Pastangos užkirsti kelią Ķegumo HE sprogimui
Antrojo pasaulinio karo metais, kariuomenėms traukiantis, Latvijoje buvo susprogdinta daugybė kariniu ir logistiniu požiūriu svarbių objektų, kad šie ištekliai neliktų priešams. Tokių objektų buvo ir prie Ķegumo, kur vienas svarbiausių objektų yra Ķegumo HE, kuri savo darbuotojų pastangomis ir pastangomis nebuvo visiškai sunaikinta.
Papasakosiu tą dieną, kaip išgirdau ir sužinojau rinkdamas dokumentus Ķegumo istorijos muziejui. Kai kurie faktai yra žinomi, tačiau yra ir daugiau nežinomų faktų, kuriuos vargu ar pavyks iki galo išsiaiškinti.
Žinant, kaip vokiečiai viską susprogdina, ši perspektyva buvo aiški ir kegumeniškiams. Tuo labiau, kai tiltą pradėjo minuoti Ķegumo mieste dislokuotas sargybos būrys, žvalgų komanda, Ķegumo HE direktorius Pavels Krasovskis ir tikriausiai ir jo bendražygiai, kurių vardų nežinome, galvojo ir aktyviai dirbo, kad jėgainė būtų kuo labiau išsaugota. Krasovskis užmūrijo įėjimus į galerijas po užtvanka, kad nedėtų ten bombų. Kaip medžiotojas išvyko medžioti į Sunāksti, nors jau 1942 metais vokiečių savivalda atsisakė pratęsti leidimą medžioti (faktas). Bet iš tikrųjų jis neva susitiko su Oškalno vadovaujamo partizanų būrio vyrais, su Samsonu. Jie neva susitarė, kad rugsėjį Samsonas ir jo vyrai užims Kegumą, užkirs kelią bombardavimui ir sulaikys jį, kol atvyks rusai. Šį planą žinojo ir Rusijos kariuomenės vadovybė. Tai liudija faktas, kad Ķegumas niekada nebuvo užpultas, kai Rusijos aviacija bombardavo visus strategiškai svarbius mazgus. O dar ir tai, kad liepos 28 dieną Tomo pusėje buvo numestas desantas kodiniu pavadinimu „Raudonoji strėlė“, kuri šioje operacijoje tikriausiai turėjo bendradarbiauti su Samsonu. Tačiau suveikė ir vokiečių šnipinėjimo mašina, o rugsėjo viduryje per kelias dienas desantas buvo visiškai sunaikintas. Krasovskis žmonai pasakė, kad Samsonas neatvyko numatytu laiku. Samsonas sako, kad į Kegumą negalėjo patekti dėl išdavystės... Rugsėjo 16 dieną Krasovskis buvo iškviestas į Rygą į būstinę ir ten suimtas (faktas). Tą pačią dieną Ķegume taip pat buvo suimtas poeto ir rašytojo Jāzepo Osmani tėvas Osmanis, Bērziņš ir Giruckis, HE darbuotojai. Krasovskis iš Rygos centrinio kalėjimo buvo perkeltas į Štuthofo lagerį, po to į Sachsenhauzeno lagerį, kur mirė 1945 02 12 (Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus pareiškimas). Osmanis, matyt, mirė pakeliui iš Štuthofo į Sachsenhauzeną. Bet Bērziņš tuo metu buvo ligoninėj, paskui buvo išsiųstas į Sachsenhauzeną, bet pakeliui amerikiečiai jį paleido, jis grįžo namo, dirbo elektrinėje ir mirė 1978 metais. Po šių areštų tyrėjų komanda buvo nedelsiant pakeista. Jau antrą dieną, rugsėjo 17 d., įvyko pirmasis Rusijos aviacijos antskrydis į Ķegumą, tada daug žmonių paliko Ķegumą. Direktoriumi buvo paskirtas baltarusis Bētiņš.
