Über D.Breiksis Nationale Partisanengruppe
Atminimo vieta įkurta Raunos valsčiaus buvusių „Daiņkalnų“ ir „Graškalnų“ namų vietoje, po kuriais 1950–1952 metais bunkeriuose slapstėsi Dailonio Breikšio (slapyvardis Edgars, 1911-1952) vadovaujama tautinių partizanų grupė.
D. Breikšo tautinė partizanų grupė susikūrė 1948 metais ir iki 1950 metų gyveno Gatartos valsčiaus „Jaunvieslavėniuose“ pas dvarininką Kārlį Lāčį. 1950 metais D. Breikšo partizanų grupę išdavė jo paties brolis Laimonis, todėl jie buvo priversti kraustytis. Jie vasaromis gyveno miškuose, o žiemodavo Raunos valsčiaus „Daiņkalnuose“ pas girininką Artūrą Pērkonsą (1907-1952) ir kaimyniniuose „Graškalnuose“ po namais pastatytuose bunkeriuose.
Imants Lācis (slapyvardis Andris), jo seserys Dzidra Līvija, Mirdza Lilija ir Regīna, taip pat Jānis Zariņš (slapyvardis Janka, 1922-1952) buvo Dailonio Breikšio grupės nariai. 1951 m. balandžio 23 d. „Daiņkalni“ bunkeryje Jānis Zariņš ir Dzidra Lāce susilaukė sūnaus Einaro. Atsižvelgdami į tai, kad gyvenimas bunkeryje kūdikiui pavojingas, tėvai atidavė vaiką į rūpestingas rankas. Jis atsidūrė Smiltenės ligoninėje ir buvo įvaikintas.
1952 metų pavasarį D. Breikšo tautinių partizanų grupė buvo aptikta pagal sniege paliktus pėdsakus. 1952 m. balandžio 16 d. čeka (Latvijos TSR valstybės saugumo komitetas) apsupo „Daiņkalnio“ ir „Graškalnio“ namus ir sunaikino D. Breikšo grupuotę. Mūšyje žuvo pats D. Breikšsas, I. Lācis ir M. Lāce, žuvo J. Zariņš, D. Lāce ir girininkas A. Pērkonsas. Penkiolikmetė Regina Lace buvo išstumta iš bunkerio liuko, kad išgyventų ir papasakotų, kas nutiko. Išliko ir girininko žmona Velta Dziļuma su vienerių metų sūnumi Turaldu. Sunaikinus bunkerius, žuvę partizanai buvo varomi atviru automobiliu per Gatarts ir Drusti.
Nuo 2002 m. memorialinė vieta „Daiņkalnyje“ palaipsniui tvarkoma, išvalyta nuo medžių ir krūmų. Kasmet balandžio 16-ąją vyksta atminimo renginiai Dailonio Breikšio vadovaujamiems tautiniams partizanams atminti. Renginio organizatorius ir memorialo sutvarkymo iniciatorius – buvęs kraštietis, Krašto gvardijos veteranas, Trijų Žvaigždžių ordino kavalierius Jānis Lācis, kurio pusbroliai žuvo Daiņkalnio bunkeryje. 2003 ir 2004 m. balandžio mėn. prie „Daiņkalnų“ ir „Graškalnų“ namų buvo pašventinti atminimo kryžiai ir lentos. 2016 metų rudenį – 2017 metų pavasarį, padedant vietiniams rauneniškiams, memorialinė vieta buvo rekonstruota pagal architekto Z. Butano eskizus, atkasta ir sutvirtinta buvusi bunkerio vieta, kurią galima apžiūrėti tik balandžio 16 dieną – atminimo renginio metu.
