Kulkosvaidžio kalnas Tyrelio pelkėje Mūšio vieta
35
Kulkosvaidžio kalnas (Ložmetėjkalnas) yra Jelgavos apy linkėse, Valgundės seniūnijoje, šalia automagistralės A9. Tai Pirmojo pasaulinio karo mūšių vieta ir vienintelis vals tybinės reikšmės kultūrinis ir istorinis draustinis Latvijoje. Ložmetėjkalnas yra ant Ilgosios kopos, priklausančios Nor dekių–Kalnciemo kopagūbriui. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai čia buvo įrengti neįveikiami Vokietijos kariuo menės įtvirtinimai, ginami sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijos istorijoje. 1917 m. Ložmetėjkalną puolė ir užėmė Rusijos kariuomenės latvių šaulių bei sibiriečių daliniai. Jie paėmė į nelaisvę apie 600 priešo karių ir užgrobė vertingų trofėjų. Patys šauliai tvirtino, kad būtent jie nusipelnė vadintis šios aukštumos užkariautojais. Kulkosvaidžio kalno (Ložmetėjkalno) apylinkėse yra išlikę atminimo ženklai ir kitų čia vykusių mūšių liudijimai. Kas met sausio mėnesį čia vyksta renginiai, skirti Kalėdų mūšių atminimui. Ši vieta tapo latvių šaulių didvyriškumo ir narsos simboliu. Čia pastatytas 27 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kalėdų mūšių vietos vaizdas.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Hartmanis, J. Christmas battles in a modern perspective. Available: http://latviesustrelniekusaraksts.lv/Kaujas_darbiba/Book_6.html [Viewed: 29.03.2021.].
Blizzard. Digital Museum. Available: https://www.dveseluputenis.lv/lv/laika-skala/notikums/86/lozmetejkalna-ienemsana/ [Viewed: 29.03.2021.].
Susijusios temos
Susijusi istorija
Įrašas dienoraštyje apie momentą, kai kariai sužino apie pasiruošimą kalėdinėms kautynėms.
Latvių lankininkai ir jų karininkai apie mūšio pradžią buvo informuoti paskutinę akimirką. 5-ojo Žiemgalos latvių šaulių pulko puskarininkis Rudolfas Ivanovas savo dienoraštyje aprašė paskutinį vakarą prieš mūšio pradžią. Trumpas, bet ryškus ir autentiškas tekstas, parodantis labai svarbų kariui momentą – jis sužino apie mūšio dieną.
Gynybinių pozicijų formavimas.
Aprašyme apskritai nagrinėjama mūšio lauko įtvirtinimo problema. Jis sukurtas remiantis I pasaulinio karo patirtimi ir situacija, kai būtina organizuoti didelius įtvirtinimų kūrimo darbus.
Apie kalėdines kovas
Kalėdinės kautynės baigėsi sausio 11. Trečią mūšio dieną latvių šauliams pavyko užimti stipriai įtvirtintą vokiečių kariuomenės poziciją – Ložmetējkalni. Kalėdinių kovų kaina buvo labai didelė. Šimtai Latvijos ir kitų Rusijos armijos karių žuvo bandydami išmušti vokiečius iš savo pozicijų. Pasakotojas vaizdingai aprašo mūšio lauko scenas pasibaigus kalėdinėms kautynėms.