1917 m. kovas – svarbus mėnuo Valmieros ir Latvijos istorijoje
1917 metų kovą, likus daugiau nei metams iki Latvijos valstybės paskelbimo, Valmieroje buvo įkurta Vidžemės laikinoji žemės taryba, kuri priėmė nutarimą dėl Latvijos autonomijos ir apsisprendimo teisių. Tarybos įkūrimo dieną posėdžio vietoje pirmą kartą buvo iškelta raudona, balta ir raudona vėliava.
1917 m. kovo 12 ir 13 dienomis (kovo 25, 26 d.) įvyko Vidžemės žemės suvažiavimas. Į Valmierą susirinko savivaldybių, kooperatinių asociacijų, žemės ūkio bendrijų atstovai ir bežemiai iš Rygos, Cėsių, Valmieros ir Valkos apskričių. Nors darbotvarkėje buvo ir politiniai, ir ekonominiai klausimai, tikrasis susirinkimo uždavinys buvo įkurti Vidžemės laikinąją žemės tarybą. Pagrindinis pranešėjas agronomas Kārlis Ulmanis akcentavo politinius tikslus, kurių reikia siekti ateityje. Priimta 17 nutarimų, iš kurių svarbiausia – dėl Latvijos autonomijos ir apsisprendimo teisės.
Nepraėjus nė dvejiems metams, 1918-ųjų lapkričio 17-osios vakarą Rygos viešbutyje „Suvorov“ buvo suformuota Latvijos liaudies taryba, kurioje buvo išrinktas Latvijos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas Kārlis Ulmanis. Liaudies taryba nusprendė Latvijos valstybės paskelbimo aktą atlikti Latvijos operos teatre (dabar Latvijos nacionalinis teatras).
Jau kitą dieną, 1918 m. lapkričio 18 d., Valmieroje daktaras Georgas Apinis paprašė vokiečių okupacinės valdžios leidimo surengti Valmieros sporto draugijos visuotinį susirinkimą Vecpuiši parko paviljono salėje. Tikruosius jo ketinimus žinoję G. Apinio bendražygiai slapta pagamino raudonai-baltai raudoną vėliavą ir atgamino tekstus „Dieve, palaimink Latviją“ ir pristatė juos į Senelių parko paviljono salę. Dr. G. Apinis susirinkusiuosius informavo apie šios dienos istorinę reikšmę, o susirinkusieji iškilmingai įsipareigojo paremti naująją valstybę ir jos Laikinąją vyriausybę, vadovaujamą Kārlio Ulmanio. Šią dieną Valmieroje pirmą kartą buvo pakelta valstybės vėliava ir pirmą kartą nuskambėjo naujasis himnas „Dieve, palaimink Latviją“.
Įdomu tai, kad valmieriečiai vieni pirmųjų sužinojo, kad buvo įkurta Latvijos valstybė. Užvakar tai buvo žinoma ir Valmieros realinėje mokykloje, ką liudija 1918-11-18 įrašas mokinio dienoraštyje – „Dėl Latvijos valstybės paskelbimo paskutinės trys pamokos nevyks“. Lapkričio 18 dieną priešais mokyklą su raudonais, baltais ir raudonais kaspinais nusifotografavo ir Valmieros vidurinės mokyklos mokiniai.
Šaltinis: Valmieros muziejaus istorijos skyrius
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Bachelor Park and Concert Hall "Valmiera"
The park is located in the center of Valmiera.
In 1914, eight enterprising residents of Valmiera decided to set up a park with a non-alcoholic buffet and a book table on the outskirts of the city at that time - that's how the history of the Bachelor Park began.
The construction of the park was interrupted by the First World War.
Already at the beginning of the war, a hospital for wounded soldiers was set up in the hall of the pavilion. On the second floor of the building was the Valmiera Red Cross Committee, its central gift reception point and warehouse.
The Valmiera committee was one of the busiest in Latvia. In October 1914, it had 33 infirmaries with 375 beds under its care. The committee collected funds for the maintenance of infirmaries and the treatment of wounded soldiers, for supplying the cured with warm clothes and travel money, for feeding wounded soldiers passing through, and also sent gifts directly to the front. One of the most active employees of the Red Cross Committee in collecting funds was the later first Prime Minister of independent Latvia, Kārlis Ulmanis (1877-1942).
The history of the founding of the legendary Latvian rifle battalions is also connected with the Vecpuišu Park. On August 4 and 5, 1915, the commission for accepting volunteers worked in the park premises, and on August 6, the young soldiers were taken out for training. Also later, the boys of Valmiera and the surrounding area were taken out of here many times in military marches. Various cultural and charity events were also held in the park during the war, however, all the funds obtained from them were used to help the victims of the war.
On November 18, 1918, the national flag was raised as the state flag for the first time in Valmiera and the anthem of the new country "God bless Latvia" was played for the first time.
During the Second World War, there was an infirmary in the pavilion building of the Bachelor Park and archers were taken to the battles. During the Soviet occupation, on August 12, 1940, by the decision of the Valmiera city board, the park was renamed Komjaunatnes park.
After the Second World War, the pavilion built by architect Freiberg was used both as a cultural center (until 1966) and as a sports school. At the end of the nineties (1998) the Vecpišu Park pavilion started to get busy again.
The founders of the park can be seen in the photos placed in the premises of the "Vecpuisis" restaurant.
Memorial place of J. Lapiņš, the author of the first flag of Latvia
It is located in "Lejas Pintuli", Veselava parish, Priekuļi district.
