Apie D. Breikšo nacionalinę partizanų grupę
Atminimo vieta įkurta buvusių „Daiņkalni“ ir „Graškalni“ namų vietoje Raunos valsčiuje, po kuriais 1950–1952 m. bunkeriuose slapstėsi Dailonio Breikšio (slapyvardis Edgaras, 1911–1952) vadovaujama nacionalinių partizanų grupė.
D. Breikšo nacionalinis partizanų būrelis buvo įkurtas 1948 m. ir iki 1950 m. jie gyveno Gatartos valsčiaus „Jaunvieslavėniuose“ pas dvarininką Kārlį Lačį. 1950 m. D. Breikšo partizanų būrį išdavė jo paties brolis Laimonis, todėl jie buvo priversti persikelti. Vasaras jie gyveno miškuose, o žiemas leisdavo Raunos valsčiaus „Daiņkalniuose“ pas girininką Artūrą Pērkoną (1907–1952) ir netoliese esančiuose „Graškalniuose“, po namais pastatytuose bunkeriuose.
Dailonio Breikšo grupėje buvo Imants Lācis (slapyvardis Andris), jo seserys Dzidra Līvija, Mirdza Lilija ir Regīna, taip pat Jānis Zariņš (slapyvardis Janka, 1922-1952). 1951 m. balandžio 23 d. „Daiņkalni“ bunkeryje Jānis Zariņš ir Dzidra Lāce susilaukė sūnaus Einaro. Atsižvelgdami į tai, kad bunkeryje gyvybė kūdikiui pavojinga, tėvai vaiką atidavė į rūpestingas rankas. Jis atsidūrė Smiltenės ligoninėje ir buvo įvaikintas.
1952 m. pavasarį D. Breikšo nacionalinių partizanų grupė buvo aptikta pagal sniege paliktus pėdsakus. 1952 m. balandžio 16 d. Čeka (Latvijos SSR valstybės saugumo komitetas) apsupo „Daiņkalnio“ ir „Graškalnio“ namus ir sunaikino D. Breikšo grupę. Mūšyje žuvo pats D. Breikšas, I. Lācis ir M. Lāce, nusišovė J. Zariņš, D. Lāce ir girininkas A. Pērkons. Penkiolikmetė Regīna Lāce buvo išstumta pro bunkerio liuką, kad išgyventų ir papasakotų apie įvykius. Taip pat išgyveno girininko žmona Velta Dziļuma ir jos vienerių metų sūnus Turaldas. Sunaikinus bunkerius, nužudyti partizanai buvo vežiojami atviru automobiliu per Gatartus ir Drustus.
Nuo 2002 m. memorialinė vieta „Daiņkalni“ buvo palaipsniui tvarkoma, iš jos pašalinami medžiai ir krūmai. Kiekvienais metais balandžio 16 d. rengiami atminimo renginiai, skirti Dailonio Breikšo vadovaujamiems nacionaliniams partizanams atminti. Renginių organizatorius ir memorialinės vietos valymo iniciatorius yra buvęs kaimo gyventojas, Nacionalinės gvardijos veteranas, Trijų žvaigždžių ordino riteris Janis Lācis, kurio pusbroliai žuvo „Daiņkalni“ bunkeryje. 2003 ir 2004 m. balandžio mėn. prie namų „Daiņkalni“ ir „Graškalni“ buvo atidengti atminimo kryžiai ir lentos. 2016 m. rudenį – 2017 m. pavasarį, padedant vietos Raunen gyventojams, memorialinė vieta buvo rekonstruota pagal architekto Z. Butano eskizus, o buvusi bunkerio vieta buvo iškasta ir sutvirtinta, kurią galima apžiūrėti tik balandžio 16 d. – atminimo renginio metu.
Regīnos Lāce (Tīliba) pasakojimas apie įvykius „Daiņkalni“ ir „Graškalni“ buvo išspausdintas Sanitos Reinsone 2015 m. išleistoje knygoje „Miško dukros. 12 moterų apie gyvenimą namuose, miške, kalėjime“.
