Kolkos pakrančių apsaugos apžvalgos bokštas
Paskutinėse Kolkos rago pušyse pasislėpęs pasieniečių bokštas, kuriame sovietmečiu nuolat buvo pasieniečių postas, o šalia esantis nedidelis mūrinis pastatas dabar apleistas ir griūvantis.
Dabar bokšto viršus atrodo kiek apgriuvęs, nors po valstybės nepriklausomybės paskelbimo mūsų pasieniečiai ten aukštai stebėjo ir jūros pakrantę, kurią dabar, regis, pakeitė moderni elektroninė radarų įranga, turbūt atitinkanti visus NATO standartus. Sovietmečiu iš šio bokšto pasieniečiai stebėjo ir kontroliavo Irbės sąsiaurio vandenis, o tais laikais buvo kalbama, kad be pasieniečių žinios per šį sąsiaurį negali plaukti net antis. Irbės sąsiauris atskyrė Mažąją jūrą, arba Rygos įlanką, nuo Didžiosios jūros arba atvirų Baltijos jūros vandenų. Atvirosios jūros sąvoka jau seniai išnyko iš mūsų žodyno, pasitraukus sovietų armijai ir sėkmingai pamiršta. Atvira jūra buvo koncepcija, atsiradusi per vadinamąjį Šaltąjį karą ir nubrėžusi teritoriją, iš kurios galėjo kilti grėsmė galingai Sovietų Sąjungai arba, kas ne mažiau bloga, kas nors galėjo nuspręsti peržengti geležinę uždangą ir per jūrą pasiekti mirštančius Vakarus, pasiimdamas svarbią ir neatskleistą sovietinę paslaptį. Todėl šis sąsiauris, kuris buvo labai panašus į kliūtį, buvo atidžiai stebimas ir saugomas. Ir šias funkcijas atliko ne tik teleskopu ir Kalašnikovo automatu ginkluotas pasienietis Kolkos kyšulio bokšto gale bei netoliese esanti radiolokacinė stotis, bet ir nuolat šiame sąsiauryje buvę pasieniečių patruliniai laivai. Kiekvienas laivas ir laivas, praplaukęs per šį sąsiaurį, prireikus buvo atidžiai apžiūrimas. Šių jūreivių ypač nemėgo jūreiviai, kuriuos tikriausiai laikė kapitalistinio stiliaus persekiotojais. Todėl dažnai pasieniečių patruliniai kateriai tyčia labai greitai priplaukdavo ir švartuodami bortais laužydavo jachtų bortus – sako, nėra prasmės su tavimi maišytis! Daugelis per Irbės sąsiaurį praplaukusių jachtų buvo tyčia tokiu būdu sugadintos. Verta paminėti ir tai, kad sovietmečiu pasirodyti Kolkos rage pasimėgauti jūros ošimu ir tolumoje tyvuliuojančiu Kolkos švyturiu nebuvo taip paprasta, nes čia buvo ypatinga teritorija, į kurią taip lengvai nebuvo galima patekti, reikėjo leidimų. O jei kas nors iš rankinės išsitrauktų fotoaparatą, tai geriausiu atveju gali baigtis priverstiniu filmo eksponavimu, o blogiausiu atveju – sulaikymu, asmens tapatybe, o gal net apklausa...
Apie buriavimą – Egons Stieģelis, buvęs jachtos „Spaniel“ kapitonas.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Vokietijos armijos pakrančių apsaugos prožektorių aikštelė Ūsyje ir pasienio apsaugos postas Kolkoje
Kolkos kyšulyje nebuvo planuojama jokios karinės infrastruktūros, išskyrus kelis jūrinius švyturius, kurie buvo atstatyti per ilgą laiką – prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Pirmojo arba Antrojo pasaulinio karo metu. Siauriausioje Irbės sąsiaurio dalyje, tarp Sirvės pusiasalio ir Mykolo bokšto švyturio, buvo suplanuotos pakrantės gynybos baterijos.
Vieninteliai karinio pobūdžio įtvirtinimai atsirado 1944 m. pabaigoje, kai Vokietijos armijų grupė „Šiaurė“ ruošėsi atremti galimus sovietų Baltijos laivyno išsilaipinimus. 1945 m. pavasarį, ledui atsitraukus, dvi 532-osios artilerijos divizijos baterijos gynė pakrantę ties Kolkos kyšuliu. 7-oji baterija su keturiomis 75 mm patrankomis ir trimis 20 mm zenitinėmis patrankomis. 8-oji baterija su keturiomis 88 mm minosvaidžiais, trimis 20 mm minosvaidžiais ir 81 mm minosvaidžiu. Priešdezertyrinį pėstininkų garnizoną sudarė vienas garsiausių Vokietijos karinio jūrų laivyno pakrantės gynybos dalinių – 531-osios artilerijos divizijos 5-oji kuopa. Nors pavadinimu tai buvo artilerijos dalinys, pagal dislokaciją tai buvo pėstininkų dalinys, kuris savo karą pradėjo 1941 m. birželį prie Liepojos. Tuomet dalinys buvo dislokuotas Suomijos įlankos salose, o vėliau dalyvavo kovose Saremos saloje. Divizijos likučiai buvo pertvarkyti į vieną kuopą ir, sustiprinti septyniais prieštankiniais ir trimis 20 mm priešlėktuviniais pabūklais, dislokuoti Kolkos kyšulyje.
Sovietų jūrų desanto operacija niekada neįvyko, o vokiečių daliniai kapituliavo 1945 m. gegužę.
Karinė infrastruktūra Kolkos kyšulyje pradėta kurti po Antrojo pasaulinio karo, kai čia buvo dislokuoti sovietų pasienio apsaugos postai ir Kolka, kaip ir visa Kuržemės pakrantė nuo Mērsrago iki Lietuvos sienos, tapo uždara zona.