A memorial to Jānis Lapiņas, the author of the pre-flag of Latvia, can be seen.
The Latvian national flag was created during the First World War. In 1915, when creating the flags of the Latvian rifle battalions, some artists offered red and white colors to the flag throwers. In the second half of 1916, the red-and-white flag thrown by the pedagogue and journalist Jānis Lapiņa was made by his student, Marianna Straumane, a teacher at the refugee shelter in Valmiera.
It is the first known and actually made Latvian national flag, which has survived to our days.
In 2014, a memorial to Jānis Lapiņas, the author of the pre-flag, was opened in "Lejas Pintuulis" of Veselava Parish, Priekuļi County.
The first known authentic Latvian national flag, which passed through the refugee corridors in Russia, was carefully hidden during the Soviet and German occupation, and is currently kept in the Cēsis Museum of History and Art . It was given as a gift in 1997 by their daughter Lija Poga.
Cėsių istorijos ir meno muziejus Cėsių Naujojoje pilyje
Cėsių istorijos ir meno muziejus yra įsikūręs pačiame Cėsių senamiesčio centre, Naujojoje pilyje. Muziejuje veikia nuolatinė istorijos ir interjero ekspozicija „Cėsys – Latvijos istorijos simbolis“, kurią sudaro du teminiai skyriai: ekspozicija „Raudona-balta-raudona vėliava Cėsių ir Latvijos istorijoje“ aiškina Latvijos nacionalinės vėliavos istoriją nuo XIII iki XX a., patvirtintą nacionalinį simbolį, Latvijos šaulių batalionų vėliavas ir nacionalinių spalvų naudojimo tradicijas Latvijos nepriklausomybės karo metu. Parodoje „Cėsys ir Latvijos nepriklausomybės karas“ daugiausia dėmesio skiriama Cėsių kuopos įkūrimui 1918 m. gruodžio mėn., bendroms estų ir latvių kovos pastangoms 1919 m. Cėsių mūšiuose, laikui, kai Bermonto aferos metu Cėsys trumpą laiką buvo laikinoji Latvijos sostinė, taip pat Cėsių pergalės paminklo istorijai. Pabėgimo kambaryje „Cėsių mūšių legendos“ dalyviai turi valandą rasti išeitį spręsdami galvosūkius, užmegzdami ryšius ir ieškodami paslėptų daiktų. Cėsių kuopa, vienas pirmųjų Latvijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, buvo įkurta 1918 m. gruodžio 8 d. Cėsių pilyje vyresniojo leitenanto Artūrs Jansons. Muziejaus ekspozicijoje eksponuojama Cėsių kuopai skirta atminimo lenta, atidengta 1933 m. gruodžio 8 d. Cėsių Naujojoje pilyje, kuri tuo metu buvo 8-ojo Daugpilio pėstininkų pulko ir garnizono karininkų klubo štabas.
Paminklas „Atidavimas Latvijos Laikinajai Nacionalinei Tarybai“
Paminklas „Atidavimas Latvijos laikinajai nacionalinei tarybai“ yra Valkoje, Rygos ir Rainės gatvių sankryžoje (adresas Rainės gatvė 9A).
Paminklas buvo atidengtas 2017 m. gruodžio 2 d., kaip Latvijos šimtmečio programos dalis, pagerbiant 1917 m. vykusį Latvijos Laikinosios Nacionalinės Tarybos posėdį.
Ansamblio idėjos autorė – skulptorė Arta Dumpė, akmenkalys – Ivaras Feldbergas, architektūrinį planavimą atliko SIA „Architektūros biuras Vecumnieks & Bērziņi“.
Paminklo pagrindą sudaro didelis girnapusė – tarsi gyvenimo, laiko ir įvykių ratas. Jo šonuose iškalti LPNP valdybos narių vardai ir pavardės. Iš girnapusės, tarsi likimo takai, į dangų kyla trys regionai – Vidžemė, Kuržemė ir Latgala su savo istoriniais herbais. Kompoziciją užbaigia Betliejaus žvaigždė, kuri virsta naujosios Latvijos valstybės saule. Latvių poetas, prozininkas ir politikas Kārlis Skalbe /1879–1945/ rašė: „Latvija irgi turėjo savo Betliejų, mažoji vargšė Valka...“.
Latvijos laikinosios nacionalinės tarybos paminklas yra savotiška skolos grąžinimo forma žmonėms, kurie 1917 m. Valkoje, rizikuodami savo gyvybėmis, vedami idealų, praktiškai beviltiškoje situacijoje padėjo Latvijos valstybės pamatus.
Tuo metu Valka buvo miestas su didžiausia latvių populiacija teritorijoje, kurios dar neokupavo Vokietija. Po Rygos žlugimo ji tapo Latvijos socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Čia rinkdavosi tie, kuriuos vienijo noras įgyvendinti latvių tautos apsisprendimo teisę. Nuo 1917 m. lapkričio 29 d. iki gruodžio 2 d. (pagal naująjį stilių) Valkos miesto rotušėje (dabar pastatas Kesk gatvėje Nr. 11 Valgoje) vyko pirmoji Latvijos laikinosios nacionalinės tarybos sesija, kurioje dalyvavo beveik visų įtakingiausių Latvijos visuomeninių organizacijų ir politinių partijų atstovai. Pirmą kartą jie oficialiai paskelbė savo veiklos tikslą – nepriklausomos nacionalinės valstybės sukūrimą – ir priėmė deklaraciją dėl vieningos ir autonominės Latvijos sukūrimo Latvijos Vidžemės, Kuržemės ir Latgalos rajonuose.
