Jekabpilio oro uostas
Jēkabpilio aerodromas – vienas iš karinių aerodromų Latvijos teritorijoje, kuris buvo sukurtas Nepriklausomos Latvijos laikotarpiu apie 1935 m. Po antrosios Latvijos Respublikos okupacijos 1945 m. aerodromas buvo pritaikytas SSRS karinių oro pajėgų reikmėms.
Jēkabpilio oro uostas yra maždaug 5 km atstumu nuo Jēkabpilio miesto, Jēkabpilio regione, Krustpilio valsčiuje. Aerodromo užimamas plotas yra 500 hektarų. Betoninio kilimo ir tūpimo tako ilgis siekė 2500 metrų, iš kurių išliko apie 2000 metrų ilgio ir 40 metrų pločio. Teritorijoje yra daugiau nei dešimt mažų angarų ir 7 ar 8 dideli, kurie buvo skirti didesniems lėktuvams. Taip pat yra 6 ar 7 nedideli bunkeriai – pusapvaliai betoniniai angarai, įkasti į žemę – maždaug 4 m skersmens. Jie greičiausiai buvo naudojami kaip ryšių centrai, nes buvo išdėstyti strategiškai svarbiose aerodromo vietose. Taip pat yra vienas didesnis bunkeris, kuris tikriausiai buvo naudojamas kaip pagrindinis ryšių mazgas. Buvę aerodromo infrastruktūros pastatai buvo apiplėšti ir sunaikinti. Aerodrome išliko orlaivių remonto angaras, įspūdingas statinys, nors šiuo metu tarnauja kaip drožlių saugykla, kaip ir nemažai kitų angarų. Aerodromo teritorijoje yra keletas pasagos formos pylimų. Iki Latvijos Respublikos okupacijos aerodromas veikė kaip Latvijos aviacijos pulko Krustpils aerodromas. Apie 1935 metus buvo pastatytas naujas gelžbetoninis angaras ir dviaukštės kareivinės. Iki 1939 m. buvo planuota atidaryti valstybinę oro liniją Ryga-Krustpilis-Daugpilis, tačiau tai nebuvo įgyvendinta. 1940 m. okupavus Latviją, iš Rygos Rumbulos aerodromo į aerodromą buvo perdislokuoti Latvijos aviacijos pulko naikintuvai „Gladiatorius“. Antrojo pasaulinio karo metais Liuftvafės 1-ojo laivyno (Luftflotte 1) bombonešiai buvo bazuojami Jēkabpilio aerodrome. Nuo 1962 m. Šaltojo karo metais Jēkabpilio aerodromas buvo naudojamas kaip vienas iš karinių aerodromų prie SSRS šiaurės vakarų sienos. Iki 1992 m. Jėkabpilio aerodrome buvo įkurtas Sovietų oro pajėgų 886-asis specialusis žvalgybos aviacijos pulkas (886-й Stalingrado Raudonosios vėliavos atskiras žvalgybos aviacijos pulkas, 886-й ОРАП) su dviem aviacijos eskadrilėmis, kurios naudojo Y. (Як 27Р), Mig-15 (МиГ-15), vėliau Jak-28PP (Як-28ПП), galiausiai Su 17M4R (Су-17М4Р) ir Su-24MR (Су-24МР) naikintuvai. Atkūrus Latvijos nepriklausomybę ir išvedus Rusijos kariuomenę, 547,8 hektaro ploto Jēkabpilio aerodromas atiteko Latvijos Respublikos gynybos ministerijai, kuri be jokių įsipareigojimų perdavė jį Jēkabpilio rajono tarybos nuosavybėn. 1993–1999 m. UAB "Jēkabpils oro uostas" veikė 2018 metais. 2000 metais oro uosto žemė buvo įtraukta į valstybės laisvos žemės fondą. Pastatus ir komunikacijas, įskaitant amunicijos sandėlius, komandų postus, techninius ir ūkinius pastatus, privatizavo SIA „Reka“, išskyrus 500 kilimo ir tūpimo tako plokščių, kurios buvo išdalintos rajonų savivaldybėms. Apie 2008 metus aerodromo teritorijoje buvo pastatyta asfaltbetonio gamykla, o kareivinių pastatuose veikia medžio apdirbimo įmonė. 2013 metais išliko 7 ar 8 dideli, nugriauti karinių lėktuvų angarai, o mažesnių – daugiau nei dešimt.
„MyAirfields“ duomenimis, aktyvistai pradėjo aerodromo atnaujinimo darbus – vakariniame gale pagerino dangą, nudažė navigacinį taką, įrengė kojines nuo vėjo ir kt.
