Suomijos jėgerių vėliavos pašventinimas Liepojos Šventosios Trejybės katedroje

A memorial plaque dedicated to the Finnish Jaegers is located in Liepāja Holy Trinity Cathedral, Lielā iela 9.

The Finnish Jägers were a unit of the German Empire, formed by volunteers from Finland, which, under the name of the 27th Royal Prussian Jäger Battalion, took part in the First World War battles on the Eastern Front of Latvia in 1916-1917.

During World War I, the Grand Duchy of Finland was part of the Russian Empire and many Finns wanted a German victory in the war in order to promote the establishment of an independent state. On 20 November 1914, the Finnish Independence Movement was founded in Helsinki, which also planned to form the armed forces of an independent state. When the German government confirmed its readiness to train the Finns in January 1915, the recruitment of volunteers began and by the spring of 1916 almost 2,000 soldiers were stationed in Germany and were named the 27th Royal Prussian Jäger Battalion.

From June 1916 the battalion was on the Riga front, when it was moved to Liepaja until March 1917. After the February Revolution, the Russian Empire began to collapse and on 6 December 1917 the Finnish Parliament declared independence.

On 13 February 1918, the Battalion swore allegiance to Finland in the Holy Trinity Church in Liepāja. On 15 February 1918, the battalion left the port of Liepaja by ship to return home to the port of Vasa and take part in the Finnish Civil War against the Reds, who had staged a coup d'état on 27 January 1918. The well-trained and combat-experienced Jägers formed the core of the Finnish national army and a large number became commanders during the Second World War.

The battalion's flag, consecrated in Holy Trinity Church, became the first flag of independent Finland.

The Apriķi manor house houses the Apriķu Museum, whose exhibits tell about the ancient history of the region. The museum exhibits an exposition about the Finnish military figure Karl Gustav Mannerheim - 175 museum items, the interactive stand "KGMannerheim and Apriķi" (in three languages - Latvian, English and Finnish) with 6 sections - about the Apriķi manor, about KGMannerheim as a commander in the Winter War, as the freedom of Finland the leader of the battles and about his connection with the Aprikais.

The museum also displays World War II items with symbols of the German and Red Army, as well as a map - the areas of activity of the Red Partisans) and descriptions of the Red Partisans.

The Baroque ensemble of the Aprikku manor (Apprikken) building was formed by the Alokste River in the 18th century. at first. 20th century in the beginning, the owner of the manor is Carl Gustav Mannerheim, who later became the president of Finland, and is known as the author of the legendary Mannerheim line - the fortification system during the Winter War.

Approaching from Kersalu, before the Põllküla railway crossing, the forest road goes to the right, along this road, there is a memorial site in a forest clearing about 200 m away.

In the years 1942-1944, more than 63,000 Inger-Finnish war refugees were evacuated from the Soviet Union to Finland. Most of them were temporarily placed in quarantine and refugee camps, which were located in Põllküla, but also in Klooga and Paldiski. The transfer of the evacuees to Finland took place through the port of Paldiski.

Probably several tens of thousands of people passed through the Põllküla camp alone. The stay in the camp ranged from a few weeks to several months. They lived in buildings built for the Red Army in 1939-1940. The living conditions were difficult and they suffered from lack of food, cold, humidity and various infectious diseases. Therefore, the death rate in the camp was high. It is estimated that about a thousand Inger Finns lost their lives in the camp.

With the armistice signed on September 19, 1944, which ended the Finnish Continuation War, Finland was obliged to extradite to the Soviet Union the citizens of the Inger Finns of the Soviet Union. In the years 1944-1945, about 56,000 people were transported back to the Soviet Union.

In the Põllküla memorial, there is a commemorative plaque to the victims and Pentti Kaitera, who led the evacuation.

Įsikūręs Alūksnėje, Jāņkalna gatvėje 52, šalia Alūksnės siaurojo geležinkelio stoties.

