Apie Latvijos nepriklausomybės karą ir 1918 metų įvykius Alūksnėje
1918 m., vokiečių kariuomenei įžengus į Alūksnę, latvių šaulių batalionai pasitraukė į Sovietų Rusiją. Iki 1918 m. gruodžio pradžios įsitvirtino vokiškas režimas ir buvo vykdomos pertvarkos. Vokietijai pasidavus kare, bolševikai grįžo į Alūksnę ir atkūrė savo valdžią. Suomijos savanoriai taip pat kovojo Latvijos nepriklausomybės kare kaip Estijos kariuomenės dalis. 1919 m. vasario 21 d. Alūksnėje, prie stoties, vyko įnirtingos kautynės tarp bolševikų ir suomių savanorių pulko „Šiaurės berniukai“.
„1918 metų rudenį vokiečiai paskubomis pasitraukė iš Alūksnės, nes Vokietijoje taip pat kilo revoliucija. Alūksnėje vėl iškilo sovietų valdžia. Vokiečiai Bremžu gatvėje esančioje parduotuvėje paliko daug alkoholinių gėrimų butelių. Raudonieji šauliai nešė butelius į kiemą ir daužė ant akmenų, iš kurių dažniausiai buvo iškepti kiaušiniai, čebakonai kvapniai tekėjo čiuožykla Vidus gatvėje.
Vykdomasis komitetas buvo įsikūręs Alūksnės pilyje. „Kaip vadovaujančius darbuotojus prisimenu Žilį, Samsoną, Egli, Dipaną Ernestą ir milicijos viršininką Bukaną Augustą.
“One evening in February 1919, rifle and machine gun fire could be heard, heralding the approach of the front. In Alūksne, at 11 Alsviķu Street, in a small house on a hill, living in a small room, our mother, sister and I watched all the events in the house. During the night, the sound of shooting got closer and closer. The next morning, cannon shells were already howling over our hut and exploding in the meadow behind the bathhouse. The snow turned black in the explosion holes. In the afternoon, armed Finnish White Guards came down Alsviķu Street. In white winter hats and brown winter boots with their muzzles turned up. Having entered our poor room, they looked around and left. Terror began in Alūksne. (..) A terrible sight opened up on the station hill. There were many fallen people all around in the snow, some even sons of Chinese nationality. (..) A damaged armored train was located at Alūksne station. (..) A few days later, the Baltos carried the fallen heroes piled on sledges to the Alūksne Castle square, where they were buried without coffins in two long common pits. (..) Vykdomasis komitetas evakuotas iš Alūksnės pilies. „Alūksnę paliko ir Raudonosios armijos daliniai“.
Arthuro Kļavos prisiminimai. Alūksnės muziejaus kolekcija. ANM 1701.
Artūras Klava. Laiškas Alūksnės muziejui, 1961 12 21.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Atminimo akmuo Alūksnės išvaduotojams
Įsikūręs Alūksnėje, Helēnas ir Alsviķu gatvių sankirtoje.
Atminimo akmuo buvo atidengtas 1999 m. gegužės 29 d., minint Alūksnės išvadavimo 80-ąsias metines. Akmens drožybos darbus atliko skulptorius Ainārs Zelčs.
1919 m. kovo 31 d. Tartu mieste buvo įkurta Šiaurės Latvijos brigada, kurios užduotis buvo išlaisvinti Vidžemę ir Latgalą. Brigadą sudarė jungtinis 1-asis Valmieros ir 2-asis Cėsių pėstininkų pulkai, vėliau ir Šiaurės Latvijos partizanų pulkas, du kavalerijos eskadrilės ir dvi artilerijos baterijos. Gegužės 26 d. šios pajėgos užėmė Valmierą, tačiau gegužės 27 d. 1-asis Valmieros pėstininkų pulkas kartu su 2-uoju Estijos kavalerijos pulku pradėjo puolimą Alūksnės kryptimi. Bolševikai nesugebėjo atremti tolesnių atakų, todėl 1919 m. gegužės 29 d. Alūksnė buvo išlaisvinta.
Atminimo akmuo suomių savanorių pulkui „Šiaurės berniukai“
Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.
2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.
Paminklas Onos parapijos kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos išsivadavimo kare
Įsikūręs Anos parapijos Ezerinių kapinių centrinėje dalyje.
Kapinėse, kuriose laidojami nuo 1925 m., stovi paminklas, pastatytas iš Anos parapijos Sargybos skyriaus surinktų lėšų ir atidengtas 1933 m., skirtas Anos parapijos kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos išsivadavimo kare. Iki Antrojo pasaulinio karo paminklo priežiūra rūpinosi Anos parapijos sargybiniai, kurie kiekvieną sekmadienį eidavo į kapines ir, pagerbdami žuvusiuosius, padėjo gėlių. 1940 m. lapkričio 18 d. paminklas buvo nugriautas, kulkų palikti pėdsakai vis dar matomi. Šiomis dienomis kapinėse kasmet rengiami Lačplėsio dienai skirti minėjimai.
2004 m. kapinėse atidaryta atminimo vieta 1941 ir 1949 m. politiškai represuotiems asmenims, o 2006 m. – atminimo lenta nacionaliniams partizanams.
Alūksnės muziejus
Alūksnės muziejus įsikūręs nacionalinės reikšmės architektūros paminkle – neogotikinėje Alūksnės Naujojoje pilyje, pastatytoje XIX a. pabaigoje. Muziejuje veikia paroda „Totalitarinio režimo aukų memorialinis kambarys“, kurioje pasakojama apie Alūksnės savivaldybės gyventojų likimus Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, o laikotarpis nuo priešistorės iki šių dienų susitinka Alūksnės istorijos ekspozicijoje „Amžių šventė“. Joje yra atskiras skyrius, skirtas 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko indėliui į kariuomenę, kultūrą ir visuomenės gyvenimą. 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko formavimas prasidėjo 1919 m. birželio 20 d. Naukšėnų dvare. Iš pradžių iš Šiaurės Latvijos brigados rezervinio bataliono buvo suformuota 22 karininkų ir 1580 kareivių kovinė grupė, pavadinta Dankersų divizija. Ji buvo įtraukta į 3-iojo Jelgavos pulko 2-ąjį batalioną. Rugpjūčio 23 d., padidėjus kuopų skaičiui, jis tapo 7-ojo Siguldos pėstininkų pulko dalimi. Dalyvavęs mūšiuose prieš Bermontą, 1920 m. sausio 5 d. pulkas buvo perkeltas į Latgalos frontą kovoti su bolševikais. Pasirašius taikos sutartį su Sovietų Rusija, pulkas saugojo rytinę Latvijos sieną. Latvijos nepriklausomybės kare žuvo daugiau nei 200 pulko karių, o 85 buvo apdovanoti Lačplėšio karo ordinu. 1921 m. 7-asis Siguldos pėstininkų pulkas buvo dislokuotas Alūksnėje. Pulko štabas buvo įsikūręs Alūksnės naujojoje pilyje. Po Antrojo pasaulinio karo pilį perėmė sovietų saugumo institucijos. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos pilyje buvo įsikūrusios įvairios kultūros įstaigos: Vykdomojo komiteto Kultūros ir kinematografijos skyrius, pionierių namai, biblioteka, kino teatras ir muziejus.
