikrmalāKrūzabērniblakus.jpg

Įkurtas kaip Aviacijos grupė 1919 m. birželio 7 d., pulkas nuo 1920 m. rugsėjo mėn. buvo žinomas kaip Aviacijos parkas, o nuo 1921 m. kovo iki 1926 m. rugsėjo – Aviacijos divizija.

1939 m. Aviacijos pulką sudarė pulko štabas Rygoje, 8 operaciniai eskadrilės (60 lėktuvų, 120 pilotų ir 80 specialistų), karo aviacijos mokykla, remonto dirbtuvės ir atsargų sandėlis. Aerodromai ir pagalbiniai aerodromai buvo Rygoje (Spilvės oro uoste), Ramavoje, Jumpravmuižoje (Rumbulos oro uostas), Koknesėje, Gulbenėje ir Krustpilyje (Krustpilio oro uostas).

Jūrų aviacijos bazės buvo įsikūrusios Liepojoje ir Usmoje. Po Latvijos okupacijos Aviacijos pulkas buvo išformuotas 1940 m. gruodžio 25 d.

Susijusios vietos

Latvijos karinės aviacijos oro uostas

Įsikūręs Vecgulbenės dvaro teritorijoje – istoriniame centre.

Tarpukariu Gulbenėje buvo įsikūręs Latvijos armijos garnizonas, kuriame buvo dislokuotas 7-asis Siguldos pėstininkų pulko batalionas. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje pradėta kurti karinė aviacijos bazė, nes sėkmingam karinės aviacijos veikimui net taikos metu turi būti užtikrintas platus aerodromų tinklas. Aerodromai ypač svarbūs tose vietose, kur įkurtos svarbios geležinkelio ir kelių sankryžos. 1935 m. lapkričio 11 d. čia pradėtas karinio aerodromo statymas. 1937 m. Gulbenėje buvo dislokuotas naujai suformuotas Aviacijos pulko dalinys, kuris tapo 6-uoju Latgalos divizijos žvalgybos eskadrile, padidindamas armijos dalinių skaičių prie rytinės Latvijos sienos.

Matosi oranžerijos pastatas.

Gulbenės apskrities istorijos ir meno muziejus

Įsikūręs netoli Vecgulbenės dvaro, Litenes gatvėje.

Antroje XX a. 5-ojo dešimtmečio pusėje Vecgulbenės dvaro oranžerijoje ir greta esančiame dvaro sodininko name buvo dislokuota sovietinės armijos dalinio Nr. 75568 radiolokatorių kuopa. Jos reikmėms buvo supilti lokatorių pylimai ir įrengti lokatoriai aerodrome (buvusiame Latvijos karinės aviacijos aerodrome). Devintojo dešimtmečio pabaigoje jie buvo perkelti į Beliavos valsčių. Sovietinė armija iš Gulbenės pasitraukė 1993 m.

Matoma aikštė, Litenes gatvėje – du dirbtinai iškilę kalvos.


Privati karinių daiktų ir siuvimo mašinų kolekcija

Vienintelė Latvijoje siuvimo mašinų kolekcija, kurioje yra daugiau nei 200 skirtingų siuvimo mašinų iš ikikario ir sovietmečio laikotarpio, kurios atliko tiesioginį vaidmenį karinės aprangos gamyboje ikikario ir karo metais. Kolekcijos kūrėjas - Juris Beloivansas.

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus ekspozicija „Jazepas Baško – vežėjas oru“ (Jāzeps Baško – gaisa fūrmanis)

Ekspozicija „Jazepas Baško – vežėjas oru“ skirta lakūnui, eskadrilės „Iļja Muromec“ vadui ir Latvijos karinių oro pajėgų organizatoriui, generolui Jazepo Baško, minint jo 125-ąsias gimimo metines bei Pirmojo pasaulinio karo 100-metį.

Muziejaus fonduose saugoma ekspozicija – tai ir dizaino objektas: šešis kartus sumažintas lėktuvo „Ilja Muromec“ maketas, su kuriuo pateikiama informacija tekstų ir vaizdų pavidalu. Paroda papildyta Latvijos karo muziejaus eksponatais ir nauja archyvine medžiaga, gauta iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo, Spilvės aviacijos muziejaus ir privačių asmenų archyvų.

Jazepas Baško pelnytai laikomas vienu labiausiai apdovanotų latvių lakūnų ir vienu iš pasaulinės aviacijos pradininkų. Su lėktuvu „Ilja Muromec“ jis pasiekė keturis pasaulio aviacijos rekordus, o jo pavardė įrašyta į Louis Blériot Garbės knygą Paryžiuje – geriausių pasaulio lakūnų sąrašą.