2019 m. vasario 23 d., minint Latvijos Nepriklausomybės karo šimtmetį, Nepriklausomybės kovos tradicijų asociacijos (Suomija) iniciatyva buvo sukurta speciali atminimo vieta Suomijos savanoriams, žuvusiems už Latvijos nepriklausomybę, pagerbti, kurioje istorinius įvykius liudija specialus riedulys ir informacinė lenta. Atminimo akmuo į Alūksnę atkeliavo iš Suomijos – Salpos linijos, kuri buvo nutiesta 1940–1944 m., siekiant apsaugoti rytinę Suomijos sieną. 1200 km ilgio Salpos linija yra viena žymiausių nepriklausomos Suomijos gynybos linijų, taip pat vienas stipriausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo gynybos statinių Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Į Alūksnę atgabentas akmuo simbolizuoja dviejų tautų – suomių ir latvių – kovą už savo nepriklausomybę. Suomijos savanorių pulkas „Šiaurės berniukai“ išvyko padėti latviams ginti naujosios Latvijos valstybės laisvę. 1919 m. vasario 21 d. „Šiaurės berniukai“ dalyvavo įnirtingose kovose Alūksnės (Marienburgo) apylinkėse. Po penkias valandas trukusių mūšių netoli Alūksnės geležinkelio stoties suomiai užėmė Alūksnę. Šiame mūšyje žuvo 23 suomių savanoriai, daugelis buvo sužeisti.

Įsikūręs Lilaste-Saulkrastų greitkelio pakraštyje, šalia „Viada“ degalinės.

Memorialas buvo įkurtas 2013 m. Suomijos karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofos vietoje 1943 m. Per katastrofą žuvo keturi Suomijos armijos kariai, skridę iš Vokietijos į Suomiją. Paminklo įrengimas, projektavimas ir statyba buvo visiškai Suomijos atstovų iniciatyva. Suomijos karo pilotai tradiciškai statyti memorialus lėktuvų katastrofų vietose.

1943 m. Suomija iš Vokietijos įsigijo 24 modernius „Junker“ bombonešius. Jie buvo skirti papildyti Suomijos armijos oro pajėgas moderniais orlaiviais. Gamykla pristatė orlaivius 1943 m., o apmokius pilotus, jie buvo perduoti Suomijai. Vieno orlaivio skrydis baigėsi tragiškai. Dėl techninių defektų pilotai buvo priversti ieškoti vietos avariniam nusileidimui. Lėktuvas prarado aukštį, atsitrenkė į medžius, sudužo miške ir užsidegė. Suomijos pilotai buvo palaidoti vokiečių armijos kapinėse Rygoje vokiečių okupacijos Latvijoje metu. Vėliau jie buvo perlaidoti tėvynėje.

Įdomu tai, kad vienas moderniausių tuo metu Latvijoje pagamintų lėktuvų 1938 m. taip pat sudužo Suomijoje. Jį pilotavo Latvijos ir Suomijos armijų pilotai – K. Lešinskis ir F. Kuopameki.

Įsikūręs Engurės savivaldybėje, A10 greitkelio pakraštyje, netoli Smārdės smuklės.

Memorialas yra lauke priešais Smårde barą, kur 1916 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, įvyko Smårde mūšis. Kovose Vokietijos armijos sudėtyje dalyvavo suomių jėgerių inžinerinė kuopa (apie 200 vyrų). „Smårde diena“ tapo oficialia Suomijos armijos karo inžinierių švente, kuri švenčiama ir šiandien.

Suomijos jėgeriai buvo Vokietijos armijos dalinys, suformuotas Pirmojo pasaulinio karo metu. Juos daugiausia sudarė nacionalistiškai nusiteikę suomių savanoriai iš Rusijos imperijos ir Suomijos. Smårde mūšis buvo vienas reikšmingiausių suomių jėgerių puolimo mūšių, kuriame tuo metu buvo naudojama nauja taktika.

Praėjus mėnesiui po šio įvykio, Rusijos armija puolė vokiečių armiją netoli Smārdės. Latvijos koviniai daliniai atliko Smārdės apylinkių žvalgybą, nutiesė tiekimo kelią „Latvijos kelias“ per pelkę ir dalyvavo kovose. Mūšiuose žuvo apie 300 latvių kovotojų. Kaip ir suomių jėgeriai vokiečių armijoje, latvių šauliai Rusijos armijoje buvo savo nacionalinių valstybių ir armijų kūrėjai.

Šis muziejaus kambarys yra Saadjervės gamtos centre, mažame Äksi miestelyje.

Jis buvo atidarytas 2002 m. Suomijos berniukų asociacijos, Tartu savivaldybės ir Suomijos valstybės vardu ir remiant.

Jame pateikiama Antrojo pasaulinio karo metu Suomijoje ir Estijoje vykusių mūšių, kuriuose dalyvavo suomių berniukai, apžvalga. Čia pamatysite maketą, kuriame pavaizduoti Jegevos ir Tartu apskrityse vykę mūšiai, suomių berniukų uniformos, įranga, ginkluotė, kariniai apdovanojimai, asmeniniai daiktai ir nuotraukos. Bunkeris taip pat atviras lankytojams.

Įėjimas nemokamas.