Rėzeknės bombardavimas 1944 m.
Rėzeknės bombardavimas įvyko 1944 m. Velykas. Dėl to buvo sugriauta didelė dalis miesto pastatų, žuvo dešimtys civilių, o tūkstančiai liko be namų. Žmonės, kurie šiuos įvykius patyrė patys ir gali apie juos papasakoti, tuo metu buvo tik vaikai. Šios istorijos autorius yra vienas iš jų.
Tai buvo maždaug Velykų metas. Gyvenome Rėzeknėje, prie ežero. Rusų lėktuvai, bombonešiai skrido gana aukštai ir mėtė lapelius, kad miestas bus bombarduojamas ir gyventojai turėtų evakuotis. Savo ruožtu vokiečių naikintuvai negalėjo skristi aukščiau ir šaudyti į tuos bombonešius. Tą pirmąją naktį bombardavimo nebuvo, o tada išėjome į kaimą, Maltos link, pabėgti. Tačiau bombardavimo nebuvo ir grįžome atgal. Kitą dieną tas pats pasikartojo su lapeliais, bet mes nebetikėjome, neišėjome ir pasilikome. Kitą dieną jie vėl mėtė lapelius, naikintuvai šaudė ten ir vėl apsimetėme netikintys ir pasilikome. Mama kažkur buvo išvykusi, namuose buvome tik tėvas ir mes, vaikai. Tėvas visą laiką sėdėjo ir klausėsi radijo. Pirmosios bombos sprogo naktį toliau nuo mūsų, tada sprogo ežere, kur taip pat žuvo žmonės, o tada viena bomba sprogo viename mūsų namo gale ir visiškai sunaikino pusę pastato. Žinoma, tėvas nubėgo pažiūrėti, kas darosi vaikams, bet jie visi miegojo, aš buvau vyriausia, bet buvo dar dvi seserys ir brolis, kuris buvo jauniausias, gimęs tik 1941 m., labai mažas. Visi išbėgome pro langą, nes durys buvo užkaltos lentomis ir negalėjome išeiti, tada kaimynai padėjo tėvui mus visus išnešti pro langus, o kieme buvo rūsys, kuriame pasislėpėme. Tų raketų jau buvo daug mėtoma ir iš savo kiemo matėme nuniokojimą, visas miestas buvo labai smarkiai subombarduotas. Po to niekada negrįžome į savo namus ir ten negyvenome. Vėliau nuėjome pažiūrėti, ir viskas ten buvo visiškai pasikeitę. Iš pradžių, po bombardavimo, persikėlėme labai arti tolimų giminaičių, kurių pusė namo buvo atlaisvinta, nes jų dukra su vyru pabėgo į Ameriką kaip pabėgėlė. Po to įvykio tėvas ir kiti vyrai jau ruošė sau bunkerį miške, jei kas nors vėl ateitų, kad galėtų ten pasislėpti. Vėliau, vokiečiams atsitraukiant, įvyko incidentas, kai pas mus atėjo vokietis, rankoje laikė granatą ir pareikalavo duoti maisto, o šeimininkė, kuri mus apgyvendino, davė vištų, kiaušinių ir kitų gėrybių. Po to atėjo rusai, kurie taip pat apsigyveno mūsų kieme, o kadangi ten buvo daug moterų, mus visus, mažuosius, pavaišino šokoladu. Bet ir jie ilgai neužsibuvo.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
IL-28 orlaivio skulptūra
Įsikūręs Skultės kaime, Marupės savivaldybėje, netoli Rygos tarptautinio oro uosto.
Skultė buvo vienas iš pavyzdinių kaimų, sukurtų sovietų kariškiams. Jame buvo dislokuotas aviacijos dalinys, kuris 1941 m. bombardavo Berlyną ir kitus miestus, taip pat dalyvavo Baltijos šalių okupacijoje. 1978 m. jame buvo įrengtas aplinkosaugos objektas – lėktuvas IL-28, skirtas pagerbti sovietų armijos pilotų nuopelnus Antrajame pasauliniame kare.
