Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ („Pohjan Pojat“)
I Nepriklausomybės karai
„Šiaurės berniukai“ (suom. Pohjan Pojat, estiškai Põhja Pojad) – suomių savanorių pulkas Latvijos ir Estijos laisvės kovų metu 1919 m. sausio–balandžio mėnesiais. Vyriausiasis vadas buvo suomių generolas Martinas Wetzeris (1868-1954), kuris buvo ir Estijos Pietų fronto vadas, o pulko vadu buvo Estijoje gimęs pulkininkas Hansas Kalmas (1889-1981). Didelė dalis karių buvo suomių jėgeriai, jau dalyvavę Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose Žiemgaloje. Iš viso sausio – kovo mėnesiais kariniuose veiksmuose dalyvavo apie 3000–4000 Suomijos karių savanorių.
Pulkas atliko dideles nuopelnus Paju (est. Paju lahing) mūšyje ir 1919 m. vasario 1 d. išlaisvinant Valką nuo bolševikų. „Šiaurės berniukai“ pasižymėjo ir Alūksnės bei Bejos išlaisvinimo nuo Raudonosios armijos kovose, kur krito daug suomių karių.
Po Latvijos nepriklausomybės karo keturiolika pulko karių, tarp jų generolas M. Vecersas ir pulkininkas H. Kalmsas, buvo apdovanoti Lāčplėsio karo ordinu.
Bejos kapinėse palaidoti aštuoni (irgi septyni? ar devyni?) suomių kariai, kritę 1919 metų vasario 22 dieną Bejos mūšyje. 1989 02 02 kapinėse buvo pastatytas baltas medinis kryžius ir medinė tvora, o 2000 05 07 Bejos kapinėse atidengtas paminklinis akmuo su užrašu „Čia ilsisi Bejos mūšyje 11919 m. kritę Suomijos savanorių pulko kariai Šiaurės berniukai“.
1999 metų spalio 17 dieną Jaunalūksnės parapijos kraštotyros centre buvo atidengta suomių kariams skirta memorialinė lenta.
2019 metų vasarį, minint Alūksnės mūšio 100-ąsias metines, Alūksnės geležinkelio stotyje buvo įrengtas specialus riedulys iš Salpos linijos (suom. Salpalinja), saugojusios rytinę Suomijos sieną su Rusija.
Daugiau informacijos šaltinių
Juris Ciganovas. Suomijos „Northern Boys“ kovos Latvijoje. SARGS.LV, 2015 01 10.: https://www.sargs.lv/lv/starpkaru-periods/2015-01-10/somu-ziemelu-zenu-cinas-latvija#lastcomment
Suomijos karių kapinės Beja: https://timenote.info/lv/Somu-karaviru-Bralu-kapi-Beja
Lāčplėsio karinio ordino kavalieriai: biografinis žodynas. Ryga: Jana Seta, 1995 m.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Atminimo akmuo suomių savanorių pulkui „Šiaurės berniukai“
Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.
2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.
Atminimo lenta suomių jėgeriams Šv. Trejybės katedroje Liepojoje
Suomijos jėgerių atminimo lenta yra Liepojos Šventosios Trejybės katedroje, Lielā iela 9.
Suomijos jėgeriai buvo Vokietijos imperijos dalinys, suformuotas iš Suomijos savanorių, kuris, pasivadinęs 27-uoju karališkuoju Prūsijos jėgerių batalionu, dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose Latvijos rytų fronte 1916–1917 m.
Pirmojo pasaulinio karo metu Suomijos Didžioji Kunigaikštystė buvo Rusijos imperijos dalis, ir daugelis suomių siekė Vokietijos pergalės kare, kad paskatintų nepriklausomos valstybės sukūrimą. 1914 m. lapkričio 20 d. Helsinkyje buvo įkurtas Suomijos nepriklausomybės judėjimas, kuris taip pat planavo suformuoti nepriklausomos valstybės ginkluotąsias pajėgas. Kai Vokietijos vyriausybė 1915 m. sausį patvirtino esanti pasirengusi apmokyti suomius, prasidėjo savanorių verbavimas, o iki 1916 m. pavasario Vokietijoje buvo dislokuota beveik 2000 kareivių, kurie buvo pavadinti 27-uoju Karališkųjų Prūsijos jėgerių batalionu.
Nuo 1916 m. birželio mėn. batalionas buvo Rygos fronte, kur buvo perkeltas į Liepoją, ir veikė iki 1917 m. kovo mėn. Po Vasario revoliucijos Rusijos imperija pradėjo byrėti, o 1917 m. gruodžio 6 d. Suomijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę.
1918 m. vasario 13 d. batalionas Liepojos Šv. Trejybės bažnyčioje prisiekė ištikimybę Suomijai. 1918 m. vasario 15 d. batalionas laivu išplaukė iš Liepojos uosto, kad grįžtų namo į Vazos uostą ir dalyvautų Suomijos pilietiniame kare prieš raudonuosius, kurie 1918 m. sausio 27 d. įvykdė valstybės perversmą. Gerai apmokyti ir kovos patirties turintys jėgeriai sudarė Suomijos nacionalinės armijos branduolį, o nemaža dalis jų Antrojo pasaulinio karo metu tapo vadais.