Reinsone, S. „Miško dukros. 12 moterų apie gyvenimą namuose, miške, kalėjime“. Ryga: Dienos Grāmata, 2015.
http://edruva.lv/te-cinijas-par-latviju/
http://edruva.lv/notikumi-atklaj-patieso-vesturi/
https://www.tvnet.lv/6214360/nacionalo-partizanu-pieminas-vieta-bralis-satiek-masu
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Dailonio Breikšio vadovaujamų nacionalinių partizanų atminimo vieta „Daiņkalni“
Įsikūręs „Daiņkalni“ gyvenvietėje, Raunos valsčiuje, Raunos rajone (šalia „Mežvijų“ namų Smiltenės rajone, Brančių valsčiuje).
Patekti į memorialinę vietą galima tik kartą per metus – balandžio 16 d.! Kelias veda per privačią valdą.
Atminimo vieta įkurta buvusių „Daiņkalni“ ir „Graškalni“ namų vietoje Raunos valsčiuje, kurių bunkeriuose nuo 1950 iki 1952 m. slapstėsi Dailonio Breikšo (slapyvardis Edgaras, 1911–1952) vadovaujama nacionalinių partizanų grupė. D. Breikšo nacionalinių partizanų grupė buvo įkurta 1948 m. ir iki 1950 m. jie gyveno Gatartos valsčiaus „Jaunvieslavene“ pas savo dvarininką Kārlį Lačį. 1950 m. D. Breikšo partizanų grupę išdavė jo paties brolis Laimonis, todėl jie buvo priversti persikelti. Vasaromis jie gyveno miškuose, o žiemas leisdavo Raunos valsčiaus „Daiņkalni“ pas miškininką Artūrą Pērkoną (1907–1952) ir bunkeriuose, pastatytuose po namais netoliese esančiuose „Graškalni“.
Nuo 2002 m. memorialinė vieta „Daiņkalnuose“ buvo palaipsniui tvarkoma. Kiekvienais metais balandžio 16 d. rengiami atminimo renginiai Dailonio Breikšo vadovaujamiems nacionaliniams partizanams atminti. 2003 ir 2004 m. balandžio mėn. prie „Daiņkalnų“ ir „Graškalnų“ namų buvo atidengti atminimo kryžiai ir lentos. 2016 m. rudenį – 2017 m. pavasarį, padedant vietos Raunės gyventojams, memorialinė vieta buvo rekonstruota pagal architekto Z. Butano eskizus, o buvusio bunkerio vieta buvo iškasta ir sutvirtinta.
Rendos nacionalinio pasipriešinimo judėjimo muziejus
Muziejus yra įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rendos parapijos centro. Parodoje pasakojama apie 50 metų trukusį pasipriešinimo judėjimą Latvijoje: pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai, pasipriešinimą nacistinės Vokietijos okupacijai ir ginkluotą bei nesmurtinį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Paroda įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pirmajame pastate saugomi pirmosios sovietų ir vokiečių okupacijos įrodymai. Parodoje eksponuojamas restauruotas tvarto pastatas, kuriame dėmesys sutelktas į Nacionalinį partizaninį karą. Tarp dviejų pastatų yra autentiško išplanavimo bunkeris ir kareivių naudoti apkasai. Netoli muziejaus Rendoje esantys kasinėjimai, blindažo aikštelė ir kliūčių ruožas tarnauja kaip jaunimo sargybinių ir visų susidomėjusiųjų treniruočių aikštelė. Apsilankymus būtina užsisakyti iš anksto.
Vienas didžiausių nacionalinių partizanų mūšių, vadinamas Āpūzniekų mūšiu, įvyko 1946 m. sausį netoli čia. Mūšyje Kabilės nacionalinis partizanų būrys nugalėjo daug didesnes okupacinės valdžios pajėgas. Mūšio vietoje, kurioje yra informaciniai stendai, dabar įrengta poilsio aikštelė.
