Jekabpilio oro uostas
Jėkabpilio aerodromas yra vienas iš karinių aerodromų Latvijos teritorijoje, kuris buvo sukurtas Nepriklausomos Latvijos laikotarpiu apie 1935 m. Po antrosios Latvijos Respublikos okupacijos 1945 m. aerodromas buvo pritaikytas SSRS oro pajėgų poreikiams.
Jekabpilio aerodromas yra maždaug 5 km nuo Jekabpilio miesto, Jekabpilio savivaldybėje, Krustpilio parapijoje. Aerodromo užimamas plotas yra 500 hektarų. Betoninio tako ilgis buvo 2500 metrų, iš kurių išsaugotas apie 2000 metrų ilgio ir 40 metrų pločio takas. Teritorijoje yra daugiau nei dešimt mažų angarų ir 7 ar 8 dideli angarai, skirti didesniems orlaiviams. Taip pat yra 6 ar 7 maži bunkeriai – pusapvaliai betoniniai angarai, užkasti žemėje – maždaug 4 m skersmens. Jie greičiausiai buvo naudojami kaip ryšių centrai, nes yra strategiškai svarbiose aerodromo vietose. Taip pat yra vienas didesnis bunkeris, kuris tikriausiai buvo naudojamas kaip pagrindinis ryšių mazgas. Buvę aerodromo infrastruktūros pastatai yra apiplėšti ir sunaikinti. Aerodrome išliko orlaivių remonto angaras – įspūdingas statinys, nors šiuo metu jis naudojamas kaip drožlių saugykla, taip pat nemažai kitų angarų. Aerodrome yra keli pasagos formos pylimai. Iki Latvijos Respublikos okupacijos aerodromas veikė kaip Latvijos aviacijos pulko Krustpilio aerodromas. Apie 1935 m. buvo pastatytas naujas gelžbetoninis angaras ir dviejų aukštų kareivinės. Iki 1939 m. buvo planuota atidaryti valstybinę oro liniją Ryga-Krustpilis-Daugpilis, tačiau tai nebuvo įgyvendinta. Po Latvijos okupacijos, 1940 m., Latvijos aviacijos pulko naikintuvai „Gladiatorius“ buvo perkelti iš Rygos Rumbulos aerodromo į aerodromą. Antrojo pasaulinio karo metu Jekabpilio aerodrome buvo dislokuoti Liuftvafės 1-ojo laivyno (Liuftflotte 1) bombonešiai. Nuo 1962 m. Jekabpilio aerodromas buvo naudojamas kaip vienas iš karinių aerodromų SSRS šiaurės vakarinėje sienoje Šaltojo karo metu. Iki 1992 m. Jēkabpilio aerodrome veikė Sovietų oro pajėgų 886-asis specialusis žvalgybos aviacijos pulkas (886-й Сталинградский Краснознаменный отдельный заведывательный заведывательный поведывательный 886-й ОРАП) su dviem aviacijos eskadrilėmis, kuriose buvo naudojami IL-28R (ИЛ-28Р), Yak-27R (Як 27Р), MiG-15 (МиГ-15), po to Yak-28PP (Як-28ПуРM) ir galiausiai 1R Su4МППM. Su-24MR (Су-24МР) naikintuvai. Atkūrus Latvijos nepriklausomybę ir išvedus Rusijos kariuomenę, 547,8 hektaro ploto Jekabpilio aerodromas perėjo Latvijos Respublikos gynybos ministerijos žinion, kuri jį be jokių įsipareigojimų perdavė Jekabpilio rajono tarybos nuosavybėn. 1993–1999 m. veikė Jėkabpilio Lidosta AS. 2000 m. oro uosto žemė buvo įtraukta į valstybės nemokamos žemės fondą. Pastatus ir komunikacijas, įskaitant šaudmenų sandėlius, vadavietę, techninius ir ūkinius pastatus, privatizavo SIA „Reka“, išskyrus 500 kilimo ir tūpimo tako plokščių, kurios buvo paskirstytos rajono savivaldybėms. Apie 2008 m. aerodromo teritorijoje buvo pastatyta asfaltbetonio gamykla, o kareivinių pastatuose veikia medienos apdirbimo įmonė. 2013 m. liko 7 ar 8 dideli, nugriauti karinių lėktuvų angarai ir daugiau nei dešimt mažesnių angarų.
„MyAirfields“ duomenimis, aktyvistai pradėjo aerodromo renovacijos darbus – gerino dangą vakariniame gale, dažė navigacijos taką, įrengė vėjo apsaugus ir kt.
