Apie D. Breikšo tautinių partizanų grupę
Atminimo vieta įkurta Raunos valsčiaus buvusių „Daiņkalnų“ ir „Graškalnų“ namų vietoje, po kuriais 1950–1952 metais bunkeriuose slapstėsi Dailonio Breikšio (slapyvardis Edgars, 1911-1952) vadovaujama tautinių partizanų grupė.
D. Breikšo tautinė partizanų grupė susikūrė 1948 metais ir iki 1950 metų gyveno Gatartos valsčiaus „Jaunvieslavėniuose“ pas dvarininką Kārlį Lāčį. 1950 metais D. Breikšo partizanų grupę išdavė jo paties brolis Laimonis, todėl jie buvo priversti kraustytis. Jie vasaromis gyveno miškuose, o žiemodavo Raunos valsčiaus „Daiņkalnuose“ pas girininką Artūrą Pērkonsą (1907-1952) ir kaimyniniuose „Graškalnuose“ po namais pastatytuose bunkeriuose.
Imants Lācis (slapyvardis Andris), jo seserys Dzidra Līvija, Mirdza Lilija ir Regīna, taip pat Jānis Zariņš (slapyvardis Janka, 1922-1952) buvo Dailonio Breikšio grupės nariai. 1951 m. balandžio 23 d. „Daiņkalni“ bunkeryje Jānis Zariņš ir Dzidra Lāce susilaukė sūnaus Einaro. Atsižvelgdami į tai, kad gyvenimas bunkeryje kūdikiui pavojingas, tėvai atidavė vaiką į rūpestingas rankas. Jis atsidūrė Smiltenės ligoninėje ir buvo įvaikintas.
1952 metų pavasarį D. Breikšo tautinių partizanų grupė buvo aptikta pagal sniege paliktus pėdsakus. 1952 m. balandžio 16 d. čeka (Latvijos TSR valstybės saugumo komitetas) apsupo „Daiņkalnio“ ir „Graškalnio“ namus ir sunaikino D. Breikšo grupuotę. Mūšyje žuvo pats D. Breikšsas, I. Lācis ir M. Lāce, žuvo J. Zariņš, D. Lāce ir girininkas A. Pērkonsas. Penkiolikmetė Regina Lace buvo išstumta iš bunkerio liuko, kad išgyventų ir papasakotų, kas nutiko. Išliko ir girininko žmona Velta Dziļuma su vienerių metų sūnumi Turaldu. Sunaikinus bunkerius, žuvę partizanai buvo varomi atviru automobiliu per Gatarts ir Drusti.
Nuo 2002 m. memorialinė vieta „Daiņkalnyje“ palaipsniui tvarkoma, išvalyta nuo medžių ir krūmų. Kasmet balandžio 16-ąją vyksta atminimo renginiai Dailonio Breikšio vadovaujamiems tautiniams partizanams atminti. Renginio organizatorius ir memorialo sutvarkymo iniciatorius – buvęs kraštietis, Krašto gvardijos veteranas, Trijų Žvaigždžių ordino kavalierius Jānis Lācis, kurio pusbroliai žuvo Daiņkalnio bunkeryje. 2003 ir 2004 m. balandžio mėn. prie „Daiņkalnų“ ir „Graškalnų“ namų buvo pašventinti atminimo kryžiai ir lentos. 2016 metų rudenį – 2017 metų pavasarį, padedant vietiniams rauneniškiams, memorialinė vieta buvo rekonstruota pagal architekto Z. Butano eskizus, atkasta ir sutvirtinta buvusi bunkerio vieta, kurią galima apžiūrėti tik balandžio 16 dieną – atminimo renginio metu.