Likus kelioms dienoms iki Rusijos armijos atvykimo (tai įvyko spalio 7 d.), vokiečiai pradėjo veikti savo minomis. Susprogdinti du ilgi tilto tarpai, vienas segmentinis užraktas (bet betoninė užtvanka ir žemės pylimai nepažeisti!). Mašinų skyriuje buvo susprogdinti ir po to sudeginti visi trys generatoriai, į ketvirtą turbiną įdėta bomba ir nuplėštos dvi jos mentės (šią turbiną galima apžiūrėti Ķegumo istorijos muziejuje), išdegė valdymo patalpa. Bet oro paskirstymo sistema visiškai sunaikinta, nėra viso transformatoriaus, jungiklio, matavimo transformatoriaus, atramos. Laužo krūva! Ir tie patys vokiečiai turėjo surinkti visą šį paštą ir atkurti įrangą, dabar jau kalinių statusą. Jų kaulai iki šiol guli Ķegumo mokyklos stadiono teritorijoje. Elektrinė buvo atnaujinta per trejus metus.
Haunzems, H. 1996. "Daugava ir mes", p. 57-58
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Vokiečių armijos betoninis ugnies punktas prie Kegumo HE rezervuaro Žegos upės žiotyse
Įsikūręs Kegumo HE rezervuare prie Žegumo upės žiočių (priešais Žegumo namus), kairiajame jos krante. Vienas vizualiai ir vaizdingai įspūdingiausių bei geriausiai išsilaikiusių betoninių gaisrinių, skalaujamų Dauguvos bangų. Jį galima pamatyti iš didesnio atstumo. Nuo kranto iki gaisrinės viršūnės (apaugusios žole) pastatytas pėsčiųjų tiltas. Į gaisrinės betonines sienas įmūryti siaurojo geležinkelio (?) bėgiai. Į jį galima patekti nuo pėsčiųjų tilto. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų kairiajame Dauguvos krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairįjį krantą. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės liekanas galima apžiūrėti plaukiant valtimi Kegumo HE.
Vokiečių armijos betoninis ugnies punktas viršutiniame Kegumo HE krante priešais Andulius
Jis yra apie 1,2 km į rytus nuo nedidelio upelio, išplatėjusio (upelis įteka į Lejasgrantinius) stataus Kegumo HE kranto šlaito viršuje priešais Andulius. Šioje vietoje krantas apaugęs mišku ir krūmynais, todėl tik atidus stebėtojas pastebės šį gaisro tašką iš rezervuaro pusės. Gaisro taškas yra gerai išsilaikęs, nes jo nepažeidė kranto erozija. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų Dauguvos upės kairiajame krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos upės kairįjį krantą. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra tinkamai įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisro tašką galima apžiūrėti plaukiant valtimi Kegumo HE, nes jis yra privačioje teritorijoje.
Vokiečių armijos betoninio ugnies punkto liekanos Kegumo HE rezervuare priešais Sidrabinius
Įsikūręs apie 0,25 km į rytus nuo Kegumo HE rezervuaro įlankos netoli Silapūpēžių, Jaunjelgavos kryptimi, priešais Sidrabinių ūkį. Gaisrinė iš dalies įgrimusi į vandenį ir suskilusi į kelias dalis, primena statybinių atliekų krūvą. Krantas apaugęs. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų kairiajame Dauguvos krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybinė linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės liekanas galima apžiūrėti plaukiant valtimi palei Kegumo HE. Apie 150 m į vakarus nuo Dauguvos kranto į vandenį įgriuvo dar vieno gaisrinės liekanos.
Vokiečių armijos betoninio ugnies punkto liekanos Kegumo HE rezervuare priešais Jaundaugulius
Įsikūręs Kegumo HE rezervuaro pakrantėje, apie 0,6 km į rytus nuo Žegos žiočių, priešais Jaundaugulius. Gaisrinės punktas nuslinko nuo kranto į vandenį ir suskilo į kelias dalis. Į jį įaugo du didesni beržai, apaugo tankumynas. Viena jo dalis su krantu sujungta pėsčiųjų tiltu. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies punktų Dauguvos kairiajame krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės punkto liekanas galima apžiūrėti plaukiant valtimi Kegumo HE.