• 1986 m. kovo 27 d. SSRS karinių oro pajėgų 886-ojo ORAP lėktuvas Su-17M4 artėjo prie Jėkabpilio oro bazės. Artėjimo metu pilotas prarado erdvinę orientaciją ir lėktuvas rėžėsi į žemę. Pilotas žuvo.
https://diggers.lv/v3/jekabpils-lidlauks/
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Vainodės oro bazė
Vainodės aerodrome vis dar yra 16 sovietmečio orlaivių angarų ir 1800 m ilgio kadaise 2500 m ilgio tako atkarpa. Aerodromą galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Vainodės aerodromas buvo įkurtas Latvijos nepriklausomybės metais kaip vienas iš Latvijos aviacijos lopšių, o vėliau tapo vienu didžiausių karinių aerodromų Baltijos šalyse. 1916 m. buvo pastatyti du angarai Vokietijos armijos dirižabliams. Dirižabliai buvo naudojami žvalgybai rinkti ir Rusijos armijos pozicijoms bombarduoti. Vėliau Rygos miestas įsigijo dirižablių angarus ir panaudojo jų stogo konstrukcijas Rygos centrinio turgaus paviljonams pastatyti. 1940 m. gegužę į Vainodę persikėlė 31-asis Raudonosios armijos greitųjų bombonešių aviacijos pulkas ir pradėta standartizuoto betoninių plokščių tako statyba. 1944 m. vasaros pabaigoje nebaigtu aerodromu naudojosi įvairūs vokiečių aviacijos daliniai, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tą patį aerodromą naudojo Raudonosios armijos aviacijos daliniai, kovoję su vokiečių armijos grupuote „Kurzeme“. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos oro pajėgos Vainiodėje buvo dislokuotos iki 1992 m.
Pagalvės oro uostas
Įsikūręs Rygoje, Pārdaugavoje, Spilvės pievose netoli Iļģuciems.
Spilvė karinio paveldo istorijoje garsėja grandioziniu Spilvės mūšiu XVIII a. ir Spilvės aerodromu. Nuo XX a. ji buvo naudojama lėktuvams bandyti, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu tapo Latvijos aviacijos istorijos liudininku.
Pirmojo pasaulinio karo metu Spilvės pievas Rusijos armijos oro pajėgos naudojo kovai su Vokietijos armija. Sukūrus Latviją, aerodromas tapo svarbiausia šalies oro pajėgų baze ir pilotų mokymo aikštele. Ankstesni aerodromo pavadinimai buvo „Spilvės oro uostas“ arba „Rygos oro uostas“, vėliau „Rygos centrinis oro uostas“. Tai buvo pagrindinis Latvijos oro uostas iki „Rygos“ oro uosto atidarymo 1975 m.
Galbūt Spilvės aerodromas netoli Rygos ir svajonė siekti žvaigždžių prisidėjo prie įspūdingų daugelio Latvijos pilotų pasiekimų. Tačiau galbūt Latvijos aviacijos pradžia yra daug senesnė ir siekia Priekulę, kur latvių kalvis Zviedris savadarbiu prietaisu atliko skrydį iš bažnyčios bokšto.
Šiandien Spilvės aerodromas veikia vis dar. Galima pamatyti 1954 m. pastatytą oro uosto pastatą, kuris įkūnija sovietinį klasicizmą arba „Stalino imperijos“ stilių.
Šaltiniai:
Irbītis, K. Latvijos aviacija ir jos pradininkai. Ryga: Zinātne, 2004 m.
Brūvelis, E. Latvijos aviacijos istorija: 1919-1940. Ryga: Zinātne, 2003 m.
Oficiali valstybinės agentūros „Civilinės aviacijos agentūra“ svetainė. Prieiga per internetą: https://www.caa.gov.lv/lv/latvijas-aviacijas-vesture-isuma [žiūrėta 2021-02-22].
Rumbulos oro bazė
Įsikūręs Rygos pietryčiuose, Rumbuloje, tarp Maskavas gatvės ir Dauguvos upės.
Rumbuloje buvo Sovietų armijos karinių oro pajėgų bazė ir civilinis oro uostas šalia pagrindinio Rygos oro uosto Spilvėje. Abu oro uostai egzistavo iki Rygos oro uosto atidarymo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Latvijos okupaciją Rumbuloje buvo Latvijos armijos aviacijos pulko aerodromas.
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga pradėjo gaminti reaktyvinius orlaivius, kuriems reikėjo ilgesnių ir lygesnių kilimo ir tūpimo takų. Seni aerodromai buvo plečiami ir statomi nauji. Besikeičiančios oro sąlygos Baltijos šalyse ir trumpas pirmųjų reaktyvinių lėktuvų skrydžio laikas buvo daugelio atsarginių aerodromų sukūrimo priežastis. Reaktyvinių lėktuvų triukšmas sukėlė Rygos gyventojų nepasitenkinimą, nes karinis aerodromas buvo per arti gyvenamųjų rajonų ir galėjo sukelti pavojingas situacijas. 1973 m. jis buvo uždarytas, o jo vietoje pastatytas Lielvārdės aerodromas, į kurį buvo perkelti koviniai lėktuvai. Netrukus prieš uždarymą kilo tarptautinis skandalas. Ten buvo sumuštas JAV oro pajėgų karininkas, kuris buvo vienas iš karinių atašė Maskvoje. Įtariama, kad jį užpuolė 14–20 oro uosto darbuotojų, įtarusių, kad aerodromas yra fotografuojamas.
Šiandien galite aplankyti apleistą aerodromo teritoriją.