Jazepas Baško buvo apdovanotas visais tuometės carinės Rusijos ordinais, taip pat Latvijoje – Trijų žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinu, Viesturo 2-ojo laipsnio ordinu, Gynėjų nuopelnų kryžiumi bei aukščiausiais Čekoslovakijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos apdovanojimais.

Jis tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje, bolševikų Raudonojoje armijoje, o nuo 1921 m. – Latvijos kariuomenėje. Po Latvijos okupacijos buvo atleistas iš tarnybos.

Vainodės oro bazė

Vainodės aerodrome vis dar yra 16 sovietmečio orlaivių angarų ir 1800 m ilgio kadaise 2500 m ilgio tako atkarpa. Aerodromą galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Vainodės aerodromas buvo įkurtas Latvijos nepriklausomybės metais kaip vienas iš Latvijos aviacijos lopšių, o vėliau tapo vienu didžiausių karinių aerodromų Baltijos šalyse. 1916 m. buvo pastatyti du angarai Vokietijos armijos dirižabliams. Dirižabliai buvo naudojami žvalgybai rinkti ir Rusijos armijos pozicijoms bombarduoti. Vėliau Rygos miestas įsigijo dirižablių angarus ir panaudojo jų stogo konstrukcijas Rygos centrinio turgaus paviljonams pastatyti. 1940 m. gegužę į Vainodę persikėlė 31-asis Raudonosios armijos greitųjų bombonešių aviacijos pulkas ir pradėta standartizuoto betoninių plokščių tako statyba. 1944 m. vasaros pabaigoje nebaigtu aerodromu naudojosi įvairūs vokiečių aviacijos daliniai, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tą patį aerodromą naudojo Raudonosios armijos aviacijos daliniai, kovoję su vokiečių armijos grupuote „Kurzeme“. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos oro pajėgos Vainiodėje buvo dislokuotos iki 1992 m.

Pagalvės oro uostas

Įsikūręs Rygoje, Pārdaugavoje, Spilvės pievose netoli Iļģuciems.

Spilvė karinio paveldo istorijoje garsėja grandioziniu Spilvės mūšiu XVIII a. ir Spilvės aerodromu. Nuo XX a. ji buvo naudojama lėktuvams bandyti, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu tapo Latvijos aviacijos istorijos liudininku.

Pirmojo pasaulinio karo metu Spilvės pievas Rusijos armijos oro pajėgos naudojo kovai su Vokietijos armija. Sukūrus Latviją, aerodromas tapo svarbiausia šalies oro pajėgų baze ir pilotų mokymo aikštele. Ankstesni aerodromo pavadinimai buvo „Spilvės oro uostas“ arba „Rygos oro uostas“, vėliau „Rygos centrinis oro uostas“. Tai buvo pagrindinis Latvijos oro uostas iki „Rygos“ oro uosto atidarymo 1975 m.

Galbūt Spilvės aerodromas netoli Rygos ir svajonė siekti žvaigždžių prisidėjo prie įspūdingų daugelio Latvijos pilotų pasiekimų. Tačiau galbūt Latvijos aviacijos pradžia yra daug senesnė ir siekia Priekulę, kur latvių kalvis Zviedris savadarbiu prietaisu atliko skrydį iš bažnyčios bokšto.

Šiandien Spilvės aerodromas veikia vis dar. Galima pamatyti 1954 m. pastatytą oro uosto pastatą, kuris įkūnija sovietinį klasicizmą arba „Stalino imperijos“ stilių.

Šaltiniai:

Irbītis, K. Latvijos aviacija ir jos pradininkai. Ryga: Zinātne, 2004 m.

Brūvelis, E. Latvijos aviacijos istorija: 1919-1940. Ryga: Zinātne, 2003 m.

Oficiali valstybinės agentūros „Civilinės aviacijos agentūra“ svetainė. Prieiga per internetą: https://www.caa.gov.lv/lv/latvijas-aviacijas-vesture-isuma [žiūrėta 2021-02-22].

Susijusi istorija

Jungtinės aviacijos diena – tikra nacionalinė šventė

Pasakotojas aprašo vieną populiariausių ir gausiausiai lankomų Latvijos renginių – Aviacijos festivalį Spilvėje. Jis apibūdina festivalio eigą ir mastą. Jis pabrėžia aviacijos populiarumą Latvijoje.

Rėzeknės bombardavimas 1944 m.

Rėzeknės bombardavimas įvyko 1944 m. Velykas. Dėl to buvo sugriauta didelė dalis miesto pastatų, žuvo dešimtys civilių, o tūkstančiai liko be namų. Žmonės, kurie šiuos įvykius patyrė patys ir gali apie juos papasakoti, tuo metu buvo tik vaikai. Šios istorijos autorius yra vienas iš jų.