Vokiečių armijos betoninis ugnies punktas Kegumo HE krante į rytus nuo Lejasgrantinių
Jis yra apie 0,25 km į rytus nuo nedidelio upelio tęsinio (upelis įteka į Lejasgrantinius) Kegumo HE kranto šlaite. Nuo Jaunjelgavos - Kegumo kelio (P85) jį galima rasti einant Dauguvos krantu (apaugusiu, prieš tai – miško proskyna). Atidus stebėtojas jį pastebės ir nuo upės, nes vasarą čia vešli augmenija. Gaisrinės betoninės dalys apaugusios žaliomis samanomis, angoje matomos metalinės ir medinės konstrukcijos. Kadangi gaisrinė yra dėl Kegumo HE bangų poveikio išplauto kranto pakraštyje, ją lankyti gali būti pavojinga. Netoliese yra gili duobė (bombos duobė?). Tai aštuntasis (nuo Kegumo HE, Jaunjelgavos kryptimi) iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų Dauguvos kairiajame krante, kurį galima atsekti daugmaž per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vieninga visuma.
Vokiečių armijos betoninis ugnies punktas Kegumo HE krante netoli Puduri
Įsikūręs pusiasalyje prie Konupītės upės (dabar užtvindytos upės tęsinio) žiočių Dauguvoje, Puduri poilsio komplekso teritorijoje. Dėl bangų erozijos ugnies punktas pakrypo upės link. Siekiant išvengti krantų erozijos, rezervuaro krantai sutvirtinti betonine apsaugine siena. Vokietijos armijos gynybos linijos ugnies punktus Pirmojo pasaulinio karo metu galima atsekti daugiau ar mažiau per visą Dauguvos kairįjį krantą. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Ugnies punktą galima gerai pamatyti plaukiant laivu Kegumo HE.
Vokiečių armijos betoninio ugnies punkto liekanos Kegumo HE rezervuaro pakrantėje priešais Silapūpėžį
Įsikūręs apie 0,1 km į rytus nuo Kegumo HE rezervuaro įlankos netoli Silapūpēžių, Jaunjelgavos link. Gaisrinė iš dalies įgrimzdo į vandenį, apaugo medžiais, krūmais ir kita augmenija, o nepažįstančiam iš didesnio atstumo nuo vandens pusės ji gali priminti didesnį akmenį. Vienas iš orientyrų – ant jos augantis beržas. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų Dauguvos kairiajame krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybinė linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės liekanas galima apžiūrėti plaukiant valtimi palei Kegumo HE. Apie 150 m į rytus nuo Dauguvos kranto į vandenį įgrimzdo dar vieno gaisrinės liekanos.
Vokiečių armijos betoninis ugnies punktas Kegumo HE krante netoli Pludinātijų
Įsikūręs pusiasalyje tarp Pludinātijų ir Latgali kaimo. Dėl bangų erozijos objektas nuo kranto šlaito nuslinko iki dabartinio upės vandens lygio. Kai vandens lygis Kegumo HE rezervuare yra aukštesnis, jį nuplauna Dauguvos vanduo. Kai vandens lygis žemesnis, jis visiškai išdžiūsta. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų kairiajame Dauguvos krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Ugnies tašką galima gerai pamatyti plaukiant valtimi Kegumo HE. Kita galimybė – pasivaikščioti nedideliu takeliu Dauguvos krantu, kuris veda nuo gerai prižiūrimo paplūdimio „Spārītes“.
Vokiečių armijos betoninio gaisrinės posto liekanos Kegumo HE rezervuare netoli Podniekių
Įsikūręs Kegumo HE rezervuare, nedidelėje įlankoje, apie 20–30 m nuo Dauguvos kranto, priešais Podniekių namą. Gaisrinės kontūrai išryškėja tik tada, kai Kegumo HE rezervuare vandens lygis žemas. Likusį laiką jie yra po vandeniu ir nematomi. Tai trečiasis (nuo Kegumo HE, Jaunjelgavos kryptimi) Vokietijos armijos gynybos linijos ugnies punktas kairiajame Dauguvos krante Pirmojo pasaulinio karo metu, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairįjį krantą. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės liekanas esant žemam vandens lygiui galima apžiūrėti plaukiant laivu Kegumo HE.
Vokiečių armijos betoninis gaisrinės punktas Kegumo HE (Energetikos muziejaus teritorijoje)
Įsikūręs 300 m į šiaurės vakarus nuo Kegumo HE užtvankos (Kegumo prospektas), Energetikos muziejaus teritorijoje. Gana gerai išsilaikęs, vizualiai įspūdingas. Apžiūrėti galima tik apsilankius Energetikos muziejuje arba iš šiaurės, kitoje Kegumo HE teritorijos tvoros pusėje. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos šaudymo punktų Dauguvos kairiajame krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vieninga visuma.
