Salantų žydų moterų žudynės Šateikių miške
1941 m. vasarą Šateikių miške įvykdytos žydų moterų ir vaikų žudynės, kurias organizavo vietos policija ir baltaraiščiai. Į žudynių vietą aukos buvo vežamos iš Salantų, o prieš sušaudymą joms liepta nusirengti ir šokti į iškastą duobę. Skirtingų šaltinių duomenimis per šias egzekucijas nužudyta nuo 95 iki 230 žmonių, daugiausiai moterų ir merginų.
: "Praėjus savaitei po Salantų vyrų sušaudymo, policijos viršininkas P. Baltuonis gavo įsakymą sušaudyti žydų moteris. Šaudymą numatyta vykdyti Šateikių miške. P. Baltuonis įsakė C. Skridailai užtikrinti žudynių vietos apsaugą. Seniūnui nurodė, kad iš kaimų būtų paskirti vežikai gabenti moteris į sušaudymo vietą. Apie 10–12 Salantų būrio baltaraiščių vidurnaktį išvažiavo į Šateikių mišką. Ten jų laukė Šateikių baltaraiščiai, žudynėms paruošę didelę duobę. Pagal policijos nurodymus, iš kaimų su arkliais atvažiavę vežikai nuvyko prie sinagogos. Iš ten buvo išvesta virš 60 žydų moterų ir vaikų. Kolona nuvažiavo į žudynių vietą. Šaudymas prasidėjo paryčiais ir vyko tokia tvarka, kokia į mišką atvažiuodavo vežimai su pasmerktais žydais. Prieš sušaudymą moterims buvo liepiama nusirengti ir šokti į griovį. Ant griovio krašto stovintys budeliai sušaudydavo gulinčias moteris ir vaikus.
Nėra tiksliai nustatyta šaudymo data. Kai kurie liudininkai teigia, kad tai vyko liepos viduryje (apie 20 d.). Apytikriai 1941 m. liepos viduryje jaunesnio amžiaus žydų moterys ir merginos iš Salantų buvo nuvarytos į Šalyno dvarą, kur dirbo lauko darbus. Praėjus mėnesiui (1941 m. rugpjūčio pabaigoje), jas nuvarė į Šateikių mišką ir ten sušaudė. Iš viso nužudytos 35 moterys ir merginos.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
