Paminklas suomių jėgerių-saperių atminimui
Memorialinė vieta
52
Įsikūręs Engurės savivaldybėje, A10 greitkelio pakraštyje, netoli Smārdės smuklės.
Memorialas yra lauke priešais Smårde barą, kur 1916 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, įvyko Smårde mūšis. Kovose Vokietijos armijos sudėtyje dalyvavo suomių jėgerių inžinerinė kuopa (apie 200 vyrų). „Smårde diena“ tapo oficialia Suomijos armijos karo inžinierių švente, kuri švenčiama ir šiandien.
Suomijos jėgeriai buvo Vokietijos armijos dalinys, suformuotas Pirmojo pasaulinio karo metu. Juos daugiausia sudarė nacionalistiškai nusiteikę suomių savanoriai iš Rusijos imperijos ir Suomijos. Smårde mūšis buvo vienas reikšmingiausių suomių jėgerių puolimo mūšių, kuriame tuo metu buvo naudojama nauja taktika.
Praėjus mėnesiui po šio įvykio, Rusijos armija puolė vokiečių armiją netoli Smārdės. Latvijos koviniai daliniai atliko Smārdės apylinkių žvalgybą, nutiesė tiekimo kelią „Latvijos kelią“ per pelkę ir dalyvavo kovose. Mūšiuose žuvo apie 300 latvių kovotojų. Kaip ir suomių jėgeriai vokiečių armijoje, latvių šauliai Rusijos armijoje buvo savo nacionalinių valstybių ir armijų kūrėjai.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Oficiali „Museo Militaria“ svetainė. Prieiga per internetą: https://www.museomilitaria.fi/smardes-kauja [žiūrėta 2021-03-15].
Hartmanis, J. Latvijos šauliai Smārdės mūšyje. Prieinama: http://latviesustrelniekusaraksts.lv/Kaujas_darbiba/Book_5.html [žiūrėta: 2021-03-15].
šaltinis: visittukums.lv
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Apie suomių jėgerius Latvijoje
Suomijos jėgerių istorija įdomi, nes ji itin panaši į Latvijos kareivių likimą Pirmajame pasauliniame kare ir jų didelę svarbą kuriant nacionalinę valstybę. Suomiams Pirmasis pasaulinis karas taip pat buvo galimybė padėti pamatus Suomijos nepriklausomybei ir sukurti savo armiją. Šaltinyje aprašomas įvykis, kai Latvijoje atidengiamas paminklas Suomijos jėgeriams.
Suomijos jėgerių vėliavos pašventinimas Liepojos Šventosios Trejybės katedroje
Pirmoji Nepriklausomos Suomijos vėliava buvo pašventinta 1918 m. Liepojoje, Šventosios Trejybės bažnyčioje, kur suomių jėgeriai prieš išvykdami namo prisiekė ištikimybę teisėtai Nepriklausomos Suomijos vyriausybei.