Regīnas Lāce (Tīliba) pasakojimas apie įvykius "Daiņkalnuose" ir "Graškalnuose" išspausdintas Sanitos Reinsonės knygoje "Miško dukros. 12 moterų apie gyvenimą namuose, miške, kalėjime"
Reinsone, S. „“Miško dukros. 12 moterų apie gyvenimą namuose, miške, kalėjime.“ Ryga: Dienas Grāmata, 2015 m.
http://edruva.lv/te-cinijas-par-latviju/
http://edruva.lv/notikumi-atklaj-patieso-vesturi/
https://www.tvnet.lv/6214360/nacionalo-partizanu-pieminas-vieta-bralis-satiek-masu
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Dailonio Breikšio vadovaujamų nacionalinių partizanų atminimo vieta „Daiņkalni“
Įsikūręs „Daiņkalni“ gyvenvietėje, Raunos valsčiuje, Raunos rajone (šalia „Mežvijų“ namų Smiltenės rajone, Brančių valsčiuje).
Patekti į memorialinę vietą galima tik kartą per metus – balandžio 16 d.! Kelias veda per privačią valdą.
Atminimo vieta įkurta buvusių „Daiņkalni“ ir „Graškalni“ namų vietoje Raunos valsčiuje, kurių bunkeriuose nuo 1950 iki 1952 m. slapstėsi Dailonio Breikšo (slapyvardis Edgaras, 1911–1952) vadovaujama nacionalinių partizanų grupė. D. Breikšo nacionalinių partizanų grupė buvo įkurta 1948 m. ir iki 1950 m. jie gyveno Gatartos valsčiaus „Jaunvieslavene“ pas savo dvarininką Kārlį Lačį. 1950 m. D. Breikšo partizanų grupę išdavė jo paties brolis Laimonis, todėl jie buvo priversti persikelti. Vasaromis jie gyveno miškuose, o žiemas leisdavo Raunos valsčiaus „Daiņkalni“ pas miškininką Artūrą Pērkoną (1907–1952) ir bunkeriuose, pastatytuose po namais netoliese esančiuose „Graškalni“.
Nuo 2002 m. memorialinė vieta „Daiņkalnuose“ buvo palaipsniui tvarkoma. Kiekvienais metais balandžio 16 d. rengiami atminimo renginiai Dailonio Breikšo vadovaujamiems nacionaliniams partizanams atminti. 2003 ir 2004 m. balandžio mėn. prie „Daiņkalnų“ ir „Graškalnų“ namų buvo atidengti atminimo kryžiai ir lentos. 2016 m. rudenį – 2017 m. pavasarį, padedant vietos Raunės gyventojams, memorialinė vieta buvo rekonstruota pagal architekto Z. Butano eskizus, o buvusio bunkerio vieta buvo iškasta ir sutvirtinta.
Rendos nacionalinio pasipriešinimo judėjimo muziejus
Muziejus yra įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rendos parapijos centro. Parodoje pasakojama apie 50 metų trukusį pasipriešinimo judėjimą Latvijoje: pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai, pasipriešinimą nacistinės Vokietijos okupacijai ir ginkluotą bei nesmurtinį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Paroda įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pirmajame pastate saugomi pirmosios sovietų ir vokiečių okupacijos įrodymai. Parodoje eksponuojamas restauruotas tvarto pastatas, kuriame dėmesys sutelktas į Nacionalinį partizaninį karą. Tarp dviejų pastatų yra autentiško išplanavimo bunkeris ir kareivių naudoti apkasai. Netoli muziejaus Rendoje esantys kasinėjimai, blindažo aikštelė ir kliūčių ruožas tarnauja kaip jaunimo sargybinių ir visų susidomėjusiųjų treniruočių aikštelė. Apsilankymus būtina užsisakyti iš anksto.
Vienas didžiausių nacionalinių partizanų mūšių, vadinamas Āpūzniekų mūšiu, įvyko 1946 m. sausį netoli čia. Mūšyje Kabilės nacionalinis partizanų būrys nugalėjo daug didesnes okupacinės valdžios pajėgas. Mūšio vietoje, kurioje yra informaciniai stendai, dabar įrengta poilsio aikštelė.
