Olevo Metsmaa prisiminimai
Hidroplanų bazė buvo pastatyta ant Papissaar, o priešlėktuvinės baterijos - Kirassaar.
Papisare buvo pastatytas vandens lėktuvų uostas, Kirasarėje – oro gynybos baterijos.
Iš pradžių kareiviai buvo apgyvendinti Kihelkonoje ir aplink ją. Vietiniai ėmė jaustis tikrai susikaupę. Daug statybininkų buvo atvežta iš žemyno, net iš tolimų apylinkių kaip Setomaa. Prasidėjus karui statybos darbai įstrigo. Darbininkai grįžo namo, o kariškiai turėjo susitaikyti su tokiu kompleksu, koks jis buvo, nebaigtas. Šiuo metu situacija tapo labai nerimą kelianti. Kariuomenė pradėjo judėti šen bei ten. Mažus, bet agresyvius vokiečių ir suomių naikintuvus buvo galima pamatyti skrendančius virš galvos beveik kasdien. Dangus aidėjo nuo lėktuvų ūžesio, šūvių barškėjimo ir priešlėktuvinių sviedinių sprogimų. Vienu metu priešlėktuvinis sviedinys detonavo prie mažo Suomijos lėktuvo, kuris išsuko kilpą, kol nukrito žemyn. 10 minučių buvo girdimas kulkosvaidžio šūvis, kol iš Papissaarės pradėjo kilti dūmai. Rusai buvo tikri, kad lėktuvas sudužo. Tačiau žmonės Vilsandyje matė, kad mažasis orlaivis nukrito iki jūros lygio, toliau skrido labai mažame aukštyje ir atidengė ugnį į keturis ar penkis prie uosto prisišvartavusius lėktuvus. Rusai buvo apgauti. Vokiečių naikintuvai sukėlė daug rūpesčių bazėje Papisare, persirengę rusų lėktuvais. Jie skrido labai mažame aukštyje ir labai dideliu greičiu. Kiirassaare baterija negalėjo nusitaikyti taip žemai, todėl vokiečiai padarė sumaištį, nes niekas jų nesustabdė. Tai tęsėsi iki rudens; rugsėjis, manau.
Vieną dieną iš Papissaarės pradėjo kilti juodi dūmai, lydimi savotiško traškėjimo. Atrodė, kad akmenimis grįstu Kihelkonna-Papissaare keliu važiavo medienos sukrautas sunkvežimis. Manoma, kad užsiliepsnojo kareivinės ir amunicijos sandėliai. Greitai reikalai pavirto rimtais.
Kadangi mūsų kiemas buvo pilnas tirštų Papissaarės dūmų ir darėsi nebeįmanoma kvėpuoti, tėvas liepė man vežimus, sukrautus šienu, perkelti toliau nuo kūlimo tvarto į krūmus pavėsyje, kad ūkis neužsidegtų. Atlaisvinau galinių durelių kabliuką ir durelės trenksmu atsidarė. Buvau šokiruotas, kai pamačiau dešimtis jūreivių, klaidžiojančių krūmuose, atrodytų, dar labiau nei aš sukrėtusių, pašėlusiai bėgančių link Liumandos kelio, kai kurie plikomis galvomis, kai kurie net be tunikų. Nepastebėjau, kad nė vienas iš jų laikytųsi rankas.
Po kurio laiko dūmai suplonėjo. Liumandos keliu judėjo kareivių ir arklių traukinys, visi skubėjo kartu.
Kitą naktį jie visi vis dar buvo labai susijaudinę: niekas negalėjo užmigti. Iki ryto padėtis čia nurimo, bet iš ten buvo girdėti artėjantys karo garsai. Vidurdienį pamatėme pirmuosius vokiečių karius, kurie kaip turistai važinėjo dviračiais Kihelkonna-Lümanda keliu link Sõrve. Dėl to jaučiau, kad karo pabaiga arti. Deja, klydau. Niekas nenorėjo patikėti, kad tai gali būti daug didesnio karo pradžia.
Olevo Metsmaa prisiminimai (www.militaar.net, kopiją turi E. Püüa)
Susijusios vietos
Papissaare Seaplane Base
This seaplane harbour is situated on Papissaare Peninsula, to which an historic cobbled road leads from the small borough of Kihelkonna.
Papissaare Seaplane Base, which formed part of Peter the Great's Naval Fortress, was established between 1912 and 1914. It comprised two aircraft hangars, equipment and ammunition warehouses, a fuel tank, an electric generator, barracks, a canteen, a bread factory and a bathhouse. In August 1914, nine aircraft were brought here from Liepāja. On 12 October 1917 German forces captured the base and destroyed most of the buildings. During the interwar era the complex was the site of Julius Teär's Shipyard.
On 24 October 1939, Soviet forces acquired the complex under the Mutual Assistance Pact and restored it as a seaplane harbour. The MBR-2 seaplanes of the 15th Aviation Squadron stationed here fought in the Finnish Winter War. In late summer 1941, German bombers obliterated the seaplanes. The Soviet squadron abandoned the base, setting it on fire as they did so. From 1940-1960 the whole peninsula was a restricted military zone. Later, the complex was used by the local fishing collective. Today the remaining buildings are in use as workshops and warehouses.
This historic seaplane harbour has become an important tourism port, providing passage to the unique island of Vilsandi.
