Papisaarės vandens lėktuvų bazė Infrastruktūra

Šis hidroplanų uostas yra Papisaarės pusiasalyje, į kurį iš nedidelio Kihelkonnas miestelio veda istorinis akmenimis grįstas kelias.

Papisarės hidroplanų bazė, kuri buvo Petro Didžiojo jūrų tvirtovės dalis, buvo įkurta 1912–1914 m. Ją sudarė du orlaivių angarai, įrangos ir amunicijos sandėliai, degalų bakas, elektros generatorius, kareivinės, valgykla, duonos fabrikas ir pirtis. 1914 m. rugpjūtį iš Liepojos čia buvo atgabenti devyni orlaiviai. 1917 m. spalio 12 d. vokiečių pajėgos užėmė bazę ir sunaikino daugumą pastatų. Tarpukariu komplekse buvo Juliaus Teäro laivų statykla.

1939 m. spalio 24 d. sovietų pajėgos įsigijo kompleksą pagal Savitarpio pagalbos paktą ir atkūrė jį kaip hidroplanų uostą. Čia dislokuoti 15-osios aviacijos eskadrilės MBR-2 hidroplanai kovojo Suomijos žiemos kare. 1941 m. vasaros pabaigoje vokiečių bombonešiai sunaikino hidroplanus. Sovietų eskadrilė paliko bazę ir ją padegė. Nuo 1940 iki 1960 m. visas pusiasalis buvo saugoma karinė zona. Vėliau kompleksą naudojo vietos žvejų kolektyvas. Šiandien likę pastatai naudojami kaip dirbtuvės ir sandėliai.

Šis istorinis hidroplanų uostas tapo svarbiu turistiniu uostu, užtikrinančiu susisiekimą su unikalia Vilsandi salą.