Šilėnų bombardavimo poligonas
Tarpukariu Šilėnų pelkėtoje vietovėje prie Šiaulių veikė bombardavimo poligonas, kuriame buvo vykdomi Lietuvos karo aviacijos bombų mėtymo ir šaudymo pratimai. Iki šių dienų išlikę betoniniai stebėjimo bokšteliai primena šio poligono egzistavimą.
Šilėnų poligonas, įsikūręs apie 6 kilometrus nuo Zoknių aerodromo Radviliškio kryptimi, buvo svarbi Lietuvos karo aviacijos mokymo bazė. 1939 m. vasarą čia vyko svarbūs bandymai, kuriuos karo lakūnas Antanas Mikutis aprašo taip: "vieną gražią dieną į Zoknius atskrido su mums nematytu lėktuvu aviacijos viršininkas gen. A. Gustaitis. Tai buvo bandymų stadiją praeinantis lengvo tipo smogiamasis bombonešis ANBO-VIII." Jis pasakoja, kad "baigiamąją bandymų fazę A. Gustaitis nutarė perkelti į Šilėnų poligoną, t.y. išmesti mokomųjų bombų seriją į taikinį žemėje pikiruojant."
Poligone buvo įrengta speciali stebėjimo sistema, kurią Mikutis detaliai aprašo: "Žemėje (sekimo punkte) buvo pastatyti trys bokštai, išdėstyti trikampio kampuose, maždaug vienas nuo kito kilometro atstumu, o centre – taikinys. Sekėjai turėjo iš savo sektorių tam tikro taikiklio pagalba su apskritimo laipsnių padalomis užfiksuoti bombos nukritimo vietą ir užsirašyti."
Apie pačius pratimus lakūnas pasakoja: "Žvalgo sėdynėje buvo įstatytas pro lėktuvo dugną nejudomas optinis taikiklis (ilgas vamzdis – žiūronas), kurio pagalba buvo nusitaikoma į žemėje esanti objektą. Taiklumas labai priklausė nuo to, kaip pilotas vykdė žvalgo komandas, nes jis po savim taikinio nematydavo." Skrydžiai vykdavo 1000 m aukštyje, o "vieno skridimo metu virš poligono buvo daromi keli užėjimai (konkrečiai – S ratai) ir kiekvieno tokio užėjimo virš taikinio metu buvo išmetama viena, cementinė bomba, kuri nukritusi sprogdavo ir sukeldavo dūmų debesėlį."
Be bombardavimo pratimų, poligone vyko ir kiti mokymai. Anot Mikučio, "pavasarėjant dar prisidėjo naujų pratimų – tai šaudymas į žemės taikinius Šilėnų poligone, oro kautynės su foto kulkosvaidžiais, artilerijos ugnies koregavimas ir panašiai." Ypatingi pratimai buvo vykdomi virš Rėkyvos ežero: "Keletą kartų teko skristi virš Rėkyvos ežero ir šaudyti į kito lėktuvo šešėlį ant vandens. Pozuotoju lėktuvu buvo ANBO-51, o jo žvalgas žymėdavo ant popieriaus lapo šaudančio lėktuvo pataikymus, nes iš viršaus labai gerai buvo matyti."
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Zoknių aerodromas
Šiaulių miesto dalyje, vadinamoje Zokniais, nuo tarpukario laikų veikė aerodromas, vėliau tapęs oro uostu.
1931 m. Zokniuose nuspręsta įkurti aerodromą, lygūs laukai ir žvyruotas gruntas puikiai tiko lėktuvams. Birželio 1 d. iš Kauno į Zoknius perkelta 3-oji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės, kurioms priklausė lėktuvai LVG C.VI ir Albatros C.XV. Buvo pastatyti angarai, štabo pastatas ir kareivinės, o pirmuoju bazės viršininku tapo majoras Leonardas Peseckas.
Augant Lietuvos karo aviacijos pajėgumams, Zoknių aerodromas plėtėsi: čia buvo pastatyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, įkurtas poligonas bombų mėtymui netoli Šilėnų. 1937 m. į Zoknius buvo perkelta 5-oji eskadrilė su naikintuvais „Letov Š-20“ ir FIAT C.R.20, o 1938 m. šiuos senus naikintuvus pakeitė modernūs Gloster Gladiator, pasižymėję puikiais rezultatais Suomijos–SSRS (Žiemos) kare.
1936 m., vykdant S. Raštikio kariuomenės reformas, karo aviacija buvo decentralizuota, o Zoknių aerodromas tapo viena iš pagrindinių šalies karinių bazių. Karo aviacijos pajėgos čia plėtėsi, įsteigtos aviacinės dirbtuvės, kurios prisidėjo prie lėktuvų priežiūros ir remonto, o vėliau jose dirbo žymūs konstruktoriai, kaip Bronius Oškinis. Zoknių aerodromas tapo strateginiu tašku, kurio svarba augo dėl šalia esančių branduolinių ginklų dislokacijos sovietmečiu.
2005 m., reikalaujant miesto verslininkams, buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“. Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas: 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Lėšas skyrė NATO.
Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje.
Zoknių aviacijos bazės angaras (KVR)
Zoknių aviacijos bazės angaras, dar vadinamas Antano Gustaičio angaru pastatytas Šiauliuose netoli geležinkelio linijos.
Angaras pastatytas apie 1936 m., manoma, kad projekto autorius – inžinierius Antanas Gustaitis. Angaras buvo skirtas karo aviacijos bazės orlaiviams. Tai yra vienas pirmųjų pastatytų Pirmosios Lietuvos respublikos angarų, atspindintis tarpukario aviacijos raidą – jame buvo surenkami lietuviški ANBO lėktuvai.
ANBO (Antanas Nori Būti Ore abreviatūra) – to paties inžinieriaus A. Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai. 1925–39 m. buvo pagaminti 66 lėktuvai (vienviečiai sportiniai, dviviečiai mokomieji ir žvalgybiniai, dvivietis lengvasis bombonešis su automatiškai keičiamo žingsnio sraigtu). Visų tipų lėktuvai buvo pusiau metalinės konstrukcijos su oru aušinamais varikliais. 1934-06-25 – 07-19 trys lėktuvai ANBO IV apskrido Europą.
Vėliau angare pradėti remontuoti Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvai ir malūnsparniai: jų bakuose esantis kuras ir tepalai iš anksto perpumpuojami į atokiau angaro esančias požemines gelžbetonines talpyklas, o remonto metu lėktuvai ir malūnsparniai transportuoti automobiliniu vilkiku.
Statinys iki šiol tebenaudojamas Šiaulių aviacijos bazės reikmėms. 2010 m. jame buvo paminėta Aviacijos bazės diena.