Regīnas Lāce (Tīliba) pasakojimas apie įvykius "Daiņkalnuose" ir "Graškalnuose" išspausdintas Sanitos Reinsonės knygoje "Miško dukros. 12 moterų apie gyvenimą namuose, miške, kalėjime"
Reinsone, S. „“Miško dukros. 12 moterų apie gyvenimą namuose, miške, kalėjime.“ Ryga: Dienas Grāmata, 2015 m.
http://edruva.lv/te-cinijas-par-latviju/
http://edruva.lv/notikumi-atklaj-patieso-vesturi/
https://www.tvnet.lv/6214360/nacionalo-partizanu-pieminas-vieta-bralis-satiek-masu
Susijusi laiko juosta
Zugehörige Themen
Zugehörige Objekte
Denkmal für die nationalen Partisanen unter der Führung von Dailonis Breiks "Daiņkalni"
Befindet sich in "Daiņkalni", Gemeinde Rauna, Bezirk Rauna (in der Nähe des Bezirks Smiltene, Haus der Gemeinde Brantu "Mežviju").
Anfahrt zur Gedenkstätte nur einmal im Jahr - am 16. April! Die Straße führt durch Privatgrundstück.
Die Gedenkstätte befindet sich an der Stelle der ehemaligen Häuser „Daiņkalni“ und „Graškalni“ in der Gemeinde Rauna, unter denen sich eine Gruppe nationaler Partisanen unter der Führung von Dailonis Breiks (Spitzname Edgars, 1911-1952) in den von 1950 bis 1952 errichteten Bunkern versteckte 1952. Die nationale Partisanengruppe von D. Breiks wurde 1948 gegründet und lebte bis 1950 in "Jaunvieslavēni" der Gemeinde Gatart mit dem Besitzer Kārlis Lāčs. 1950 wurde die Partisanengruppe von D. Brixis von seinem eigenen Bruder Laimonis übergeben, so dass sie gezwungen waren, umzuziehen. Im Sommer lebten sie in den Wäldern, aber die Winter verbrachten sie in der Raunaer Gemeinde „Daiņkalni“ in der Nähe des Försters Artūrs Pērkons (1907-1952) und in den angrenzenden Bunkern „Graškalni“, die unter dem Haus errichtet wurden.
Seit 2002 wurde die Gedenkstätte in Daiņkalns schrittweise verbessert. Gedenkveranstaltungen finden jedes Jahr am 16. April statt, um den von Dailonis Breiks angeführten nationalen Partisanen zu gedenken. Im April 2003 und 2004 wurden neben den Häusern von Daiņkalni und Graškalni Gedenkkreuze und Gedenktafeln aufgestellt. Im Herbst 2016 - im Frühjahr 2017 wurde mit Hilfe der örtlichen Raunēni die Gedenkstätte nach der Skizze des Architekten Z. Butāns rekonstruiert, sowie das Gelände des ehemaligen Bunkers ausgegraben und befestigt.
Museum der nationalen Widerstandsbewegung in Renda
Das Museum liegt nur einige Kilometer vom Ortskern von Renda entfernt. Die Ausstellung ist der fünfzigjährigen Geschichte der Widerstandsbewegung in Lettland gewidmet: Widerstand gegen die erste sowjetische Besatzung, die nazideutsche Besatzung, bewaffneter und gewaltfreier Widerstand gegen die zweite sowjetische Besatzung. Die Ausstellung ist in zwei Gebäuden untergebracht. Eines birgt Zeugnisse der ersten sowjetischen und der deutschen Besatzungszeit. Die Ausstellung in der renovierten Scheune ist dem nationalen Partisanenkampf gewidmet. Zwischen den beiden Gebäuden liegt ein Bunker mit authentischer Einrichtung und Schützengräben. Das Museum umfasst auch Laufgräben, Unterstände und einen Hindernisparcours zur körperlichen Betätigung für Besucher. Ein Museumsbesuch sollte im Voraus vereinbart werden.
Im Januar 1946 fand ganz in der Nähe eine der größten Kampfhandlungen der nationalen Partisanen statt, die sog. Schlacht von Āpūznieki, in der sich die nationale Partisanentruppe von Kabile einer großen Übermacht von Kräften der sowjetischen Besatzungsmacht erfolgreich entgegenstellte. Am Schauplatz der Kämpfe wurde ein Rastplatz mit Informationstafeln angelegt.