Bataliono vėliava, pašventinta Šventosios Trejybės bažnyčioje, tapo pirmąja nepriklausomos Suomijos vėliava.
Suomių vaikinų kambarys
Šis muziejaus kambarys yra Saadjervės gamtos centre, mažame Äksi miestelyje.
Jis buvo atidarytas 2002 m. Suomijos berniukų asociacijos, Tartu savivaldybės ir Suomijos valstybės vardu ir remiant.
Jame pateikiama Antrojo pasaulinio karo metu Suomijoje ir Estijoje vykusių mūšių, kuriuose dalyvavo suomių berniukai, apžvalga. Čia pamatysite maketą, kuriame pavaizduoti Jegevos ir Tartu apskrityse vykę mūšiai, suomių berniukų uniformos, įranga, ginkluotė, kariniai apdovanojimai, asmeniniai daiktai ir nuotraukos. Bunkeris taip pat atviras lankytojams.
Įėjimas nemokamas.
Paminklas suomių jėgerių-saperių atminimui
Įsikūręs Engurės savivaldybėje, A10 greitkelio pakraštyje, netoli Smārdės smuklės.
Memorialas yra lauke priešais Smårde barą, kur 1916 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, įvyko Smårde mūšis. Kovose Vokietijos armijos sudėtyje dalyvavo suomių jėgerių inžinerinė kuopa (apie 200 vyrų). „Smårde diena“ tapo oficialia Suomijos armijos karo inžinierių švente, kuri švenčiama ir šiandien.
Suomijos jėgeriai buvo Vokietijos armijos dalinys, suformuotas Pirmojo pasaulinio karo metu. Juos daugiausia sudarė nacionalistiškai nusiteikę suomių savanoriai iš Rusijos imperijos ir Suomijos. Smårde mūšis buvo vienas reikšmingiausių suomių jėgerių puolimo mūšių, kuriame tuo metu buvo naudojama nauja taktika.
Praėjus mėnesiui po šio įvykio, Rusijos armija puolė vokiečių armiją netoli Smārdės. Latvijos koviniai daliniai atliko Smārdės apylinkių žvalgybą, nutiesė tiekimo kelią „Latvijos kelias“ per pelkę ir dalyvavo kovose. Mūšiuose žuvo apie 300 latvių kovotojų. Kaip ir suomių jėgeriai vokiečių armijoje, latvių šauliai Rusijos armijoje buvo savo nacionalinių valstybių ir armijų kūrėjai.
Suomijos pilotų atminimo vieta
Įsikūręs Lilaste-Saulkrastų greitkelio pakraštyje, šalia „Viada“ degalinės.
Memorialas buvo įkurtas 2013 m. Suomijos karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofos vietoje 1943 m. Per katastrofą žuvo keturi Suomijos armijos kariai, skridę iš Vokietijos į Suomiją. Paminklo įrengimas, projektavimas ir statyba buvo visiškai Suomijos atstovų iniciatyva. Suomijos karo pilotai tradiciškai statyti memorialus lėktuvų katastrofų vietose.
1943 m. Suomija iš Vokietijos įsigijo 24 modernius „Junker“ bombonešius. Jie buvo skirti papildyti Suomijos armijos oro pajėgas moderniais orlaiviais. Gamykla pristatė orlaivius 1943 m., o apmokius pilotus, jie buvo perduoti Suomijai. Vieno orlaivio skrydis baigėsi tragiškai. Dėl techninių defektų pilotai buvo priversti ieškoti vietos avariniam nusileidimui. Lėktuvas prarado aukštį, atsitrenkė į medžius, sudužo miške ir užsidegė. Suomijos pilotai buvo palaidoti vokiečių armijos kapinėse Rygoje vokiečių okupacijos Latvijoje metu. Vėliau jie buvo perlaidoti tėvynėje.
Įdomu tai, kad vienas moderniausių tuo metu Latvijoje pagamintų lėktuvų 1938 m. taip pat sudužo Suomijoje. Jį pilotavo Latvijos ir Suomijos armijų pilotai – K. Lešinskis ir F. Kuopameki.
Atminimo akmuo suomių savanorių pulkui „Šiaurės berniukai“
Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.
2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.
Šiaurės sūnų paminklas
Šis paminklas skirtas suomių kareiviams ir Šiaurės sūnų pulko karininkams, kovojusiems Paju mūšyje. Paminklas, papuoštas rudo granito lentele su užrašu „Kilnus siekis amžinai švies per laiko atoslūgį ir tėkmę“ estų ir suomių kalbomis, yra Paju dvaro parke, netoli didesnio Paju mūšio paminklo. Suomijos vyriausybė padėjo organizuoti apie 2300 suomių savanorių dislokavimą šalyje. Už tai jie turėjo palikti tarnybą Suomijos gynybos pajėgose. Jų atvykimas 1919 m. sausį buvo svarbus Nepriklausomybės karo lūžio taškas.