Po karo Sovietų Sąjunga tęsė aktyvią ginkluotės politiką. IL-28 buvo pirmasis, plačiausiai gaminamas sovietinis reaktyvinis bombonešis. Pirmoji serijinė atominė bomba RDS-4 („Tatjana“) buvo pagaminta iš to paties modelio 1953 m., siekiant patikrinti armijos gebėjimą pradėti ataką po branduolinio sprogimo. Lėktuvas turėjo įvairių modifikacijų. Bandymų metu jis pasiekė 906 km/h greitį, gabeno kelias tonas krovinio ir atliko 2445 km skrydį. Jį pilotavo 3 žmonių įgula.
Lėktuvas yra ne tik karinio paveldo liudininkas, bet ir ideologijos simbolis. 2010 m., minint Sovietų armijos pergalę prieš Vokietiją, lėktuvas buvo restauruotas. Taip pat buvo keletas nesėkmingų bandymų jį išardyti kaip objektą, šlovinantį Latvijos okupacinį režimą. Tai pavyko 2022 m., kai lėktuvas buvo perkeltas.
Šiuo metu orlaivį galima apžiūrėti netoliese esančiame Rygos aviacijos muziejuje Skultėje, taip pat susidaryti vaizdą apie sovietinės armijos kariškiams pastatytą kaimelį.
Latvijos okupacijos muziejus
Muziejuje eksponuojama Latvijos istorija nuo 1940 iki 1991 m., nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu. „Ateities namai“ – tai žinomo Amerikos latvių architekto Gunāro Birkertaus suprojektuoto Okupacijos muziejaus rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas, taip pat nauja muziejaus ekspozicija. Ekspoziciją „Čekos istorija Latvijoje“ sukūrė Okupacijos muziejus, ji yra buvusiame SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pastate „Kampiniame name“. Latvijos okupacijos muziejus buvo įkurtas 1993 m. Jis pasakoja ilgai slėptą Latvijos valstybės, tautos ir žemės likimo istoriją dviejų užsienio totalitarinių valstybių okupacijos laikotarpiu nuo 1940 iki 1991 m. 2020 m. pabaigoje muziejuje buvo daugiau nei 70 000 įvairių istorinių eksponatų (dokumentų, nuotraukų, rašytinių, žodinių ir daiktinių įrodymų, daiktų ir atminimo dovanų). Muziejaus specialistai įrašė daugiau nei 2400 vaizdo įrašų, todėl tai viena didžiausių okupacijos kolekcijų Europoje. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje klostęsi įvykiai aiškiai parodo, ką tautoms teko ištverti valdant dviem totalitariniams režimams.
Latgalos kultūros istorijos muziejus
Latgalos kultūros istorijos muziejuje Rėzeknėje veikia trys nuolatinės ekspozicijos. Viena jų – „Rėzeknė laikmečių sandūroje“ – pasakoja apie daugiau kaip septynis šimtmečius besitęsiančią miesto istoriją. Didelė ekspozicijos dalis skirta XX a. įvykiams, karams ir besikeitusiems laikotarpiams: Pirmasis pasaulinis karas, Nepriklausomybės karas, Antrasis pasaulinis karas, 1944 m. sovietų bombonešių antskrydis, taip pat karo belaisvių stovykla „Stalag 347“. Ekspozicijoje yra fotografijų stendas, skirtas Rėzeknės kareivių likimams karo metais.
Latvijos nepriklausomybės laikais Rėzeknėje buvo dislokuotas Latvijos kariuomenės 9-asis Rėzeknės pėstininkų pulkas, kuris tapo neatsiejama miesto visuomeninio gyvenimo ir sporto renginių dalimi – ypač per lapkričio 11 d. (Laisvės gynėjų dienos) ir lapkričio 18 d. (Latvijos nepriklausomybės dienos) minėjimus.