• 1986 m. kovo 27 d. 886-asis SSRS karinių oro pajėgų ORAP lėktuvas Su-17M4 priartėjo prie Jēkabpilio oro bazės. Artėjant artėjimui pilotas prarado erdvinę orientaciją ir lėktuvas rėžėsi į žemę. Pilotas mirė.
https://diggers.lv/v3/jekabpils-lidlauks/
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Vainodės oro bazė
Vainodės aerodrome vis dar yra 16 sovietmečio orlaivių angarų ir 1800 m ilgio kadaise 2500 m ilgio tako atkarpa. Aerodromą galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Vainodės aerodromas buvo įkurtas Latvijos nepriklausomybės metais kaip vienas iš Latvijos aviacijos lopšių, o vėliau tapo vienu didžiausių karinių aerodromų Baltijos šalyse. 1916 m. buvo pastatyti du angarai Vokietijos armijos dirižabliams. Dirižabliai buvo naudojami žvalgybai rinkti ir Rusijos armijos pozicijoms bombarduoti. Vėliau Rygos miestas įsigijo dirižablių angarus ir panaudojo jų stogo konstrukcijas Rygos centrinio turgaus paviljonams pastatyti. 1940 m. gegužę į Vainodę persikėlė 31-asis Raudonosios armijos greitųjų bombonešių aviacijos pulkas ir pradėta standartizuoto betoninių plokščių tako statyba. 1944 m. vasaros pabaigoje nebaigtu aerodromu naudojosi įvairūs vokiečių aviacijos daliniai, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tą patį aerodromą naudojo Raudonosios armijos aviacijos daliniai, kovoję su vokiečių armijos grupuote „Kurzeme“. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos oro pajėgos Vainiodėje buvo dislokuotos iki 1992 m.
Pagalvės oro uostas
Įsikūręs Rygoje, Pārdaugavoje, Spilvės pievose netoli Iļģuciems.
Spilvė karinio paveldo istorijoje garsėja ambicingu Spilvės mūšiu XVIII a. ir Spilvės aerodromas. Nuo XX amžiaus jis buvo naudojamas orlaivių bandymams, o Pirmojo pasaulinio karo metais tapo Latvijos aviacijos istorijos liudininku.
Pirmojo pasaulinio karo metais Spilvės pievas naudojo Rusijos kariuomenės oro pajėgos kovoje su vokiečių kariuomene. Sukūrus Latviją, aerodromas tapo svarbiausia šalies oro pajėgų baze ir pilotų poligonu. Ankstesni oro uosto pavadinimai buvo „Spilvės oro uostas“ arba „Rygos oro uostas“, vėliau „Rygos centrinis oro uostas“. Tai buvo pagrindinis oro uostas Latvijoje iki Rygos oro uosto atidarymo 1975 m.
Galbūt prie įspūdingų ne vieno Latvijos piloto pasiekimų prisidėjo prie Rygos esantis Spilvės aerodromas ir svajonė pasiekti žvaigždes. Galbūt, tačiau Latvijos aviacijos užuomazga gerokai senesnė ir ją galima rasti Priekulėje, kur latvių kalvis Zviedris savadarbiu aparatu išskrido iš bažnyčios bokšto.
Šiandien Spilvės oro uostas veikia. Galima pamatyti 1954 metais pastatytą oro uosto pastatą, kuris įkūnija sovietinį klasicizmą arba „Stalino imperijos“ stilių.
Šaltiniai:
Irbītis, K. Latvijos aviacija ir jos pradininkai. Ryga: Mokslas, 2004.
Brūvelis, E. Latvijos aviacijos istorija: 1919-1940. Ryga: Mokslas, 2003.
Oficiali valstybinės agentūros „Civilinės aviacijos agentūra“ svetainė. Prieiga: https://www.caa.gov.lv/lv/latvijas-aviacijas-vesture-isuma [žiūrėta 2021 02 22].
Rumbulos oro bazė
Įsikūręs Rygos pietryčiuose, Rumbuloje, tarp Maskavas gatvės ir Dauguvos upės.
Rumbuloje buvo Sovietų armijos karinių oro pajėgų bazė ir civilinis oro uostas šalia pagrindinio Rygos oro uosto Spilvėje. Abu oro uostai egzistavo iki Rygos oro uosto atidarymo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Latvijos okupaciją Rumbuloje buvo Latvijos armijos aviacijos pulko aerodromas.
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga pradėjo gaminti reaktyvinius orlaivius, kuriems reikėjo ilgesnių ir lygesnių kilimo ir tūpimo takų. Seni aerodromai buvo plečiami ir statomi nauji. Besikeičiančios oro sąlygos Baltijos šalyse ir trumpas pirmųjų reaktyvinių lėktuvų skrydžio laikas buvo daugelio atsarginių aerodromų sukūrimo priežastis. Reaktyvinių lėktuvų triukšmas sukėlė Rygos gyventojų nepasitenkinimą, nes karinis aerodromas buvo per arti gyvenamųjų rajonų ir galėjo sukelti pavojingas situacijas. 1973 m. jis buvo uždarytas, o jo vietoje pastatytas Lielvārdės aerodromas, į kurį buvo perkelti koviniai lėktuvai. Netrukus prieš uždarymą kilo tarptautinis skandalas. Ten buvo sumuštas JAV oro pajėgų karininkas, kuris buvo vienas iš karinių atašė Maskvoje. Įtariama, kad jį užpuolė 14–20 oro uosto darbuotojų, įtarusių, kad aerodromas yra fotografuojamas.
Šiandien galite aplankyti apleistą aerodromo teritoriją.