Atminimo lenta Šiaurės sūnums
1934 m. ant Valgos Šv. Jono bažnyčios sienos buvo pastatyta juodo granito atminimo lentelė su beveik 200 vardų, skirta atminti suomių savanorius, žuvusius Paju mūšyje Nepriklausomybės kare. Ją 1934 m. atidengė tuometinis valstybės vadovas Konstantinas Patsas. Virš akmens esančiame skyde pavaizduotas Šiaurės sūnų pulko baltojo lokio emblema. Lentelė buvo sunaikinta kirtikliais 1940 m. Atminimo lentelė iš naujo atidengta 1999 m., minint Paju mūšio 80-ąsias metines. Pirmoji lentelė buvo pagaminta Suomijoje, antroji – Tartu.
Atminimo akmuo suomių savanorių pulkui „Šiaurės berniukai“
Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.
2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.
Aprikių muziejaus kolekcijos ir raudonųjų partizanų veiklos zonos
Aprikių dvare įsikūręs Aprikių muziejus, kurio ekspozicijos pasakoja apie senovės regiono istoriją. Muziejuje eksponuojama ekspozicija apie Suomijos karinį veikėją Karlą Gustavą Mannerheimą – 175 muziejaus eksponatai, interaktyvus stendas „KGMannerheimas ir Apriki“ (trimis kalbomis – latvių, anglų ir suomių) su 6 skyriais – apie Aprikių dvarą, apie KGMannerheimą kaip vadą Žiemos kare, apie Suomijos laisvės mūšių vadą ir apie jo ryšį su Aprikais.
Muziejuje taip pat eksponuojami Antrojo pasaulinio karo eksponatai su vokiečių ir Raudonosios armijos simbolika, taip pat žemėlapis (raudonųjų partizanų veiklos zonos) ir raudonųjų partizanų aprašymai.
Aprikku dvaro (Apprikken) pastatų barokinis ansamblis iš pradžių buvo suformuotas prie Alokste upės XVIII a. XX a. pradžioje. Dvaro savininkas buvo Carlas Gustavas Mannerheimas, vėliau tapęs Suomijos prezidentu ir žinomas kaip legendinės Mannerheimo linijos – įtvirtinimų sistemos Žiemos karo metu – autorius.
Susijusi istorija
Suomijos savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ mūšis Bejoje
1919 metų vasario 23 dieną suomių savanorių pulko „Šiaurės berniukai“ žvalgybos dalinys, tikėdamasis gauti papildomų ginklų ir amunicijos, atvyko į Beja School upės daubą, kur įvyko susirėmimas su bolševikais (Babeckos mūšis). Šiame mūšyje krito 10 suomių pulko karių.
Apie Latvijos nepriklausomybės karą ir 1919 metų įvykius Alūksnėje
1919 m. kovo 27 d. 1-asis Valmieros pėstininkų pulkas kartu su Estijos gvardijos (kaitselit) Talino (tuomet Rėvelės) ir Tērbato batalionais bei trimis šarvuotaisiais traukiniais nuo Melnupės upės krantų pradėjo Latvijos išvadavimą nuo bolševikų.
Apie Latvijos nepriklausomybės karą ir 1918 metų įvykius Alūksnėje
1918 m., vokiečių kariuomenei įžengus į Alūksnę, latvių šaulių batalionai pasitraukė į Sovietų Rusiją. Iki 1918 m. gruodžio pradžios įsitvirtino vokiškas režimas ir buvo vykdomos pertvarkos. Vokietijai pasidavus kare, bolševikai grįžo į Alūksnę ir atkūrė savo valdžią. Suomijos savanoriai taip pat kovojo Latvijos nepriklausomybės kare kaip Estijos kariuomenės dalis. 1919 m. vasario 21 d. Alūksnėje, prie stoties, vyko įnirtingos kautynės tarp bolševikų ir suomių savanorių pulko „Šiaurės berniukai“.
Anšlavo Eglītio prisiminimai apie Latvijos nepriklausomybės karą ir 1919 metų įvykius Alūksnėje
1919 m. kovo 27 d. 1-asis Valmieros pėstininkų pulkas kartu su Estijos gvardijos (kaitselit) Talino (tuomet Rėvelės) ir Tērbato batalionais bei trimis šarvuotaisiais traukiniais nuo Melnupės upės krantų pradėjo Latvijos išvadavimą nuo bolševikų.
Suomijos jėgerių vėliavos pašventinimas Liepojos Šventosios Trejybės katedroje
Pirmoji Nepriklausomos Suomijos vėliava buvo pašventinta 1918 metais Liepojoje, Švč.Trejybės bažnyčioje, kur suomių jägeriai prieš išvykdami namo prisiekė būti ištikimi teisėtai Nepriklausomos Suomijos vyriausybei.